Valstybinė žemė kiršina kaimynus

Ūkininkas J. Valenta tikina, kad šį sklypą jis geriau prižiūrėtų – laiku suartų ir apsėtų.

Milda JONKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Iš valstybės nuomojami ar suteikti laikinai naudoti žemės sklypai kartais tarp kaimynų įžiebia konfliktus. Ypač jeigu jie išnuomoti buvo dar pagal anksčiau galiojusią gana ydingą tvarką, kuri nuo šių metų jau yra pasikeitusi. Būtent taip nutiko Šventragio (Marijampolės sav.) kaime, kur tarp kelių ūkininkų laukų įsiterpęs valstybinės žemės lopinėlis tapo ginčų objektu. Nesutariama, kam jis turi priklausyti ir kaip turi būti prižiūrimas.

Norai nesutapo su galimybėmis
Šventragio kaime tarp ganyklų ir dirbamų laukų vienas plotas spalio pabaigoje žydėjo ryškiai geltonai. Iš tolo buvo galima pamanyti, kad tai rapsai neįprastu metu pražydo, tačiau apžiūrėjus iš arčiau paaiškėja, kad vidury rudens čia klesti garstukai ir daugybė kitokių piktžolių. Šventragio kaimo ūkininkas Juozas Valenta piktinasi, kad šalia jo žemės esantis kaimyninis maždaug 60 arų sklypas yra neprižiūrimas.
Ūkininkas tikina, kad jam buvo siūloma šį sklypą nuomotis. Vyras nusprendė tai ir padaryti, mat šalia yra jo tėviškės sodyba, sava žemė ribojasi su šiuo sklypu.

Tačiau tikina, labai nustebęs, kai į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Marijampolės skyrių nuvykęs rašyti prašymo nuomoti sklypą sužinojo, kad jis priklauso valstybei.
„Daugybę metų šiame sklype darbavosi vienas ūkininkas, gerai žemę prižiūrėjo, tad niekas aplink nežinojome, kad čia valdiška žemė. Šių metų pavasarį atkreipėme dėmesį, kad sklypas paliktas likimo valiai – jo niekas neprižiūri, todėl nutariau pasidomėti, kam jis priklauso, ir tikėjausi, kad galbūt pavyks jį išsinuomoti. Tačiau nepavyko, nes paaiškėjo, kad jis duotas naudotis mano netolimai kaimynei“, – pasakojo J. Valenta.

NŽT Marijampolės skyriaus vedėja I. Kneizevičienė tikina, kad labai retais atvejais išnuomota ar laikinai naudotis suteikta valstybinė žemė atimama.

Valstybinė žemė dalijama jau kitaip
NŽT šių metų gegužės 19 dieną J. Valenta parašė prašymą suteikti šį žemės sklypą laikinai naudotis. Tačiau NŽT jam atsiuntė atsakymą, kad laisvų žemių sąraše 48 numeriu pažymėtas sklypas negali būti jam suteiktas, nes 2016 metais laikino naudojimo sutartis pasirašyta su Šventragio kaimo gyventoja L. K. Pagal tuo metu galiojusią tvarką pirmumas laikinai naudotis žeme priklausė pirmiau prašymą parašiusiam pretendentui ir nebūtina buvo sąlyga, kad sklypas ribotųsi su jo kita turima žeme.
NŽT Marijampolės skyriaus vedėja Irena Kneizevičienė, sužinojusi apie tai, kad ūkininkei naudotis suteiktas žemės sklypas yra apleistas, neprižiūrimas, gerokai nustebo.
„Šiais metais kovo mėnesį sklypas buvo tikrinamas, atlikta fotofiksacija. Iš nuotraukų matyti ir nustatytas faktas, kad žemė yra labai gražiai suarta, iš praėjusio rudens sutvarkyta ir šį pavasarį pradėta dirbti. Tačiau, jeigu atlikus papildomą patikrinimą pasitvirtins faktas, kad šiuo metu ji yra apleista, leidimas ją naudoti ūkininkei gali būti panaikintas ir bus galima pradėti šio sklypo paėmimo į laisvos žemės fondą procedūrą. Dar viena iš galimų sąlygų nutraukti laikiną žemės naudojimo sutartį būna ir tada, jei naudotojas nemoka mokesčių už žemę. Taip pat, jei suprojektuojamas sklypas nuosavybei atkurti, jei sklypas įtraukiamas į konsolidacijos projektą ar paimamas visuomenės poreikiams – visais šiais atvejais laikino naudojimo sutartys gali būti nutraukiamos. Žinoma, apie tai privalu įspėti žemės naudotoją prieš tris mėnesius. Ilgametė mano darbo praktika rodo, kad paprastai įspėti asmenys apie žemės atėmimą dėl jos netinkamo naudojimo suskumba tvarkytis. Jeigu viskas sutvarkyta ir naudotojas nepareiškia, kad jis daugiau žeme nesinaudos, o valstybė nepareiškia, jog negali pratęsti šio leidimo, tai laikinas naudojimas taip ir tęsiasi metai iš metų“, – paaiškino I. Kneizevičienė.

Žemė tam, kas ją sugeba prižiūrėti
J. Valenta įsitikinęs, kad kur kas geriau jis tvarkytųsi su tuo žemės sklypu, kuris šiuo metu atiduotas naudotis jo kaimynei.
„Žemė būtų prižiūrėta, laiku apsėta. O dabar čia klesti piktžolės ir visiems aplinkiniams ūkininkams pikta dėl tokios kaimynystės. Savos žemės turiu 8 hektarus, tačiau drauge su žentais yra ir visas pusšimtis. Turime visą techniką ir puikiai tvarkomės. O ta ūkininkė ką? Ji nieko neturi, vos tris hektariukus žemės, kelis gyvuliukus ir jokios technikos. Aš ją užjaučiu. Ji ūkininkauja viena. Sūnus parvažiuoja tik sekmadieniais padėti. O juk šiemet valandas gaudėm, kada galėsim laukuose dirbti. Norint ūkininkauti nepakanka vien noro, reikia ir apie galimybes galvoti. Dabar šis laukas tik piktžoles augina, iš jo jokios naudos, o piktumų daug“, – tikino J. Valenta.
NŽT vykdys pakartotinę šio sklypo patikrą ir priims atitinkamas išvadas. Tačiau prieš kelias dienas Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriuje apsilankiusi sklypo naudotoja
L. K. kreipėsi į melioracijos specialistus ir parašė prašymą gauti pažymą, kad šiuo metu dėl per didelės drėgmės į sklypą technika negali įvažiuoti ir jo iškultivuoti. Ūkininkė jame yra deklaravusi pūdymą ir šį rudenį ketino sėti žieminius javus. Leistini terminai kol kas nėra pažeisti – sklypas turi būti sutvarkytas iki lapkričio pirmos dienos. Tačiau jei ateityje jis nebus tvarkomas, gali atitekti kitam šeimininkui ir tuomet pirmumo teisę į jį įgytų ne tik J. Valenta, bet ir kitų aplinkinių sklypų naudotojai.

Netoliese gyvenanti ūkininkė šį sklypą deklaravo kaip pūdymą.

Naudojimosi tvarka pakeista
Nuo šių metų vasario mėnesio tvarka laikinai naudotis valstybine žeme yra šiek tiek pakeista – atsiranda pirmumo teisė besiribojančių sklypų savininkams ir naudotojams.
„Gavus prašymą dėl sklypo suteikimo laikinai naudotis, dabar pirmiausia informacija apie tai paskelbiama viešai NŽT tinklalapyje ir laukiama, ar nepareikš į jį pretenzijų ir nepaduos prašymų besiribojančių sklypų naudotojai ar savininkai. Jei tokių atsirastų, pirmumas priklausytų jiems, o ne tam, kuris pirmiau teikė prašymą. Jeigu sklypas, kuris prašomas laikinai naudoti atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, tai yra neturi privažiavimo ir yra apsuptas kitų suprojektuotų, suformuotų ir įregistruotų sklypų, tai jį gali gauti laikinai naudotis tik besiribojančių sklypų savininkai ar naudotojai. Kitiems pretendentams iš karto atsakoma, kad jie šio sklypo negaus. Kalbant apie ilgalaikę žemės nuomą, pirmiausia asmuo turi parašyti prašymą ilgalaikei žemės nuomai. Šie prašymai įtraukiami į sąrašą, yra projektuojami sklypai, įregistruojami Registrų centre ir išnuomojami pagal nuomos sutartį. Čia pirmumas galioja tiems, kurie prieš tai turėjo leidimą laikinai sklypu naudotis, taip pat tiems, kurių sklypai su prašomu ribojasi, o tik paskui atsižvelgiama į prašymų padavimo eiliškumą“, – I. Kneizevičienė aiškino esamą valstybinės žemės ilgalaikei nuomai ir laikinai naudotis gavimo tvarką.
Šventragio kaime, kaip ir visoje Suvalkijoje, dėl kiekvieno žemės lopinėlio vyksta nuožmi konkurencija. Darbštumu garsėjantiems šio krašto žemdirbiams nesuprantama, kad derlinga žemė gali dirvonuoti ir būti neprižiūrima.