Veislininkystės įmonių privatizavimas – akligatvyje

Trys veislininkystės įmonės, kurių pagrindinė akcininkė yra Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gyvena kaip ant adatų. Tai uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ bei „Šilutės veislininkystė“ ir akcinė bendrovė „Kiaulių veislininkystė“. Apie tai, kad valstybė turi atsisakyti nebūdingų funkcijų ir komercines paslaugas teikiančių įmonių, prabilta dar 2017 m., o šį pavasarį minėtos trys bendrovės Vyriausybės įtrauktos į šiais metais privatizuotinų įmonių sąrašą. Pastarosiomis savaitėmis įtampa dėl privatizavimo įkaito maksimaliai.

ŽŪM: jos dirba nuostolingai

ŽŪM tos įmonės – kaip girnapusės, iš jų jokių dividendų, tik nuostoliai ir vargas.

„Panevėžio veislininkystė“ (bendrovėje 8 darbuotojai), kuri rengia veislininkystės parodas, vykdo galvijų karantiną ir tarpininkavimo paslaugas, pernai gavo 31,8 tūkst. Eur grynojo pelno, tačiau 2017 m. patyrė 102 tūkst. Eur nuostolį. Siekiant atkurti nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį, buvo priimtas sprendimas sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 56 tūkst. Eur.

„Šilutės veislininkystė“ (bendrovėje 9 darbuotojai) vykdo mėsinių veislinių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, taip pat užsiima galvijų auginimu, prekyba ir paslaugų teikimu. Iš galvijų auginimo ir pardavimo gaunamos pajamos (pernai 210,5 tūkst. Eur) yra mažesnės nei pagal paramos priemones gaunamos dotacijos (pernai 216 tūkst. Eur, o ankstesniais metais beveik 150 tūkst. Eur). Praėjusiais metais įmonė patyrė beveik 135 tūkst. Eur grynąjį nuostolį. Tačiau kol kas ji vienintelė vykdo mėsinių veislių bulių reproduktorių produktyvumo tyrimus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei buliukų vertinimus pagal individualias savybes, todėl privatizavimą vieniems metams siūloma atidėti, juolab kad bendrovė įgyvendino investicinį projektą, pagal kurį įsipareigojimai dar nėra pasibaigę.

„Kiaulių veislininkystė“ (bendrovėje 35 darbuotojai) vykdo veislinių kiaulių produktyvumo kontrolę (pagal pagalbos veislininkystei taisykles, iki 70 proc. išlaidų apmokama), taip pat užsiima komercinių kiaulių auginimu, skerdimu, skerdenų bei kuilių spermos pardavimu. Pernai pavasarį akcininkai priėmė sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, taip panaikinti bendrovės balanse įrašytus nuostolius (per 360 tūkst. Eur). Tikėtasi, bendrovė pradės dirbti pelningai. Įmonė iš veiklos gavo 674 tūkst. Eur pajamų (pagal paramos priemones gautos dotacijos siekė 173 tūkst. Eur), tačiau veikla vis tiek buvo nuostolinga, 2018 m. grynasis nuostolis siekė 153,8 tūkst. Eur.

Nuomonės kardinaliai priešingos

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) pritaria veislininkystės įmonių privatizavimui. ŽŪR Veislininkystės komiteto pirmininko dr. Edvardo Gedgaudo įsitikinimu, tam reikėjo ryžtis jau gerokai anksčiau. „Jau prieš dešimt metų buvo siūloma privatizuoti. Delsimas valstybei kainavo. Per vienus metus dėl kai kurių įmonių valstybė praranda du milijonus eurų“, – teigia jis, apgailestaudamas, kad valstybė nuolat ramsto prastai dirbančias įmones, o laisvoje rinkoje tokie valstybinių įmonių paslaugų monopoliai nieko gera neduoda. Atliko rinkos stabdžio funkciją, neleido stiprėti savivaldai.

Žemės ūkio taryba (ŽŪT) veislininkystės įmonių privatizavimui nepritaria, nes, jos narių požiūriu, šiuo klausimu dar yra nepakankamai diskutuota. Taryba yra susirūpinusi dėl to, kaip neatsakingai taršoma veislininkystė reorganizuojant, jungiant įmones. Pernai rudenį likvidavus Valstybinę gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybą, jos funkcijos formaliai buvo perduotos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o iš tiesų jau pusmetis, kai vos vienas žmogus atlieka veisėjų asociacijų pripažinimo, veislininkystės programų tvirtinimo, kilmės knygų priežiūros darbą. VMVT planuoja Veislininkystės skyrių įsteigti tik rugpjūčio mėnesį. Gyvulių produktyvumo kontrolės funkcija keliauja į Kauną, VĮ „Pieno tyrimai“. ŽŪT atstovo Jono Sviderskio žodžiais, lengva ranka galima viską išdalinti ir likti prie suskilusios geldos.

2017 metų pabaigoje ministerija buvo parengusi Valstybės valdomų veislininkystės bendrovių privatizavimo įstatymo juodraštinį projektą. Buvo idėja, kuri buvo priimtina daugeliui (tiek pačioms įmonėms, tiek asociacijoms): privatizuojant bendroves valstybei priklausančias akcijas už nominalią vertę išsimokėtinai parduoti kooperatinėms bendrovėms, kurių ne mažiau kaip pusė yra privatizuojamos bendrovės paslaugų gavėjai.

Tačiau tam keliui kategoriškai nepritarė Teisingumo, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, mat valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai negali būti pateisinamas konkrečios asmenų grupės (šiuo atveju kooperatinių bendrovių) interesais.

Tokiu atveju lieka bene vienintelis kelias – aukcionas. Vis dėlto dar girdėti užuominų, kad su atmestu teisės akto projektu dar galima padirbėti. Nuostatą suderinus su Europos Komisija ir gavus jos pritarimą, kliūčių nekiltų.

Turi savo argumentų

Kiekviena privatizavimo taikinyje atsidūrusi įmonė turi savo argumentų – tiek veiklos rodiklių paaiškinimą, tiek ir viziją.

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius primena, kad ilgai vyko rekonstrukcija. 2014 m. atnaujinę veiklą, 2015-uosius baigė jau su pliuso ženklu. Į minusą vėl įstūmė verslo partneris, kuris bankrutavo; tebevyksta teismai. Įmonės vadovo teigimu, jų bendrovė unikali tuo, kad gyvulių augintojams teikia visą paslaugų paketą: karantino, veislinių galvijų eksporto į Europos valstybes; yra gyvulių surinkimo, aukciono bei parodų centras.

„Šilutės veislininkystės“ vadovas Šarūnas Nenartavičius džiaugiasi matydamas, kad įmonė reikalinga mėsinių galvijų augintojams. Ji rekonstruota, turi kvalifikuotą personalą, vykdo inovacijas, edukacines programas, dirba su studentais. Specialiosioms funkcijoms vykdyti skiriamos dotacijos valstybės mastu yra nedidelės, tačiau įmonė sumoka mokesčius, yra socialiai atsakinga. Per penkerius metus tik vienus metus nemokėjo dividendų valstybei. Tai todėl, kad negavo dotacijos, bet nuostolio nepatyrė. „Būtų labai gaila, jei objektas būtų stabdomas, o dar labiau, jei būtų pritaikytas ne tai sričiai, kuriai esame pastatyti“, – sako Š. Nenartavičius.

Kodėl prieš kelerius metus patyrė nuostolių „Kiaulių veislininkystė“ – neturėtų kelti nuostabos. Bendrovės vadovas Vilius Rekštys primena, kad jie turėjo sunkumų, kaip ir kiti kiaulininkystės ūkiai. Tačiau pastaruoju metu mažųjų ir vidutinių ūkių susidomėjimas veisliniais gyvuliais auga. Pagyvėjo paršelių įsigijimas bandos pakeitimui, susidomėjimas reproduktorių sperma.

Asociacijos turi apsispręsti

Beveik kiekvienos ūkinių gyvūnų rūšies veisėjų asociacijų yra ne viena. Skirtingos ir jų pozicijos. Pavyzdžiu gali būti dėl AKM krizę išgyvenančio kiaulininkystės sektorius.

Edmundo Adomavičiaus vadovaujama Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija (LVKAGA) teigia, kad „Kiaulių veislininkystė“ jiems yra svarbi: padeda vykdyti asociacijos selekcinę programą, vertinti veislinius kuilius ir veislines paršavedes pagal palikuonių penėjimosi ir mėsinių savybių kokybę. Tai reikšminga nacionalinės veislininkystės grandies dalis, pagalbos svertas veislininkystės procesui, parama smulkaus ir vidutinio stambumo veisliniams ūkiams sudėtingomis kiaulininkystės sąlygomis.

Tačiau LVKAGA nariai (tai apgailestaudamos gali pripažinti ir kitos asociacijos) neturėtų galimybių pirkti privatizuojamos bendrovės akcijas. Pasisako už reorganizaciją, bet ne privatizaciją, kad būtų užtikrintos veislininkystės paslaugos: veislinių kiaulių kokybės tikrinimas, produktyvumo apskaita ir kontrolė, genofondo saugojimas. Asociacija yra pateikusi siūlymą svarstyti bendrovės nuomos galimybę ar alternatyvą – jungimą su UAB „Genetiniai ištekliai“.

Gerokai dažniau nei LVKAGA yra girdima bei matoma Lietuvos kiaulių augintojų asociacija. Jos vadovo Algio Baravyko požiūris į mėginimą išlaikyti valstybės įmonę – skeptiškas.

Šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) valstybinių veislininkystės įmonių privatizavimo klausimo svarstymo rezultatas buvo nulinis. Nutarta palūkėti dar mėnesį. Asociacijoms pasiūlyta apsispręsti, ar jos norėtų valdyti veislininkystės įmones, ir paruošti projektus.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė