Veislininkystės paroda Algirdiškyje ir tradicinė, ir naujoviška

Panevėžio r., Algirdiškyje, UAB „Panevėžio veislininkystė“ parodų bazėje, praėjusį savaitgalį vykusi veislinių gyvūnų paroda šiemet ne tik išlaikė savo tradicinį formatą – pademonstruoti geriausius, gražiausius, produktyviausius eksponatus, bet kartu buvo ir kitokia. O tam prireikė Žemės ūkio ministerijos ir Žemės ūkio rūmų iniciatyvos, santykinai nedidelių keturių milijonų, skaičiuojant litais, investicijų ir, be abejo, pinigais sunkiai įvertinamo kryptingo ne vienų metų veislininkystės darbo.
Šiųmetė veislininkystės paroda yra pirmoji, kurios metu eksponatai įkurdinti atnaujintose fermose ir moderniuose aptvaruose. O svarbiausia – šiemet Algirdiškyje duris atvėrė ilgai lauktas europietiško lygio gyvulininkystės paviljonas, kuriame vyko parodomasis galvijų vertinimas ir pardavimo aukcionas. Planuojama, kad ateityje šis paviljonas bus naudojamas ne tik parodoms, bet aukcionai, kurių metu augintojui už parduodamą gyvulį gali būti pasiūlyta aukščiausia kaina, vyks nuolat.
Veislinių gyvūnų parodos metu Žemės ūkio rūmų vienijamos augintojų organizacijos pristatė apie 400 eksponatų – nuo miniatiūrinio dydžio egzotiškų paukštelių iki įspūdingų apimčių ne mažiau egzotiškų galvijų. Vieni eksponatų augintojai teigė laikantys gyvūnus tik dėl hobio, kitiems tai – rimtas, pajamų nešantis agroverslas. Tačiau visus parodos dalyvius vienijo bendras vardiklis – dėmesys veislininkystės veiklai, pastangos užauginti kuo aukštesnės genetinės vertės įvairių rūšių ir veislių atstovus.
Dvi dienas vykusio renginio erdvė šurmuliavo jau nuo ankstaus praėjusio penktadienio ryto, tačiau oficialią parodos pradžią tradiciškai simbolizavo momentas, kuomet jos iniciatoriai ir organizatoriai į dangų paleido būrį baltų balandžių. Šiemet aukštą paukščių skrydį, simbolizavusį, kad ir nelengvu ekonominiu laikotarpiu šalies gyvulininkystės sektorius yra gyvybingas ir modernėjantis, stebėjo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, šių rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, šalies gyvulininkystės sektoriaus puoselėtojai profesoriai Česlovas ir Vigilijus Juknos, Lietuvos arabų žirgų augintojų asociacijos prezidentas Stasys Svetlauskas, Panevėžio savivaldybės meras Povilas Žagunis, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos viršininkas Vilius Rekštys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris Henrikas Žilinskas, šios aukštosios mokyklos Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė, A. Stulginskio universiteto prorektorius Jonas Čaplikas, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorius Alfredas Astikas, Lietuvos juod­margių galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Virgilijus Urbonavičius, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos pirmininkas Jonas Lingys, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkė Laura Mišeikienė, Lietuvos trakėnų žirgų augintojų asociacijos prezidentė Laima Šilalienė, Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Artūras Stimbirys, Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos vadovė Rūta Šveistienė, Lietuvos mažųjų žirgų augintojų asociacijos vadovas Jonas Gricius, ūkio „Alpakų spalvos“ savininkė Vitalija Bendziuvienė, Lietuvos veislinių paukščių asociacijos pirmininkė Giedrė Mazienė ir parodos erdvės šeimininkas – UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.
Įteikdamas pluoštą Žemės ūkio ministerijos padėkos raštų ir augintojams bei veisėjams spausdamas ranką viceministras S. Cironka kalbėjo, kad šiandien jau iš tiesų galime džiaugtis ir didžiuotis tuo, ką turime veislininkystės sektoriuje. Viceministras pastebėjo, kad šiemet tarp apdovanotųjų neatsitiktinai yra ir Dotnuvos eksperimentinio ūkio direktorius Andrius Turskis, įdėjęs daug pastangų, kad netrukus šiame ūkyje visi atvykusieji vienoje fermoje galėtų stebėti net keturias skirtingas pieno gamybos technologijas. Ir tai bus dar vienas kokybinis šuolis gerinant nacionalinę galvijų bandą.
Šiųmetės veislininkystės parodos programa buvo tokia įvairi, kad kiekvienas lankytojas galėjo ne tik apžiūrėti eksponatus, tiesiogiai pabendrauti su gyvūnus atvežusiais augintojais, bet ir pasirinkti siauresnę, labiausiai jį dominančią sritį.
Ypač didelio lankytojų dėmesio sulaukė renginiai, vykę naujajame gyvulininkystės paviljone. Tai – parodomasis mėsinių galvijų vertinimas ir jų aukcionas, kuriuos inicijavo šiomis dienomis savo veiklos dvidešimtmetį mininti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA). Galvijų genetinei vertei nustatyti ir eksponatams apibūdinti asociacija pasikvietė kompetentingus specialistus iš Vokietijos ir Prancūzijos. Lankytojai traukė ir prie maniežo, kuriame vyko trakėnų veislės žirgų parodomoji programa. Taip pat surengtas parodomasis avies kirpimas, parodomasis triušių vertinimas.
Kiekviena augintojų asociacija su nekantrumu laukė svarbiausio parodos momento – eksponatų nugalėtojų paskelbimo. Šiemet jais tapo devyni eksponatai: Panevėžio r. ūkininkų Orintos ir Vaido Krasauskų demonstruotos Mecheleno veislės vištos, UAB „Farmers LT“ pristatyta jaguaro spalvos audinė, Šiaulių r. ūkininko Vytauto Mažeikos Prancūzijos avinų veislės triušis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto specialistų išaugintas vietinis šiurkščiavilnis avinas Ražas, UAB „Agrolina“ aubrakų veislės bulius, UAB „Pure Fields“ angusų veislės karvė, Monikos Žąsytienės šarolė veislės telyčia, Juliaus Martišiaus holšteinų telyčia, Marijos ir Jono Steponavičių Lietuvos žalųjų veislės karvė.
Parodos metu dalyviams ir lankytojams buvo sudarytos visos sąlygos žvalgytis, bendrauti, pasidžiaugti kolegų ilgamečio triūso rezultatais, dalytis patirtimi, profesionaliai padiskutuoti. Žmonės galėjo betarpiškai pabendrauti su savo paviljonus įkūrusių gyvūnų augintojų organizacijų, įvairių valstybinių institucijų atstovais, žemės ūkio technika bei gyvulininkystei skirta produkcija prekiaujančių įmonių pardavėjais.
Taigi veislinių gyvūnų parodos Algirdiškyje metu šiemet negalėjo būti preteksto nepasitenkinimui dėl naujų įspūdžių, dalykinių pažinčių ar diskusijų stokos. Pristigta, ko gero, vienintelio dalyko – didesnio regionų žemdirbių aktyvumo. Todėl parodos metu buvo girdėti jos dalyvių nuomonių, kad prasidedančiu ES programiniu laikotarpiu, kuomet žmonės žvalgosi, į ką tikslinga investuoti, reikėtų aktyviau pasitelkti savivaldybių žemės ūkių skyrius, rajonų žemdirbių savivaldos organizacijas ir organizuoti gausesnį tikslinių lankytojų atvykimą.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.