Verslo niša laukia – ko trūksta, kad būtų įdarbinti arkliai

Gera technika, bet brangi – svarsto arklių traukiamų padargų neišsižadantys Lietuvos sunkiųjų arklių augintojai Vigantas Indrašius ir Arvydas Pasmokis.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Klimato kaitos, aplinkos taršos, dirvožemio nualinimo problemos skatina keisti požiūrį į žemės ūkį. Nuo intensyvios žemdirbystės žvilgsnis ir vartotojų simpatijos krypsta į nedidelius ekologinius, biodinaminius ūkius. Jų šalininkams svarbi ne tik švari produkcijos gamybos technologija, bet ir kuo trumpesnis, švaresnis kelias iki vartotojo, kuo mažesnės degalų sąnaudos. Vakaruose daugėja ūkių, kuriuose darbai atliekami panaudojant arklio jėgą. Siekiama sukurti atitinkamą prekės ženklą. Jis niekada netaps masinis, tačiau pridėtinę vertę turintys išskirtiniai produktai nesunkiai randa savo pirkėjus, o tokių ūkių šeimininkai sėkmingai pragyvena, arkliams randa įvairių pritaikymo formų.

„Prieš 30–35 metus, kai pradėjau dirbti ūkyje, visi darbai buvo dirbami arkliukais“, – prisimena Krakių ŽŪB vadovas Nikolajus Danilčenko, tačiau šiandien darbo arkliams perspektyvos ūkyje jau nemato.

Tradicinė ūkio kryptis
Daugiausia Lietuvos sunkiųjų veislės arklių laikoma Kėdainių rajone, Krakių žemės ūkio bendrovėje. Tai sena tradicija, likusi nuo kolūkio laikų. Lietuvos sunkiujų veislė čia buvo gerinama, atliekama kruopšti selekcinė atranka. Ir dabar, bendrovės vadovo Nikolajaus Danilčenko įsitikinimu, jų veisiami sunkieji Lietuvoje yra geriausi, sveriantys 800 kg ar visą toną. Pirkėjų akys pirmiausia krypstantys būtent į juos.
Tiesa, arklių banda Krakėse dabar gerokai mažesnė nei anksčiau. Arklidėse prunkšdavo 140–150 galiūnų bėrių, o šiandien – 65.
Paklaustas, ar kur nors ūkyje panaudojami šie pirmiausia darbui sukurti gyvūnai, N. Danilčenko liūdnai nusišypso. „Prieš 30–35 metus, kai pradėjau dirbti ūkyje, visi darbai buvo dirbami arkliu-
kais“, – prisimena. Jau negrįžtamai juos pakeitė technika.
Per dešimtmečius situacija žemės ūkyje kardinaliai pasikeitė, ir šiandien ūkio vadovas į Lietuvos sunkiųjų veislinę fermą žvelgia kaip į tradicinę ūkio veiklą, veislininkystės kryptį.

Modernus arklinis kultivatorius…

Kaime sumažėję darbų ir akliams, ir žmonėms
Kadaise Krakių ūkyje buvo 20 šėrikų, o dabar išsiverčia su dviem. Vienas darbuojasi su pašarų dalytuvu, kitas – su krautuvu. Ėdesio kasdien laukia ne tik arkliai, bet ir kone tūkstantis galvijų (iš jų 300 melžiamų karvių), panašiai ir kiaulių, devynios dešimtys avių.
Jeigu kam nors kaime ūkiškais reikalais arklio prireikia – visada prašom, tik brigadininkui pasakyk, ir važiuok sau į mišką malkų parsivežti ar kitu reikalu. Tik bėrio pagalbos jau retam prireikia. Vienam kitam senyvam žmogui.
Lietuvos sunkieji užsienio pirkėjų yra vertinami dėl mėsinių savybių. Krakių ŽŪB turi mėsos cechą. Svarstė galimybę dešrai panaudoti ne tik savo kiaulieną, bet ir arklieną, tačiau tos minties atsisakė. Juk Lietuvoje į arklį nuo seno buvo žvelgiama kaip į draugą, protingą gyvūną.
N. Danilčenko svarsto: taip, teoriškai arklius ūkyje galima įdarbinti. Tačiau tam reikia svarbiausio – entuziastų, kurie norėtų ir gebėtų kurti, dirbti. Tokių žmonių bendrovės vadovas aplinkoje nemato. Trūksta darbininkų, kurie gebėtų įvaldyti net paprastą darbą, pvz., mėsos ceche tinkamai išpjaustyti mėsą… Ką jau kalbėti apie naujos veiklos kūrimą.

… ir apverčiamieji plūgai.

Baltarusiai trina rankas
Lietuvos sunkieji išsiskiria ne tik mėsinėmis, bet ir pieninėmis savybėmis. Kumelės yra ypač pieningos – išskiria iki 20 kg pieno per dieną. Palyginti su Rusijos sunkiųjų veisle, jos kone dvigubai pieningesnės. Tai gerai žino baltarusiai.
Mat kaimyninės šalies entuziastai, bendradarbiaudami su Minsko srities administracija, Lahoisko rajone įkūrė modernią ark­lių įmonę „BelKumysProm“. Iš Kra-
kių ŽŪB čia išvažiavo 25 kumelės. Pirkėjai laukia ir dar vienos šių arklių partijos.
Įmonės arklidėse laikoma 400 Rusijos ir Lietuvos sunkiųjų arklių, iš jų apie pusė melžiamų kumelių. Iki 2017 metų pabaigos planuojama pasiekti maksimalų primilžį, apie 2 t per dieną.
Kumelių melžimas turi tam tikrų niuansų. Kad atleistų pieną, gyvūnai turi jaustis saugūs, negali būti jokių stresų. Tešmuo nedidelis, tad melžimas trunka vos 2 min., tačiau kartojamas kas 2 valandas, 8 kartus per dieną.
Produktas pačioje įmonėje išpilstomas, jį siūloma užsisakyti internetu. Pakeliui ir kumyso gamyba.
Kompanija taip pat teikia kitas su arklių auginimu susijusias paslaugas, kaip antai hipoterapiją.

Komfortiškas vežimas lėtajam turizmui.

Super pienas
Baltarusių skelbiamais tyrimais, kumelių pienas chemine sudėtimi ir biocheminėmis savybėmis iš visų pieninių gyvūnų yra vertingiausias, artimiausias moters pienui.
Tai hipoalerginis produktas, nes jame, skirtingai nei karvių ar ožkų piene, vyraujantis baltymas yra ne kazeinas (kaip tik jis yra blogai toleruojamas), o albuminas, kuris žmogaus organizmo yra pasisavinamas 99 proc. Šio pieno sudėtyje labai mažai riebalų. Gausu laktozės, tad produktas saldus. Vitamino C net aštuonis kartus daugiau nei karvių piene, taigi kumelių pienas yra geras imuniteto stiprintojas.
Puikiai virškinamas kumelių pienas rekomenduojamas bet kurio amžiaus žmonėms, be to, laikomas profilaktine ir net terapine priemone sutrikus medžiagų apykaitai, nusilpus imunitetui, užklupus onkologinėms ligoms, sutrikus virškinimui, esant aterosklerozei, nuo bėrimų, psoriazės, peršalimo ir virusinių ligų…

Europoje yra ko pasimokyti
Kumelių pieno gamybą pradėję baltarusiai išanalizavo Europos gerąjį patyrimą, užmezgė ryšius su Vakarų Europos atitinkamomis organizacijomis ir gamintojais. Jų nemažai Vokietijoje, Prancūzijoje, esama ir Italijoje, Belgijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje…
Vien Vokietijoje veikia apie 40 kumelių pieno gamybos įmonių. Pirmoji šioje šalyje ir didžiausia, įkurta daugiau kaip prieš 50 metų, yra Colmanų šeimos įmonė Badeno-Viurtembergo žemėje. Sertifikuotame 450 ha ūkyje laikoma 400 arklių. Gaminami biodinaminiai produktai – ne tik kumelių pienas ir kumysas, bet ir jų milteliai, įvairi kosmetika.
Europos gamintojų siūlomų kumelių pieno produktų įvairovė didžiulė – maistui, higienai ir grožiui, sveikatai. Maisto papildams pieno milteliai džiovinami šaltyje, kapsuliuojami. Produktai pristatomi interneto svetainėse, čia pat jų galima užsisakyti ir paštu.
Šia veikla sėkmingai verčiasi tarptautiniu lygiu žinomi ir mūsų akimis nedideli ūkiai.

Veiklos niša nedideliems ūkiams
Austrijos „Demeter“ sertifikavimo programos, kuri yra seniausia Europoje, pirmininkas Andreas Hioricaueris ūkininkauja Žemutinėje Austrijoje esančioje 14 ha „Vegvartehof“ fermoje. Čia pakanka vietos įvairioms veik­loms, manufaktūrai.
Gaminamas kumelių pienas ir jo produktai (tarp jų net kumelių pieno šokoladas). Auginami vaistiniai ir prieskoniniai žolynai bei gaminami jų produktai (aromatinės druskos, tirpios žolelių arbatos, sirupai). Plėtojama pramoginė ir edukacinė veikla – teikiamos jodinėjimo paslaugos, rengiamos ekskursijos, moksleiviams organizuojami įvairios trukmės edukaciniai projektai.
Arkliai padeda nudirbti lauko darbus. Nuotrauka iš šio ūkio kartą papuošė vokiečių kalba leidžiamo tarptautinio žurnalo „Starke Pferde“, skirto sunkiesiems arkliams ir kitiems darbiniams gyvūnams populiarinti, viršelį.

Entuziastų yra ir Lietuvoje
Šios idėjos yra širdžiai artimos ir kai kuriems mūsų ūkininkams, Lietuvos sunkiųjų veislės arklių veisėjams. Šiemet jie lankėsi baltarusių „BelKumysProm“, o rugpjūčio pabaigoje – Vokietijoje rengiamoje sunkiųjų arklių šventėje, kuri sutraukia darbinių gyvūnų, ypač arklių, puoselėtojus ir ekspertus iš visos Europos.
Šventės dienomis vykusioje parodoje ir įvairiuose pristatymuose, demonstracijose prisirinkta informacija skatina mąstyti. Arklius ir kitus darbinius gyvulius laikantys ūkelių šeimininkai didelį dėmesį skiria savo veiklai populiarinti. Ūkių svečiams siūlomos mūsuose dar negirdėtos pramogos – vadinamasis lėtas turizmas keliaujant dengtu vežimu tarsi Amerikos užkariautojams, senovinės žemdirbystės pamokos.
Štai tik arklių traukiami padargai – ne senoviniai (nebent fermeris yra senosios žemdirbystės klubo narys), o šiuolaikiniai. Jie buvo demonstruojami ir lauke.

Aukšta kokybė – aukšta ir kaina
Lietuviai smalsiai apžiūrinėjo dirbti arkliais pritaikytas modernias mašinas. Paaiškėjo, kad didžiausia pasiūla ir aukščiausia kokybė – amerikietiškų gaminių. JAV žemės ūkio technikos gamintojams nuošalyje palikti arklių traukiamų padargų savo laiku neleido gana ilgai išlikęs jų poreikis uždarose religinėse bendruomenėse, o dabar šias mašinas tobulinti skatina plintanti biodinaminės žemdirbystės kultūra.
Mūsų artojai neturi nė šiuolaikinių plūgų (o jie taip pat gerokai patobulėjo palyginti su senelių laikais), ką jau kalbėti apie sudėtingesnius padargus – germinatorius, šienapjoves, sėjamąsias ir kt. Ūkininkų akį traukė patogus reguliavimas, padargai, kurie gali būti traukiami tiek arklio, tiek ir traktoriaus.
Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos (LSAVAA) prezidentas Vigantas Indrašius, vykdamas į Vokietiją vylėsi, – gal pavyktų organizuoti šiuolaikinių arklinių padargų tiekimą į mūsų šalį. Juk tokio tiekėjo nėra nė aplinkinėse šalyse.
Tačiau iliuzijos išsisklaidė patyrinėjus kainas. Amerikos gamintojų atstovas Vokietijoje, pats ūkininkas, su lietuviais buvo atviras: brangu, pardavimai menki.

Minčių brandinimas
LSAVAA vadovas nenuleidžia rankų. Grįžęs iš Vokietijos ir į įprastus darbus pasinėręs V. Indrašius brandina mintis. Įsitikinimas tik sutvirtėjo – sunkieji arkliai nedideliems aplinką tausojantiems ūkiams gali suteikti gerą veiklos nišą.
Kliūčių yra: kaime trūksta žmonių, ypač iniciatyvaus jaunimo, trūksta lėšų, reikalingos technikos ir pan. Daug ko trūksta. Tačiau svarbiausia – geros idėjos ir entuziazmas. Tai didžiausios vertybės, kurios gali patraukti kitus, padeda įveikti visas kliūtis.
Kumelių pieno jis pats ragavo. Prisipažįsta, kad karvės pieno negeria, tačiau šis patiko ir jam, ir kitiems šeimos nariams. Lietuvos sunkiųjų arklių veisėjas svarsto apie bandomąjį melžimą prekybai.
Vyras viliasi, kad įmanoma rasti variantų, kaip įsigyti modernių arklių traukiamų padargų – pasinaudojant Kaimo plėtros programos paramos lėšomis ar į pagalbą pasitelkus vietos gamintojus.

Pagal kliento užsakymą
Lietuvoje yra didesnių ir mažesnių įmonių, kurios turi žemės ūkio technikos gamybos patirtį. Gal jos galėtų padėti ūkininkams atnaujinti arkliams skirtų padargų arsenalą?
„ŪP“ to pasiteiravus Radviliškio mašinų gamyklos direktorės Daivos Leonavičienės, ji patvirtino – žinoma, tai įmanoma, klientai į bendrovę kreipiasi su įvairiais užsakymais.
Reikėtų pateikti pageidaujamo padargo nuotrauką, nurodyti žaliavą, pageidaujamą našumą, paskirtį. „Turime konstruktorių, inžinierių komandą, kuri sukonstruoja ir paskaičiuoja, kiek tai gali kainuoti. Jeigu žmogui tinkama kaina ir tas daiktas reikalingas, be problemų pagaminame, – paaiškina įmonės vadovė, tačiau taip pat pastebi, jog lūkesčiai neretai būna nepagrįsti. – Žmonės pamato įvairių dalykų internete ir kitur, kreipiasi į mus įsivaizduodami, kad turi būti pigu. Kai paskaičiuoji medžiagas, darbą, kaina ne visus tenkina. Pasitaiko, kad įdedi daug darbo, o galiausiai – „Ačiū, bet… kaina per didelė“.
D. Leonavičienė pataria orientuotis į gamintojo Vokietijoje ar kitur kainą: „Mūsų gamykloje ar kitur – kainos visur maždaug panašios. Darbo principas tas pats, žaliavos kainuoja visur vienodai, atlyginimai skiriasi minimaliai.“
Pasitaiko sėkmingų projektų, kai su klientu sutariama dėl kainos, gaminio pagal tą patį projektą pageidauja ir antras, trečias klientas. Gaminio pavyzdžio nuotrauka įdedama į įmonės interneto svetainę, ilgainiui tampa serijiniu gaminiu. Jo kaina, žinoma, jau mažesnė nei vienetinio užsakymo.

Autorės nuotraukos