Vilkai pjaudami avis nežino, kad komisijai poilsio dienos

Pastaraisiais metais vilkai vis dažniau kėsinasi į gyventojų auginamus gyvulius. Plėšrūnų išpuoliai registruojami visoje Lietuvoje, daugiausia nukenčia avys. Ūkininkus į neviltį varo ne tik vilkų daroma žala, bet ir tvarka, reglamentuojanti, kaip jie gali pretenduoti į vilkų padarytos žalos atlyginimą. Komisija savaitgaliais nedirba, o vilkai, matyt, „nežino“, kad yra nedarbo dienos, tad ūkininkų gyvulius pjauna visomis dienomis. Šeštadienį ryte radę papjautus gyvulius, ūkininkai turi dvi tris paras saugoti greitai pradedančias dvokti maitas, nes tai pagrindinis įrodymas komisijai, kuri vertina vilkų padarytą žalą.

Ūkininkai tapo įkaitais

„Visoje Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai vilkai avis, kitus ūkinius gyvūnus papjauna savaitgaliais. Ūkininkai dėl dabar galiojančios tvarkos priversti gyvūnų gaišenas laikyti ir smardinti savo sodybą bei visą kaimą iki pirmadienio, nes tik tada gali atvykti vilkų padarytą žalą nustatanti komisija, turinti įvykio vietoje pamatyti papjautas avis ar kitus gyvūnus, jų įsagus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Nors gyvuliai jau nebe laukuose, o uždaryti tvartuose, fermose, tačiau jei problema nebus sprendžiama, ji, kaip ir kiekvienais metais, vėl iškils pavasarį prasidėjus galvijų ganymo ir intensyviam vilkų medžioklės sezonui.

„Baisi netvarka! Ūkininkai yra tapę įkaitais. Vilkams papjovus avis ar kitus gyvulius savaitgalį, ypač ilgąjį, ūkininkai priversti sudraskytų gyvūnų maitas saugoti dvi tris paras iki pirmadienio, kada galės atvažiuoti komisija ir užfiksuoti padarytą žalą. Ūkininkas kelias dienas turi saugoti maitas nuo vilkų, kad jie vėl atėję jų nenuneštų, nuo užklystančių lapių, būriais besikėsinančių kranklių, valkataujančių šunų, kačių, nes jei komisija neras avies arba įsago, tai ūkininkas negaus kompensacijos už padarytą žalą, nors ta kompensacija yra daugiau simbolinė ir nepadengia visų kaštų“, – piktinosi Lazdijų rajone ūkininkaujantis Ramūnas Buinauskas.

Dabar toks metų laikas, kad sudraskytų gyvūnų maitos ne taip greitai pašvinksta, tačiau jei vilkai papjauna gyvulius vasarą, kai karščiai siekia dvidešimt ar trisdešimt laipsnių, ūkininkai tiek laiko saugodami „įkalčius“ priversti kęsti dvoką. Be to, maitos po dienos kitos kruta nuo kirminų, taip susidaro sąlygos užkrečiamosioms ligoms plisti.

„Tvarka, kuri reglamentuoja komisijos darbą ir žalos nustatymą, tikrai keistina. Gal tokiais atvejais užtektų iš pradžių vieno ar dviejų komisijos narių, kurie savaitgaliais iš karto po pranešimo apie vilkų išpuolį atvyktų ir užfiksavę faktą, kol viskas šviežia, yra visi įkalčiai, pjovimo žymės, kad tai tikrai vilkų nakties darbas, surašytų pradinį aktą, o po to susirinkusi komisija įvertintų, kokia žala padaryta ir kokią kompensaciją skirti“, – tvirtino R. Buinauskas.

Ūkininkas atkreipė dėmesį, jog tvarka reglamentuoja, kad gyventojas apie vilkų papjautus gyvulius turi pranešti seniūnui per tris dienas, o komisija gali atvažiuoti per septynias darbo dienas. Tad jei ji tokia teise pasinaudotų ir atvyktų tik septintą darbo dieną, būtų visiškas absurdas.

„Kokią medžiagą komisija gali surinkti praėjus kelioms paroms po to, kai vilkai sudraskė gyvulius, ir kai tos maitos švinko, pavyzdžiui, karštyje? Ir ką tuomet daryti su maita? Juk, pagal galiojančią tvarką, privalu vežti maitą utilizuoti į Rietavą. Kaip nuvežti tokį dvoką?“, – klausė R. Buinauskas.

Tikisi permainų

Lazdijų rajono avių augintojas R. Buinauskas pats buvo pakliuvęs į minėtas situacijas. Prieš porą savaičių visai greta gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų aptvertoje pievoje vilkai sudraskė penkias jo avis.

Plėšrūnai darbavosi ankstų šeštadienio rytą. Apie vilkų papjautas avis jų savininkas pranešė Lazdijų seniūnijos seniūnui, medžiotojų būreliui. Į R. Buinausko sodybą geranoriškai ne darbo metu atvyko seniūnas Aidas Simanynas, po to ir medžiotojų būrelio atstovas. Visos komisijos sukviesti nepavyko, nes savaitgalis, žmonėms nedarbo dienos, kas kur išvykęs, turi savų planų.

„Atvejai, kai vilkai gyvulius išpjauna savaitgaliais, yra labai reti, bet pagal galimybes organizuojamės ir vykstame į įvykio vietą. Nustatytą tvarką galbūt reikėtų keisti, kad netektų kelias paras papjautų gyvulių maitų laikyti ir saugoti, o operatyviau viską sutvarkyti“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lazdijų seniūnijos seniūnas A. Simanynas.

Pasak seniūno, šiemet Lazdijų rajone vilkai kaip niekada anksti pradėjo puldinėti gyventojų gyvulius.

„Dažniausiai išpuoliai prasidėdavo rugpjūtį, o šiemet nuo gegužės mėnesio vilkų išpuolių buvo kone kas savaitę. Plėšrūnai pjovė avis, veršelius, ožkas“, – sakė A. Simanynas.

Pasak Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjo, savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai nustatyti pirmininko Algio Balčiaus, komisija vadovaujasi aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymais nustatyta tvarka.

„Visoje Lietuvoje žmonės susiduria su problema, kai vilkai ūkinius gyvūnus papjauna savaitgalį. Komisija dirba darbo dienomis, o jų darbas savaitgaliais niekaip nereglamentuotas. Kaip jiems apskaičiuoti darbo užmokestį poilsio dienomis, kaip kompensuoti prarastą laiką, iš kur savaitgalį gauti transportą, kad komisija galėtų nuvykti į vilkų išpuolio vietą? Gal tai skamba biurokratiškai, bet komisijos narys poilsio dienomis gali būti susiplanavęs savo laiką, gali būti išvykęs į pajūrį ar kur kitur. Reikėtų, kad dėl komisijos darbą reglamentuojančios tvarkos sprendimus priimtų žemės ūkio ir aplinkos ministrai“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Balčius.

Dabar, pasak A. Balčiaus, kai vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, ūkininkams jie pataria uždengti sudraskytų gyvulių gaišenas brezentu ar kažkuo kitu ir laukti komisijos.

„Pagal galiojančią tvarką, nuo vilkų nukentėjęs žmogus pirmiausia privalo pateikti prašymą, kuriuo vadovaudamasi komisija turi išvykti į įvykio vietą. Dėl prašymo jis turi kreiptis į seniūną, kuriam šeštadienis taip pat poilsio diena, bet jis geranoriškai stengiasi nuvažiuoti pas nukentėjusį ūkininką, nufotografuoti sudraskytus galvijus“, – sakė A. Balčius.

Saugoti gaišenas kelias paras

„Vilkų išpuolių vasaromis, per karščius, beveik nebūna. Savaitgaliais tokie atvejai labiau gali pasitaikyti vėlyvą rudenį, kai vilkai pradeda mokyti jauniklius medžioti. Tada jau orai būna atvėsę. Svarbiausia vilkų papjautus gyvulius gerai apdengti, kad nekiltų pavojaus aplinkai, kol atvyks komisija“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lazdijų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos l. e. p. vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius Rolandas Muliuolis.

Pernai Lietuvoje vilkai papjovė daugiau nei 1 700 gyvulių. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai už papjautus gyvulius sumokėta beveik 170 tūkst. eurų kompensacijų. Nuostolius patiria visų rajonų ūkininkai. Praėjusiais metais Klaipėdos rajono savivaldybė gyventojams iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos atlygino vilkų padarytą žalą už 5 275 eurus. Judrėnų, Veiviržėnų ir Endriejavo seniūnijų teritorijose vilkai papjovė ir sudraskė 20 naminių gyvūnų: 2 avis, 8 buliukus, 7 telyčaites ir 3 veršelius.

„Kai vilkai papjauna ūkinius gyvūnus, savivaldybės sudaryta komisija nuvyksta į vietą, surašo aktą, nufotografuoja, pateikia gyvūnų gaišenų važtaraštį. Jei vilkai papjauna gyvulius savaitgalį, stengiamės žiūrėti lanksčiai ir padėti ūkininkui. Tokiu atveju svarbu, kad kas nors iš seniūnijos – seniūnas ar žemės ūkio specialistas – užfiksuotų vilkų išpuolio faktą, nufotografuotų gyvūnų gaišenas, būtų pasirūpinta veterinaro pažyma, o komisija aktą gali surašyti ir pirmadienį. Jei reikia kažkokių papildomų duomenų, komisija gali nuvažiuoti pirmadienį apžiūrėti, ar yra aptvaras, elektrinis piemuo, atbaidančios priemonės, ir tai užfiksuoti, bet tikrai nereikalaujame, kad ūkininkas laikytų gaišenas kelias paras. Visur reikia vadovautis logika, sveiku protu ir lanksčiai reaguoti“, – teigė Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė.

Dėl išplitusio afrikinio kiaulių maro pastaraisiais metais itin sumažėjo šernų miškuose, todėl ieškodami maisto vilkai vis dažniau lankosi netoli sodybų, nevengia net gyvenviečių ir čia puola gyvulius. Siekiant reguliuoti vilkų populiaciją ir atsižvelgus į išaugusią šių plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams per šį vilkų medžioklės 2019–2020 m. sezoną, kuris prasidėjo spalio 15 dieną, leista sumedžioti 120 vilkų. Per praėjusį vilkų medžioklės sezoną nuo 2018 metų spalio iki 2019 metų kovo Lietuvoje buvo leista sumedžioti 110 vilkų, tačiau medžioklė buvo baigta neišnaudojus viso limito – buvo sumedžioti 103 vilkai. Nuo šio sezono pradžios šalyje jau sumedžioti 64 plėšrūnai. Beje, Lazdijų rajone netoli avių augintojo R. Buinausko sodybos buvo sumedžiotas vienas vilkas tuoj po šių plėšrūnų išpuolio, per jį buvo papjautos ūkininko avys. R. Buinauskas mano, jog tikėtina, kad sumedžiotas vienas iš jo avis užpuolusių vilkų.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė