Vilkų daroma žala valstybei neįdomi

Lietuvoje siautėja vilkai – kone kasdien fiksuojami vis nauji ūkininkų gyvulių sudraskymo atvejai, komisijos rašo aktus, mokamos kompensacijos. Tačiau Aplinkos ministerija mūru stoja už vilkus ir siūlo ūkininkams ganyklas apsitverti 1,5 metro ar dar aukštesnėmis tvoromis. Be to, kaip paaiškėjo, ministerija net neturi visų duomenų nei apie vilkų daromą žalą, nei apie tikras išmokėtų kompensacijų sumas. Štai todėl valdininkų priimami sprendimai dažniausiai piktina ūkininkus ir prasilenkia su gyvenimu.

Eina prie sodybų ir fermų „Nėra nieko baisiau, kaip rytą ganykloje rasti gyvulį išdraskytais viduriais – dar gyvą, bet jau kapojamą varnų“, – tikina Žindaičiuose (Jurbarko r.) ūkininkaujanti Danutė Kalinskienė. Toks vaizdas ūkininkę persekioja nuo rugpjūčio – šiemet vilkai sudrasko jau septintą Kalinskų gyvulį. Pieninių galvijų bandą auginantys Danutė ir Jurgis Kalinskai prieauglio prie miško negano – visi jų gyvuliai laikomi netoli sodybų, ganyklą iš abiejų pusių juosia kelias. Rugpjūčio 5 d. dingus veršingai telyčiai, ūkininkai tikėjosi, kad iš aptvaro išėjusius gyvulius užpuolė palaidi šunys. Kai po paros kaimynas pamatė į Vidaujos upelį įgintą telyčią, ji dar buvo gyva. Atvažiavęs „Mituvos“ medžiotojų būrelio vadovas Jonas Balčaitis neabejojo, kad gyvulį sudraskė ne šunys, o vilkai. „Po šios nelaimės parginėme telyčias arčiau fermos, bet vilkai ir čia atėjo – rugpjūčio 29 d. vieną veršelį radome papjautą, kitą sužalotą. Gydėme ilgai, šiaip ne taip išgyveno. Po kelių dienų istorija pasikartojo – vėl vieną veršelį vilkai papjovė, kitą smarkiai apdraskė. Kai mažuosius uždarėme fermoje, vilkai vėl įsisuko į telyčių bandą“, – skundėsi ūkininkė. Rugsėjo 7 d. Kalinskai rado dar du smarkiai apdraskytus gyvulius. Kol kas kompensaciją gavo tik už pirmąją sudraskytą telyčią – 282 Eur. Iš tos sumos 35 Eur atseikėjo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Kompensacija, pasak Danutės, geriau nei nieko, bet augino gyvulį ne vilkams – tikėjosi turėti gerą karvę, užsiauginti veršelį. „Nemoku apsakyti, kokį širdį draskantį skausmą jaučiame, kai pamatome taip sumaitotus gyvulius. Baisiausia, jei jie dar gyvi – tada nežinai, nei ką daryti, nei kaip gyvulėliui padėti. Tarsi būtų užburta: aplinkinėse ganyklose ramu – gal kad niekas iš kaimynų prieauglio šiemet nelaiko?“ – svarstė ūkininkė. Užpernai tame pačiame lauke vilkai apdraskė tris Kalinskų gyvulius, vienas jų neišgyveno. Tada irgi, pasak Danutės, baisu buvo, bet šiųmečių nuostolių ir širdgraužos nėra net su kuo palyginti.

Pareigūnai į vilką nešovė J. Kalinskas tikina, kad vilkai Žindaičių apylinkėse siautėja treti metai iš eilės – anksčiau apie juos nebūdavo girdėti. 2013 m. sudraskė Juozo Videikos avis, 2014 m. – Kalinskų veršelius, pernai pjovė Vidučio Razmos telyčias. „O šiemet visai pasiuto. Ne tik mūsų apylinkėse, ir Pašaltuonyje žmonės skundžiasi – ten Antanui Jackiui nemažų nuostolių pridarė, Jadvygos Paulikienės paaugusį veršį sudraskė. Tie patys vilkai ir mūsų gyvulius pjauna – juk vilką kojos peni, jis gali per parą nulėkti daugiau kaip 150 km“, – įsitikinęs J. Kalinskas. Kai pirmosios pradingusios telyčios naktį ieškojo, matė kažką, lyg ir į šunį panašų, aplink ganyklas slankiojant. Nežinojo, ką daryti, kur ieškoti pagalbos, tad kvietė policiją. Atvažiavę pareigūnai atėjūną matė, bet šauti nedrįso. „Sakau, šaukite, ko laukiate. Vienas policininkas man paaiškino, kad į žmogų šaunant būtų mažesnė atsakomybė, nei vilką netyčia nušovus“, – pasakojo Jurgis. Ūkininko nuomone, valstybei vilkų daroma žala neįdomi, dėl to Aplinkos ministerija visiškai nesirūpina padėti ūkininkams. Kai prieš keletą dienų Jurbarke viešėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, J. Kalinskas vylėsi jam išpasakoti savo rūpesčius. Bet rinkimų reikalais į provinciją atvykęs ministras su ūkininkais susitikti nerado reikalo. „Norėjau paklausti ministro, ar kas nors mūsų valstybėje analizuoja, kokią žalą daro vilkai ūkiui. Už gyvulius sumoka kompensacijas, o kas sumokės ūkininkui už vargą? Ganyklos dabar pilnos žolės, galėtume dar ilgai ganyti, bet jau uždarėme veršelius į tvartą, dabar uždarysime ir prieauglį – reikės pjauti žolę, vežti į fermas, valyti mėšlą. Vieno žmogaus tam darbui neužteks – ir visa tai tik dėl to, kad vilkai mūsų šalyje saugomi labiau nei žmonės. Kai paskambinau į „Rietavo veterinarinę sanitariją“, administratorė sakė, kad kasdien po du tris iškvietimus gauna, o vairuotojas dar patikslino – vien tądien aštuntą gyvulį iš laukų pasiėmė“, – skaičiavo J. Kalinskas.

Visų gyvulių neišpjaus? Kokią iš tiesų žalą ūkininkams daro vilkai, išsiaiškinti pabandėme Aplinkos ministerijos Miškų departamente. Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė „ŪP“ paaiškino, jog neteisinga manyti, kad vilkai pjauna gyvulius tik dėl to, kad plėšrūnų priviso per daug. „Vilkų populiacija reguliuojama pakankamai, tikrai nėra taip, kad ministerija užsispyrė ir neleidžia medžioti. Gali būti tik keletas pakitusios elgsenos vilkų, kurie ateina prie namų ir fermų. Bet dėl tokios jų elgsenos kalti mes patys. Vilkas yra plėšrūnas, jis ieško lengvesnio grobio. Kam jam po mišką vaikytis stirną, jei atėjęs į laukus randa pririštą veršelį? Sovietmečiu niekas apie vilkus nekalbėjo, bet kaimo žmonės nakčiai laukuose savo gyvulių nepalikdavo“, – paaiškino J. Urbelionytė. Miškų departamento vyriausioji specialistė įsitikinusi, kad ūkininkai turi geriau saugoti savo turtą. „Žinau atvejų, kai dideles avių bandas laikantys ūkininkai ganyklas aptvėrė 1,5 metro ir netgi dar aukštesnėmis tvoromis. Paprasto elektrinio piemens neužtenka ir viena apsaugos priemonė nėra veiksminga – žvėrys prie jos pripranta“, – tikino J. Urbelionytė. Pasak jos, teigti, kad vilkai daro didelę žalą, neteisinga. Šiemet išduoti tik du leidimai „paimti saugomą rūšį iš gamtos“ – medžioti vilkus vasarą leista Anykščių ir Lazdijų rajonuose. Dabar ministerijos specialistai peržiūrinėja saugomų rūšių naudojimo tvarką. Parengtas naujas projektas, dėl jo apsispręsti planuojama kitą savaitę. Saugomų rūšių naudojimo tvarką peržiūrėti paprašė Aplinkos apsaugos agentūra, į kurią dėl vilkų daromos žalos kreipėsi sunerimusi Šilalės savivaldybės administracija. „Visi šaukia, kad Šilalėje baisu, bet iš tiesų 2014 m. ten buvo kur kas daugiau atvejų, kai ūkiniai gyvūnai nukentėjo nuo vilkų. Yra savivaldybių, kur vilkai jokios žalos nedaro, bet ir Šilalėje, patikėkite, visų gyvulių vilkai tikrai neišpjaus“, – tvirtina J. Urbelionytė.

Į duomenis net nežiūri? Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiasis specialistas Zbignev Glazko paaiškino, kad Aplinkos ministerija renka savivaldybių duomenis, kiek vilkai padarė žalos nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Z. Glazko tikina, kad pagal šiuos duomenis apskaičiuojami vilkų medžioklės limitai. Jei tikrai šią vasarą leista, kaip tikino J. Urbelionytė, vilkus „paimti iš gamtos“ Lazdijų ir Anykščių rajonuose, tai į savivaldybių pateiktus duomenis Aplinkos pasaugos agentūros specialistai tikriausiai net nežiūri. Ministerijos pateiktoje lentelėje nėra nė vieno užfiksuoto atvejo, kad šiemet Lazdijuose ar Anykščiuose būtų pasidarbavę vilkai. Nesiautėjo plėšrūnai ten ir ankstesniais metais. Pernai Lazdijų ūkininkai neteko keturių, užpernai – 17 gyvulių. Ministerija neturi duomenų ir apie Anykščių savivaldybėje šiemet vilkų padarytą žalą. Pernai vilkai ten papjovė 61 gyvulį, užpernai – 5. Lentelėje surašyti skaičiai rodo, kad šiemet blogiausia padėtis Klaipėdos ir Širvintų bei Šilalės savivaldybėje, kur vilkų padaryta žala įvertinta tūkstančiais eurų. Iki rugsėjo 1 d. Klaipėdos rajono ūkininkų gyvulius vilkai užpuolė 18 kartų, papjovė ir sužalojo 32 gyvūnus – ūkininkams padaryta beveik 2,4 tūkst. Eur žalos. Šilalės savivaldybės ūkininkams padaryta per 4 tūkst. Eur žalos – vilkai papjovė ir sužalojo 15 gyvūnų. Blogiausia padėtis, kaip rodo ministerijos pateikti duomenys, yra Širvintose, kur po devynių vilkų išpuolių ūkininkai neteko 65 gyvūnų. Jie įvertinti 12,4 tūkst. Eur. Iš viso 2014 m. vilkai padarė žalos už 53,5 tūkst. Eur, pernai žala buvo įvertinta beveik 62 tūkst. Eur, o šiemet – 25 tūkst. 950 Eur. Tačiau po rugsėjo 1 d. įvykusių vilkų išpuolių padarytos žalos Aplinkos ministerija neskaičiuoja, todėl lentelėje pateikti duomenys tikrosios padėties neparodo. Ministerijos dokumentai rodo, kad 2014 m. Šilalėje buvo papjauti 35 gyvūnai, ūkininkams sumokėta 6 547 Eur kompensacijų, nors iš tiesų tais metais vilkai Šilalės rajone papjovė 56 gyvūnus, o savivaldybė ūkininkams sumokėjo 10 tūkst. Eur kompensacijų. Praėjusiais metais, pagal Aplinkos ministerijos turimus duomenis, vilkai Šilalėje papjovė ir sužalojo 44 gyvulius, sumokėta 1 079 tūkst. Eur kompensacijų. Savivaldybės pateikti skaičiai rodo dvigubai didesnį pilkių siautėjimo mastą: papjauti ir sužaloti 82 gyvūnai, ūkininkams sumokėta 16 150 Eur. Ministerijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus Lietuvos ūkininkai patyrė 145,4 tūkst. Eur žalos, vien Šilalės savivaldybė ūkininkams padarytą žalą įvertino 30,2 tūkst. Eur. Tai leidžia manyti, kad Aplinkos ministerija neturi supratimo arba nenori žinoti, kokią žalą ūkininkams iš tikrųjų daro vilkai.

Kompensuoja už mėsos gabalą Ministerijos valdininkų duomenys juoką kelia net valstybės tarnautojams, tiesiogiai susiduriantiems su pilkių apsilankymo ganyklose pasekmėmis. Eržvilko (Jurbarko r.) seniūnas Gintaras Kasputis neslepia, kad kompensacijų skaičiavimo tvarka yra iškreipta ir visiškai nepalanki ūkininkams. „Šiemet mūsų seniūnijos ūkininkai nuo vilkų nukentėjo du kartus. Vilkai nežiūri į kalendorių, pjauna gyvulius ir po rugsėjo pirmosios. Skaudžiausia, kai ūkininkai netenka veislinių gyvulių, o kompensaciją gauna kaip už mėsos gabalą“, – „ŪP“ sakė Eržvilko seniūnas. G. Kasputis ne kartą su savivaldybės komisija vyko žiūrėti vilkų papjautų gyvulių ir neslėpė, kad kone visada galima būtų prisikabinti prie ūkininko, kad jis blogai savo turtą saugojo. „Atvirai pasakysiu: valdininkai iš nukentėjusių žmonių tyčiojasi, atvykę juos net pašiepia. Dėl to nemažai ūkininkų nuryja skaudulį ir niekam nepranešę užkasa papjautus gyvulius. Taip jie išsivaduoja nuo būtinybės vežti vilkų sumaitotus gyvulius utilizuoti, saugoti juos, kol nuostolių suskaičiuoti atvyks savivaldybės komisija. Todėl, kiek iš tiesų vilkai papjauna gyvulių, niekas nežino ir niekada nesužinos“, – mano Eržvilko seniūnas G. Kasputis. Aplinkos ministerijai mūru stojant už vilkus ir siūlant ūkininkams ganyklas aptverti 1,5 metro ar dar aukštesnėmis tvoromis kaimą tik piktina. Ūkininkų nuomone, jei valstybė žinotų, kiek iš tiesų žalos padaro plėšrūnai, vilkų saugojimas taptų beprasmiu užsiėmimu.

Daiva BARTKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.