Virš ligoninių – Damoklo kardas

Šalies medikų pasipiktinimas dėl mažų atlyginimų atsigręžė prieš mažąsias ligonines. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga viešai paskelbė, jog atlyginimus gydytojams bus galima didinti tik tuomet, kai nereikės išlaikyti „tuščių koridorių“. Netrukus prabilta ir apie planus perimti rajonų ligonines iš savivaldybių, optimizuoti jų tinklą.

Rengiamas ligoninių pertvarkos planas
Lietuvos ligoninių asociacijos vadovo Vyganto Sudario nuomone, ministerija pati atima iš rajono ligoninių galimybę gydyti žmones, o paskui manipuliuoja skaičiais, kalba apie mažas paslaugų apimtis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra parengusi Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas, kuriomis keičiamas sveikatos įstaigų valdymas, norima riboti gydymo įstaigų vadovų kadencijas, nustatyti naujus jų atleidimo pagrindus, įtvirtinti reikalavimą skelbti konkursus į ligoninių vadovų, pavaduotojų ir kito administruojančio personalo pareigas.
Projekte numatyta, kad biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliotos valstybės valdymo institucijos: SAM, įstaigos prie SAM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija.
Įstatymu siekiama, kad valstybė kartu su savivaldybe taptų ir tų ligoninių, kurios turi viešųjų įstaigų statusą, steigėjai, o „valstybės balsas visuotiniame dalininkų susirinkime būtų lemiantis“. Tapusi rajono ligoninių steigėja ir dalyvaudama jų valdyme SAM ateityje galėtų įgyvendinti regioninį gydymo įstaigų valdymo modelį, kai ligoninės būtų jungiamos regiono lygiu ir jau ne viena, o kelios savivaldybės, padedamos ministerijos, organizuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Ministro nuomone, išlaikyti esamo ligoninių tinklo neįmanoma, nes rajonuose liko per mažai gyventojų.
Kol ligoninės priklauso tik savivaldybėms, SAM negali optimizuoti gydymo įstaigų tinklo.
Teigiama, kad gydymo įstaigų optimizavimo planą Valstybinė ligonių kasa parengs dar šiemet. Optimizuojant finansus, per kelis etapus rajonų ligoninėse planuojama uždaryti kai kuriuos skyrius, kol galiausiai liks tik priėmimo-skubios pagalbos paslaugos. Ar taip būtų galima užtikrinti efektyvų ir ekonomišką regionuose esančių gydymo įstaigų darbą? Liktų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet dingtų ir teikiamos paslaugos, reikalingos gyventojams.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė teigia, kad skubotų sprendimų nebus, – sveikatos priežiūros paslaugos yra jautrus klausimas, reikia diskutuoti, dabar tai ir daroma.

Ligonines naikina kalbomis
Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis sako, kad ministerija apie ligoninių optimizavimą kalba jau daugiau kaip dešimt metų, tačiau jokių sprendimų nedaro, tai dar blogiau nei ligoninių uždarymas.
„Jei kažkas sumanė daryti kokias nors permainas, tegul ne šneka, o greičiau daro. Vien žinios apie tuščius koridorius naikina mūsų ligonines. Nė vienas jaunas gydytojas nesiryš važiuoti dirbti į rajoną, žinodamas, kad ten esanti ligoninė gali būti uždaryta. Kalbomis mus sunaikins, net daryti nieko nereikės“, – ŪP sakė A. Klimaitis.
Jis dar prisimena tuos laikus, kai visos ligoninės priklausė ministerijai. Ligoninių vadovai keliais automobiliais į Vilnių veždavo ataskaitas, o gal ir ne tik jas, nes ir tada ne visos ligoninės gerai gyveno. Pasak A. Klimaičio, dabar valdžioje esantys „valstiečiai“ turėtų mąstyti ūkiškai, o mąstant neturėtų būti sunku apsispręsti, kur ir kokių ligoninių reikia. „Bet tada ministerija turi dėti ant stalo aiškų, motyvuotą projektą. Tikiu, kad Seime, Vyriausybėje susirinko nekvaili žmonės, blogo jie tikrai nenori, tik sprendimams tikriausiai trūksta politinės valios. O kol sprendimai nepriimami, tai ir vertinti, ar jie geri, nėra kaip“, – įsitikinęs Šakių ligoninės vadovas.
Vis dėlto vienu klausimus ŪP pašnekovas nusiteikęs griežtai: „Jei ministerijai reikia, tegul pasiima tas rajonų ligonines. Du šeimininkai viename kieme blogai, iš to gero nelauk.“

Norėtų dirbti ir užsidirbti
Pakruojo ligoninės direktorius V. Sudaris tvirtina, kad nei jo vadovaujama Lietuvos rajonų ligoninių asociacija, nei kitos asociacijos, įskaitant ir Lietuvos savivaldybių asociaciją, ministerijos inicijuotoms Sveikatos priežiūros įstatymo pataisoms nepritarė – būtų ydinga naikinti dabar veikiančias stebėtojų tarybas ir viešųjų įstaigų dalininkų susirinkime suteikti viršenybę ministerijos atstovams.
„Tokiuose noruose neįžvelgiame jokio racionalumo grūdo. Pasakymas, kad ministerija neturi svertų valdyti įstaigų, jos neklauso, visiškai neatitinka tikrovės. 2010 m. pavaldumas buvo toks pat kaip dabar, bet Vyriausybės nutarimu dešimtyje rajonų ligoninių buvo uždaryti chirurgijos skyriai, uždrausta teikti reanimacijos paslaugas. Tai įrodymas, kaip galima valdyti ir neturint dalininko teisių. Dabar ministerija neturi jokio konkretaus plano, nežino, kas bus daroma, – atrodo, kad ministrui prireikė naujo žaisliuko“, – ŪP sakė V. Sudaris.
Rajonų ligoninių asociacijos vadovas tikina, jog ministerija manipuliuoja kelių ligoninių, kurių lovų užimtumas tikrai mažas, skaičiais ir sudaro įspūdį, kad visos ligoninės tokios. Iš tiesų teritorinės ligonių kasos neleidžia rajonų ligoninėms teikti kai kurių paslaugų net tada, kai jos turi tam reikalingus specialistus.
„Atėmus paslaugą „Reanimacija 2“, trečdaliu sumažėjo terapinių ligonių – negalime jų gydyti, nes tokios sąlygos nustatytos specialiuosiuose reikalavimuose. Jie parengti pagal anksčiau galiojusią įstaigų struktūrą. Struktūra seniai pasikeitė, daug kartų prašėme ministerijos reikalavimus peržiūrėti, bet ji nenori nieko daryti. Mus kaltina, kad negydome arba kad gyventojai patys išvažiuoja gydytis kitur, bet mums neleidžia jų gydyti – Ligonių kasos už tai nemoka“, – aiškino Pakruojo ligoninės vadovas.
Pasak V. Sudario, rajonuose buvo ir vis dar yra labai gerų ligoninių, kuriose atliekamos net ir sudėtingos operacijos, bet ministerija jas nuolat spaudžia naudodamasi kainodara. Kad pacientams būtų patogiau, Pakruojo ligoninė kviečia atvykti konsultuoti specialistus iš universitetinių ligoninių. Už to paties specialisto konsultacijas universitetinėje ligoninėje teritorinės ligonių kasos moka gerokai daugiau, nei jo konsultacijos įkainotos rajono ligoninėje. „Atrodo, kad išėjęs iš universitetinės ligoninės specialistas netenka kompetencijos. Ar tai nėra korupcija? Žmonės tokių dalykų dažniausiai net nežino! Paslaugų kainodara tokia, kad vienos ligoninės gauna milijoninį pelną, o kitos balansuoja ties išgyvenimo riba, o jų vadovai kaltinami, kad blogai dirba“, – piktinosi V. Sudaris.

Gali priskaldyti malkų
Paklaustas, ar ministerija gali drįsti panaikinti rajonų ligonines, asociacijos vadovas teigė, jog prieš dvejus metus nebūtų drįsęs to pasakyti, nes priimant sprendimus buvo ne tik diskutuojama, bet ir įsiklausoma į asocijuotų struktūrų pateikiamas nuomones.
„Dabar jau tikrai gali priskaldyti malkų, ir niekas atgal nesugrąžins, kaip nesugrąžino ligoninėms 2010 m. atimtų paslaugų, nors Konstitucinis Teismas ir nusprendė, kad Vyriausybės nutarimas buvo neteisėtas. Gydytojai, slaugytojai ras darbo, o ką darys ligoniai?“ – samprotavo Pakruojo ligoninės direktorius. Prieš didžiąsias metų šventes iš Šiaulių respublikinės ligoninės jis gavo raštą, kuriame prašoma nesiųsti ligonių į priėmimo skyrių, nes nėra vietų gydyti. „Skambinau ir klausiau, ką darys, kai uždarys rajonų ligonines, juk tada jiems visus metus bus „šventės“. Niekas negalvoja, kaip greitosios pagalbos automobiliu į didžiąsias ligonines nuvežtam žmogui 50 ar 100 km grįžti namo, kai po 5–6 val. jis pagaliau pakonsultuojamas“, – svarstė V. Sudaris.
Nieko gero iš būsimo optimizavimo nesitiki ir Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas A. Klimaitis.
„Galima numanyti, kad jei šalyje liks 10–12 ligoninių, visi žmonės į jas ir pateks. Kitaip ir nebus – juk jei negydysime mes, turės kažkas kitas juos gydyti. Bet yra ir antra medalio pusė. Jau dabar visi skundžiasi, kad kelis mėnesius reikia laukti specialisto konsultacijos. Neįsivaizduoju, kaip dar labiau centralizuojant paslaugas gali pavykti eiles sumažinti. Įsakymais su eilėmis nepakovosi, reikia aiškios strategijos, parengtų sprendimų, veikiančių pavyzdžių, o viso to nėra“, – neslėpė A. Klimaitis.
Šakių ligoninės vyriausiasis gydytojas pripažįsta, kad mažėjant gyventojų rajonų ligoninėse mažėja ir pacientų. Bet tai nereiškia, kad mažiau darbo turi čia dirbantys medikai. Į ligoninę dažniausiai patenka garbingo amžiaus, daugybę lėtinių ligų turintys žmonės. Jų ligos dažnai paūmėja, yra sunkiai gydomos, jų būklei stebėti reikia atlikti daugiau įvairių tyrimų, nes dabar visur deklaruojama įrodymais pagrįsta medicina. Todėl, pasak A. Klimaičio, nors ir ligonių mažėja, ligoninių veiklos sąnaudos didėja.

Sutaupys katino ašaras
Ministerijos atstovai postringauja, kad rajonų ligoninės turi dirbti efektyviai ir ekonomiškai, o jų išlaikymui sutaupyti pinigai išgelbėtų gydytojus nuo emigracijos. Rajonų ligoninių asociacijos vadovui tokios kalbos kelia juoką.
Pasak V. Sudario, Šiaulių apskrities ligoninės biudžetas yra didesnis nei viso Pakruojo rajono biudžetas, o uždaryta ligoninė neišlaikytų net vieno jos skyriaus.
„Dėl tokių menkų sumų sukeliamos baisiausios intrigos, metų metais diskutuojama. Leistų dirbti, panaikintų kvailus reikalavimus – dirbtume ir užsidirbtume, padidintume at­ly­ginimus. Bet dabar ligoninės dirbtinai naikinamos. Neseniai atsirado reikalavimas nuolat budėti rentgeno gydytojui – ir savaitgaliais, ir per šventes, nors ligoninei visai to nereikia, todėl privalėsime samdyti dar du gydytojus. Neturime chirurgijos skyriaus, nedarome operacijų, bet reanimacijos paslaugų apraše nurodyta, kad privalome turėti echoskopuotoją. Kyla įtari-
mų – siunčiame į respublikinę ligoninę, niekada dėl to neturėjome problemų. Tokiems dalykams išleidžiame daugybę pinigų, nors galėtume tas lėšas skirti dirbantiems žmonėms“, – piktinosi V. Sudaris.
Ką apie dirbtinį ligoninių naikinimą ir būsimą jų optimizavimą mano įstatymo leidėjai, sužinoti nepavyko. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai Irena Degutienė ir Antanas Matulas, kaip teigia jų padėjėjai, šiuo metu nepasiekiami, komiteto pirmininkė Asta Kubilienė pirmadienį ruošėsi išvykti į Lenkiją, todėl pasikalbėti su ŪP šią savaitę laiko nerado, o Antanas Vinkus pareiškė, jog kalbės tik tada, kai savo nuomonę pareikš komiteto pirmininkė. „Derinu su ja, nes čia turi būti kolektyvinis sprendimas, mūsų nuomonė turi būti bendra su ponia A. Kubiliene“, – ŪP paaiškino A. Vinkus.
Iš Seimo nario atsakymo galima suprasti, kad Damoklo kardas ant rajono ligoninių netrukus tikrai nusileis.

Daiva BARTKIENĖ
ŪP korespondentė