Virusinė žemės ūkio parodų sausra

Nors Lietuvoje nesunkia koronaviruso forma serga tik keliolika užsienyje virusą pasigavusių žmonių, bet verslo ir visuomenės suvaržymai pas mus net didesni nei šalyse, kuriose tūkstančiai apsikrėtusiųjų ir šimtai mirusių. Vyriausybei  visoje Lietuvoje paskelbus karantino režimą ir uždraudus masinius  renginius, subyrėjo vietinių ir tarptautinių, taip pat agrarinių parodų kalendorius. Parodų šeimininkams ir dalyviams, iš anksto išsipirkusiems ekspozicijų plotus, – dideli nuostoliai, o lankytojai žemdirbiai negalės pamatyti  žemės ūkio naujovių.

Buvo per daug, neliko visai

Anksčiau net patys žemdirbiai sakydavo, kad žemės ūkio parodų Lietuvoje yra aiškiai per daug, jos mėgdžioja, kartoja viena kitą. O šiemet gali nelikti jokios. Pirmoji didelę tarptautinę agrarinę parodą „Ką pasėsi… 2020“, turėjusią vykti balandžio 2–4 dienomis, atšaukė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio  akademija (VDU ŽŪA), nors išvakarėse tik buvo išplatinusi pranešimą žiniasklaidai, kaip lankytojams ir prie savo bendrovių, įmonių stendų stovintiems, naują žemės ūkio techniką, šiuolaikines augalų apsaugos priemones siūlantiems dalyviams saugiai elgtis per parodą: bendrauti su įmonės produkcija susidomėjusiais ūkininkais ne ilgiau nei 15 minučių, nestovėti šalia pašnekovo arčiau nei per du metrus, nuolat bėgioti į akademijos tualetus muilinti ir dezinfekciniu skysčiu įtrinti rankų.

Jubiliejaus nebus

„Parengiamieji darbai jau vyko. Dvigubai skaudu buvo pranešti visuomenei, kad „Ką pasėsi… 2020“ neįvyks. Juk tai turėjo būti jubiliejinė, 25-oji paroda. Ji svarbi visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui, kasmet sukviečia tūkstančius lankytojų. Ir rengėjai, VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko darbuotojai, ir dalyviai, nusiteikę parodyti naujausią savo žemės ūkio techniką, ilgai ir kruopščiai ruošėsi“, – „Ūkininko patarėjui“ liūdnai kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kancleris Antanas Maziliauskas.

Viltis miršta paskutinė

Parodos reikšmingumą liudija ankstesnių metų statistika. Štai „Ką pasėsi… 2018“ dalyvavo 310 įmonių ir organizacijų, apie 200 smulkiųjų augintojų, gamintojų, amatininkų. 29 kompanijos atvyko iš užsienio – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos. Parodą aplankė apie 100 tūkst. žmonių.

Pasak kanclerio, po dviejų savaičių, jei nebus pratęstas šis apribojimų ir draudimų laikotarpis, akademija spręs, ką daryti  toliau: visiškai atšaukti šių metų parodą ar rengti vėliau.

 „Nuostolių bus. Bet kitaip ir negalėjome – visi masiniai renginiai Lietuvoje nutraukti. Jokie pinigai negali būti svarbiau už žmonių sveikatą ir gyvybę. Kol kas nenoriu gilintis, kaip susitarsime su įmonėmis, organizacijomis, ūkininkais, ketinusiais dalyvauti ir išsinuomojusiais parodos plotus, bet jais nepasinaudojusiais. Abipusis sprendimas bus. 2021 m. paroda „Ką pasėsi…“ vyks kovo 25–27 dienomis. O šiemet rugsėjo 24–26 dienomis lankytojų laukiame labai įdomioje tarptautinėje  parodoje „Inno panorama 2020“, – sakė profesorius A. Maziliauskas.

Negavo ministerijos paraiškos

„Agrobalt“ paroda, paprastai gegužės mėnesį vykstanti „Litexpo“ parodų ir kongresų centre Vilniuje, kadaise buvo laikoma pagrindiniu Lietuvos agrariniu renginiu. Užpernai vykusi paroda savo dydžiu ir lankytojų skaičiumi buvo liūd­nas savo praėjusios šlovės aidas, nors joje ir dalyvavo pirmą kartą į Lietuvą atvykęs Kinijos žemės ūkio ir kaimo reikalų ministras Hanis Čangfu (Han Changfu), būrys Rytų, Vidurio Europos, Balkanų šalių žemės ūkio ministerijų vadovų. „Šiemet į mūsų parodų sąrašus „Agrobalt“ neįtraukėme. Žemės ūkio ministerija sprendžia. Jeigu  negausime paraiškos, tai parodos ir taip nebus“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė „Litexpo“ generalinis direktorius Justinas Bortkevičius. Tačiau akivaizdu, kad net ir idealiomis sąlygomis per mėnesį vargu ar pavyktų surengi parodą, o ką jau kalbėti apie karantino režimą? Centro administracijos vadovas pabrėžė, kad jokia šiemet numatyta paroda dar neatšaukta, tik visos nukeliamos vėlesniam laikui.

Verslas turi prisitaikyti

„Jeigu nuspręstume vis dėlto neberengti – grąžintume veltui išleistus pinigus sužlugusios parodos rengėjams ir nusivylusiems dalyviams, kurie tikėjosi platesnei publikai jau anksti pavasarį parodyti naujausių modelių automobilius, motociklus, tiesiai iš Baltijos meistrų rankų į parodos stendus patekusius tobulų linijų juvelyrinius dirbinius, grožio pramonės naujienas iš aukštosios mados sostinės Paryžiaus. Susitarę pakentėti, nesikarščiuoti, siūlytume prisitaikyti prie kitų datų. Žinoma, kai kam gali būti nepatogu. Tikriausiai vėliau surengtose paro­dose dalyvių ir lankytojų bus mažiau,  negu laukta. Centrui šie metai nebus sėkmingi, kaip tikėjomės. Bet dabar visuomenė mobilizuojasi, telkiasi prieš koronavirusą, tai ir verslas turi prisitaikyti“, – svarstė J. Bortkevičius.

Pirko laimingą loterijos bilietą

Jau daug metų birželio pabaigoje Kėdainių r. Dotnuvos seniūnijoje netoli Akademijos miestelio vykstanti „Agrovizija“ – viena didžiausių lietuviškų žemės ūkio technikos ir technologijų parodų. Rengėjai tikina, kad tai vienintelė Lietuvoje „gyva“ paroda: po atviru dangumi natūraliai aukštyn stiebiasi įvairių veislių žemės ūkio augalai.

„Agrovizijos“ vadovė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja  dr. Irena Deveikytė jaučiasi tarsi pirkusi laimingą loterijos bilietą. „Kokia laimė, kad mūsų paroda rengiama kas antrus metus. Kita – 2021-aisiais. Savo eksponatus sėjame rudenį.

Kovo mėnesį paroda paprastai jau būna pusiau parengta, o tektų ją atšaukti“, – „Ūkininko patarėjui“ palengvėjusia širdimi kalbėjo I. Deveikytė.

Stebuklingai nenutrūkdavo

Daug lankytojų kasmet privilioja Panevėžio r. Algirdiškio kaime, bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ manieže, vykstanti veislinių gyvūnų paroda. Niekur kitur nepamatysi, neįsigysi tiek grynaveislių ūkiškų ir egzotiškų įvairių rūšių gyvūnų, kaip Algirdiškyje.

„Mes ir anksčiau spėliodavome, ar įvyks tų metų paroda. Bet per 20 metų jos kažkaip stebuklingai niekada nenutrūko. Žemės ūkio ministerijos darbo grupė su gyvulių veislininkystės organizacijomis tariasi dėl šių metų parodos likimo. Manau, ir šiemet ji bus patvirtinta. Gal kiek kuklesnė, trumpesnė, atsargesnė dėl koronaviruso. Pertrauka būtų smūgis ūkininkams ir veislininkystei“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Algirdiškio parodų centre rengiamos veislinių gyvūnų parodos „Lietuvos veislininkystės pasiekimai“ vadovas, UAB „Panevėžio veislininkystė“ direktorius Nerijus Gricius.

Vyks, bet vėliau

Algirdiškio paroda visada vyksta antrąją rugsėjo savaitę. Rugsėjo pradžioje Panevėžį drebina miesto šventė. Panevėžio pavadinimas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1503 m. rugsėjo 7 d. „Nesinori, kad parodą nustelbtų miesto diena“, –  paaiškino N. Gricius.

Jauno ir energingo direktoriaus manymu, dauguma lietuviškų žemdirbiškų parodų šiemet vis dėlto įvyks, tik ne pavasarį.

Epidemija bus nugalėta gegužę?

„Lietuvos ūkininkus jau kelerius metus persekioja nelaimės. Liūtys, paskui sausros, o dabar štai žmonių gyvybei ir pasaulio ekonomikai mirtinai pavojingas koronavirusas. Dėl jo žemės ūkio produkcijos kainos krenta, ūkininkai neturi kam parduoti gyvulių. Domiuosi koronavirusu. Į agresyvesnę ir švelnesnę atmainas mutavusio viruso prigimtimi, dauginimosi sparta, apsisaugojimo ir gydymo būdais. „Panevėžio veislininkystės“ bendrovėje veršelius laiko partneris iš Izraelio.

Priverstas prašyti mūsų pagalbos, nes niekur Europoje neįsileidžia jo gyvuliukų. Izraelietis pasakojo iš patikimų šaltinių išgirdęs, kad jau sukurta vakcina nuo koronaviruso ir iki gegužės  mėnesio epidemija bus nugalėta“, – optimistiškai tikino N. Gricius.

Įkaitai vienoje valtyje

UAB „DOJUS agro“ yra didžiausia žemės ūkio technikos tiekėja Lietuvoje. Bendrovė stengiasi nepraleisti nė vienos žemės ūkio parodos Lietuvoje.

„Ketinome dalyvauti ir šiemetinėje „Ką pasėsi…“. Bet ŽŪA vadovybė teisingai pasielgė, kad atšaukė parodą. Joks renginys, net labai svarbus, reikalingas, negali iškilti aukščiau už klientų, dalyvių sveikatą. Mes visi, ir parodos šeimininkai, ir dalyviai, esame nepavydėtinos padėties įkaitai, plūduriuojame vienoje gelbėjimosi valtyje koronaviruso vandenyno pakraštyje. Pasaulyje, pusiau paralyžiuotame užkrato, padėtis keičiasi ne dienomis, bet valandomis“, – „Ūkininko patarėjui“ savo nuomonę išsakė „DOJUS agro“ generalinis direktorius Audrius Kavaliauskas.

Vadovas nenorėjo kalbėti apie įmonės nuostolius dėl neįvykusios parodos.

„Su ŽŪA dar nesusitarta, kaip bus nutraukiamos sutartys su dalyviais, todėl nuo  dalykinių, komercinių komentarų susilaikysiu. Neketinome per parodą rengti konferencijų, seminarų, bet bendrovės naujienas norėjome pristatyti. Pasistengsime klientams apie jas papasakoti kitais būdais. Progų ir galimybių dar pasitaikys“, –  tikisi A. Kavaliauskas.

Koronavirusas viską sudėsto savaip

Andrius PALIONIS

Žemės ūkio ministras

Dėl „Agrobalt“ ministerija apsisprendė dar iki koronaviruso. Nutarėme neberengti, taupyti lėšas. ŽŪM ištekliai kasmet mažėja, o pinigų reikės ne tik naujoms grėsmėms atremti. Nemažai išlaidų pareikalauja ir sena kova su afrikiniu kiaulių maru. Šiemet ketinome dalyvauti  ŽŪA parodoje. Palyginome ją su „Agrobaltu“ ir pasidarė aišku, kad „Ką pasėsi…“ sukviečia gerokai daugiau lankytojų, yra populiaresnė.

Algirdiškio paroda rengiama tik rudenį. Gal iki to laiko pandemija išsikvėps ir paroda galės vykti. „Agrobalt“ visiškai neatsisakome. Nespjauk į šulinį, nes gal iš jo reikės gerti.

Galbūt rudenį pavyks surengti bendrą parodą VDU ŽŪA Žemės ūkio mokslo ir technologijų parke. Tik ji vadinsis nebe „Ką pasėsi…“, o „Ką nupjausi…“. Arba „Ką pasėjęs nupjausi“.

Dabar jau nebesvarbu, ką buvome numatę parodoje „Ką pasėsi…“ – ministrų pokalbius, tarptautines mokslines konferencijas. Koronavirusas viską sudėsto savaip. Sužlugo Lietuvos agrarinės delegacijos kelionė į Japoniją, mano susitikimas su Latvijos žemės ūkio ministru Kasparu Gerhardu.. Nieko Europos Sąjungoje nebevyksta iš anksto, iki koronaviruso epidemijos, nustatytu laiku. Net ir ES Vadovų Tarybos susitikimas kovo 26–27 dienomis gali būti nukeltas. Iki gegužės, o gal dar toliau.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas