Vis ne taip ropė kepa, kaip bobutė nori

Pernykštis sezonas grūdų augintojams nebuvo sėkmingas, ir žemdirbiai vienbalsiai tvirtino, kad metus užbaigs nuostolingai: nebus kokybiško derliaus realizacijos sutartims įvykdyti, neturės lėšų atsiskaityti su paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir bankais, ne vienas ūkis bankrutuos. 2016 m. pabaigoje Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA) patirtus nuostolius įvardijo skaičiais: derlius sumažėjo 15 proc., kokybė – maždaug 4 proc., supirkimo kaina – apie 18 proc. Iš viso pajamų bus gauta geru trečdaliu mažiau nei ankstesniais metais.
Kaip buvusią kritinę situaciją patys žemdirbiai vertina dabar, ištuštėjus grūdų aruodams ir eurams nusėdus (arba ne) į kišenes?

Statistika liūdina
Ne paslaptis, kad dauguma LGAA narių – stiprūs prekiniai grūdų ūkiai, kurių derliaus rezultatai, net ir nepalankiais metais, yra geresni už šalies vidurkį. Tačiau vidutinio gamybinio pajėgumo ūkių šalyje daugiau, ir pernykščio bendro grūdų derliaus rezultatai gerokai prastesni nei 2015 m. Negalutiniais Statistikos departamento duomenimis, bend­ras 2016 m. grūdų derlius siekia 5,71 mln. t: žieminių javų prikulta 3,32 mln. t; vasarinių javų – 1,75 mln. t, ankštinių – 640 tūkst. t. Palyginti su 2015 m., javų derlius sumažėjo: žieminių – 450 tūkst. t, vasarinių –550 tūkst. t, tačiau rodiklius pagerina 200 tūkst. t didesnis ankštinių augalų derlius (dėl padidėjusių plotų).

Kaip teigia LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas, negalutiniais asociacijos ūkių finansinių ataskaitų duomenimis, augintojai neteko 20–30 proc. pajamų. „Detalesnė šalies ūkių situacija – nuostolingi metai trečdaliui ūkių, 40–45 proc. ūkių pajamos prilygo išlaidoms ir maždaug 25 proc. ūkių skaičiuoja nedidelį, kelių procentų pelną“, – vardija I. Jankauskas.

Iš skolų išvaduos tiesioginės išmokos
Pateiktuose faktuose optimizmo nedaug, tačiau buvusį realizacijos sezoną žemdirbiai ir supirkėjai vertina skirtingai: be nepalankių orų, svarios įtakos turėjo pačių ūkių infrastuktūra, dirvožemių derlingumas ir tinkamai pasirinktos auginimo technologijos. Ūkininkai įgijo patirties, išmoko prisitaikyti prie nuolat kintančio klimato, užtat buvusio sezono atsiskaitymo peripetijų LŪS pirmininkas Jonas Talmantas net nekomentuoja. Pasak jo, realizacija vyko sėkmingai, nei bankrutavusių, nei prasiskolinusių žemdirbių nėra. Tą patį tvirtino ir Kėdainių r.
savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas: „Apie prasiskolinusius rajono žemdirbius negirdėjau, o šiuo metu kai kurie ūkininkai sudaro grūdų realizavimo sutartis 2018 metams.“
Tikėtina, kad Vidurio Lietuvoje javų augintojai nuostolių patyrė mažiau, tačiau to pasakyti negalima apie ūkininkaujančiuosius kituose rajonuose. Antai Rokiškio r. LŪS skyriaus pirmininkė Dalios Lūžienės-Malijonienės teigimu, supirkėjai nekerta šakos, ant kurios sėdi, ūkininkų nesmaugia, nes reklama „iš lūpų į lūpas“ sunaikins juos pačius. Tačiau rokiškėnams metai nebuvo sėkmingi: smulkiuose ūkiuose trūko tinkamos technikos derliui sudoroti, beveik visi grūdai pašariniai, įsiskolinusių ūkių daug. Žemdirbius gelbsti vartotojiškos paskolos bei pratęsti atsiskaitymai iki būsimų tiesioginių išmokų.
„Ūkininko patarėjo“ pašnekovei antrina anykštėnas (redakcijai pavardė žinoma): „Kai ūkyje nėra nei tinkamų sandėlių, nei džiovyklos, o visų grūdų iš karto realizuoti neįmanoma, trūko pajamų atsiskaityti su banku. Šie metai irgi nieko gero nežada, tad jei pasikartos pernykštė situacija, negelbės ir tiesioginės išmokos. Augalininkystės sektoriuje bus lūžis.“

Grūdų auginimas – tinginio darbas, kurio reiktų atsisakyti
UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktorius Karolis Šimas sakė, kad grūdų augintojai sutartis vykdė kaip ir kasmet, nes dėl įvairių priežasčių įsiskolinusiųjų būna visada. Todėl į keblią situaciją papuolusiesiems siūlėme išsipirkti sutartį, kitaip sakant, susimokėti iš kitur pirktų grūdų kainų skirtumą; arba skolas perkeliame kitiems metams. Sankcijos taikomos tik piktybiškais atvejais. „Dėl prastos kokybės derliaus supirkta mažiau, tačiau realizuojant bėdų nebuvo, ir mus gelbėjo Ispanijos rinka, kuriai labai reikėjo pašarinių grūdų. Ankštinių augalų grūdus supirko Egiptas, jų ieškojo ir šalies perdirbėjai, – pasakojo K. Šimas. – Per metus kito ir supirkimo kainos: rapsai buvo brangūs visą sezoną, per žiemą pakilo ir grūdų kainos, tad stambesni ūkiai nuostolių išvengė, o smulkesniems ir be technikos ūkiams, padariusiems agrotechnikos klaidų, metai buvo nesėkmingi.“ Direktoriaus nuomone, praėjęs sezonas dar ne pasaulio pabaiga, juolab kad žemdirbiai užuojautos ieško kasmet. Kad ūkiai neskursta, patvirtina nuolat auganti perkamos žemės paklausa ir kylanti jos kaina.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys dabartinių finansinių netekčių nesureikšmina ir siūlo prisiminti 2012 m., kuomet ir derliai buvo geri, ir supirkimo kainos neadekvačiai aukštos. „Iš tikrųjų, tarp supirkėjų ir žemdirbių vyksta ne itin švarūs žaidimai. Sutartyse turėtų būti nurodomi superkamų grūdų kiekiai, o ne kainos, dėl kurių kiekvieną rudenį kyla triukšmas“, – įsitikinęs A. Gapšys. Pasak pašnekovo, šį sezoną Ukraina su Rusija kokybišku derliumi užkariavo mums įprastines eksporto rinkas. Tad jų buvo ieškoma Europoje ir vienu momentu grūdų eksportas per tris mėnesius sumažėjo 40 proc. „Ūkininkams siūlyčiau mažinti apetitą, atsisakyti tinginio darbo ir grįžti prie gyvulininkystės. Tuomet padidės pašarų poreikis, ūkių pajamos bus stabilesnės, nusistovės eksportui skirtų grūdų kiekiai ir rinka“, – pasiūlymą pateikia LAEI Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas A. Gapšys.

VandaBARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė