VMVT tikslas – kokybė, skaidrumas, mobilumas

Optimaliai išnaudoti turimus žmogiškuosius išteklius, siekiant laiku, kokybiškai ir skaidriai atlikti maisto ir veterinarinę kontrolę. Tokį tikslą užsibrėžusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi darbo organizavimo permainų.

VMVT, pradėjusi efektyvinti darbus, žada ūkininkams, verslininkams ir visiems šalies gyventojams pozityvių permainų. Ši institucija siekia geriau planuoti darbus, tobulinti priežiūros ir kontrolės procesą ir kartu išlaikyti lengvai pasiekiamas paslaugas, iki šiol teiktas verslui, ūkininkams ir gyventojams. Siekiama, kad efektyvesnė teritorinių padalinių veik­la VMVT padarytų modernesnę ir mobilesnę, kad ja būtų labiau pasitikima. Apie numatomas permainas kalbamės su VMVT direktoriumi Dariumi Remeika.

D. Remeika: “Pokyčių tikslas – optimaliai išnaudoti žmogiškuosius išteklius, siekiant laiku, kokybiškai ir skaidriai atlikti maisto ir veterinarinę kontrolę.”

– Kokių pokyčių gali tikėtis verslininkai, vartotojai ir patys VMVT darbuotojai?

– Pagrindinių darbo organizavimo pokyčių tikslas – optimaliai išnaudoti VMVT turimus žmogiškuosius išteklius, siekiant laiku, kokybiškai ir skaidriai atlikti maisto ir veterinarinę kontrolę. VMVT dešimt regioninių padalinių bus atsakingi už valstybinės kontrolės ir veiklos planavimą bei vykdymą, žmogiškųjų ir techninių išteklių paskirstymą. Jie perims dalį VMVT vidaus administracinio darbo, tirs vartotojų skundus. Taip pat bus atsakingi už sudėtingesnes ir specifinių žinių reikalaujančias konsultacijas, ypač eksporto klausimais, atliks išskirtinės kvalifikacijos specialistų reikalaujančius auditus dėl atitikties ne ES šalių reikalavimams. Mažesniuose teritoriniuose padaliniuose atsisakysime kai kurių VMVT vidaus administravimo funkcijų, tačiau užtikrinsime valstybinę kontrolę ir priežiūrą, tinkamą paslaugų teikimą ūkio subjektams (įvairių pažymų, eksporto sertifikatų išdavimą ir pan.), išsaugosime darbo vietas specialistams. Toks lankstesnis ir efektyvesnis žmogiškųjų išteklių panaudojimas leidžia greitai reaguoti į vis iškylančias naujas grėsmes, ligų protrūkius ir yra ypač svarbus siekiant greitai mobilizuoti visas pajėgas staiga atsiradusiam ligos židiniui ar protrūkiui likviduoti. Dabar afrikinis kiaulių maras (AKM) priartėjęs prie Žemaitijos, Vidurio Lietuvos ir Suvalkijos regionų, kur pati didžiausia kiaulių ir šernų koncentracija. Pavyzdžiui, siekiant iki AKM piko pradžios patikrinti daugiau kaip 13 tūkst. šalies kiaulių ūkių, kai vienoje savivaldybėje jų tėra keli, kitoje – kone tūkstantis, o inspektorių skaičius jose panašus, būtina suvienyti tikrintojų pajėgas. Be to, ir daugelio kitų ūkio subjektų pasiskirstymas šalies teritorijoje yra labai netolygus. Yra pasiūlymų, kad centrinė VMVT rašytų pavedimus atskiriems inspektoriams ar teritorinėms tarnyboms. Tačiau tokių pavedimų būtų tūkstančiai. Nemanau, kad tai būtų išeitis. Centrinės VMVT uždavinys – stiprinti analitinius gebėjimus, jų pagrindu rengti paveikias ilgalaikes kovos su užkrečiamosiomis ligomis, maisto saugos ir vandens kontrolės užtikrinimo strategijas, mokyti pavaldžias tarnybas ir inspektorius, perduoti pavaldžioms institucijoms naujausias žinias, įgūdžius, aiškinti teisės aktus, derinti jų projektus su verslo ir vartotojų organizacijomis, o ne užsiimti gaisrų gesinimu – automatiškai rašyti pavedimus nepakeliant galvų nuo stalų. Turime sugebėti greičiau apčiuopti net ir tuo atveju, kai realiai nėra fiksuota užkrečiamųjų ligų protrūkių ar nesaugaus maisto ar vandens atvejų, prognozuoti jų grėsmę ir priemones, kurių geriausia imtis šioms grėsmėms likviduoti. Tada tikrai būsime naudingi žmonėms, kuriems visiškai nesvarbu, kas pasirašo vieną ar kitą institucijos vidaus dokumentą.

– Bet kokie pokyčiai visada kelia ir šiokį tokį nerimą. Ar nesibaiminate, kad jie gali tam tikram laikotarpiui sutrikdyti pačių įstaigos darbuotojų, verslininkų ar ūkininkų nusistovėjusius darbus?

– Keistis ir mokytis yra didžiulis iššūkis, lengviausia būtų nieko nedaryti ir nekeisti. Štai, pavyzdžiui, verslininkai, ūkininkai nuolat mokosi, skaičiuoja, peržiūri savo išlaidas, keičia veiklas, todėl ir mes turime žiūrėti bent jau dešimtmetį į priekį. Mes pokyčių siekiame nuosekliai, gerai pasvėrę ir įvertinę visus argumentus „už“ ir „prieš“. Noriu patikinti, kad darbuotojai nebus atleidžiami, jų darbo vietos bus išsaugotos. Tiesiog bus keliama jų kvalifikacija, nes verslas nuolat kinta, diegia naujas gamybos technologijas, todėl kartu su verslo pažanga turi keistis ir VMVT, didėti jos specialistų kompetencija. Ypač daug tikimės iš konsultacinės veiklos, todėl investuosime į inspektorius, gilinsime jų žinias ir kompetencijas. Jau praėjusiais metais išbandėme, kaip toks darbų pasiskirstymo modelis veikia praktikoje. Regioniniuose padaliniuose buvo parengti bendri patikrinimų planai ir vykdomi bendri patikrinimai. Pavyzdžiui, Vilniaus regione jungtinės specialistų komandos iš Vilniaus ir Šalčininkų tikrino tiek Šalčininkuose, Vilniuje, tiek ir kitose Vilniaus regionui priskirtų savivaldybių teritorijose veikiančias maisto tvarkymo įmones, ūkinių gyvūnų laikymo vietas. Inspektoriai matė įvairesnių verslo subjektų, keitėsi patirtimi, susidūrė su įvairiausiomis situacijomis, pvz., technologijų, padėjo pastebėti esminius trūkumus, saugant gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų patekimo į ūkį, užtikrinant maisto saugą. Žinoma, planavimas ir grynai techninių, logistinių klausimų sprendimas užėmė šiek tiek laiko, tačiau ilgainiui darbai „įsivažiavo“. Tokiu darbo organizavimu liko patenkinti ūkio subjektai, buvo užtikrintas patikrų nešališkumas, skaidrumas, taip pat ir patys inspektoriai džiaugėsi galimybe keistis patirtimi ir tobulėti. Nuolat pabrėžiu, kad darbai tik dėl „plano“ ar „statistikos“ niekam nereikalingi. Patikrinimai turi būti ten, kur jų reikia, ir tiek, kiek jų reikia. Kontrolė turi būti kokybiška ir skaidri, o jos rezultatai duoti didesnę pridėtinę vertę įmonėms, ūkininkams, vartotojams. To ir siekiame telkdami visas pajėgas į konkrečius darbus – dažnesnes patikras rizikingose įmonėse ar ūkiuose, paslaugų teikimą ūkininkams, verslui, gyventojams, o administravimą perduodami regionams. Pasiūlymų sulaukiame ir dabar: juos nagrinėjame, vertiname, pritaikome praktikoje. Reikėtų paminėti, kad planuojami VMVT veiklos pokyčiai pirmiausia buvo aptarti su teritorinių padalinių specialistais. Atsižvelgus į jų pasiūlymus, jie ir toliau bus tobulinami. Taip pat dėl numatomų darbo organizavimo pokyčių dalyvauta diskusijose Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, Žemės ūkio ministerijoje, pokyčiai pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetų nariams.

– Ko pavyko pasiekti taikant naują patikrų modelį?

– Tokia praktika, kai teritorinėje tarnyboje vienas ir tas pats inspektorius vertina įmonės riziką, planuoja patikrinimus ir pats tikrina įmonę, yra ydinga. Darbų perskirstymas padeda užtikrinti didesnį skaidrumą ir objektyvumą kiekviename kontrolės etape, didina vartotojų pasitikėjimą VMVT darbu. Mūsų išbandytas modelis pasiteisino ir parodė, kad einame teisingu keliu. Tą patvirtino ir šią savaitę Lietuvoje vykusio Europos Komisijos audito dėl AKM kontrolės auditorių išvados, kuriose paminėta, kad 2018 m. pakeista kontrolės sistema užtikrino geresnę ūkių apsaugą ir padėjo išvengti AKM viruso patekimo į daugelį ūkių.

– Kokią turite institucijos ateities viziją?

– Kaip jau minėjau, siekiame efektyvinti veiklą ir išlaikyti mūsų paslaugas gyventojams, verslininkams, ūkininkams prieinamas kiekviename rajone. Dalis administravimo funkcijų perkeliama į regionus,  dalyje didesnių savivaldybių dirbantiems specialistams bus suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. Kaip ir kitos institucijos, mūsų įstaiga jau dabar susiduria su iššūkiais pritraukiant jaunus darbuotojus, ypač į mažesnes savivaldybes. VMVT darbuotojų amžiaus vidurkis dabar yra virš 50 metų, o kai kuriose teritorinėse tarnybose – net netoli 60-ies. Jau dabar pradedame jausti darbuotojų stygių, ypač trūksta mokančiųjų anglų ar kitą užsienio kalbą. Juos galime išsiųsti mokytis į Vakarų valstybes, turinčias visų šalių pripažintą gerai veikiančią maisto ir veterinarinės priežiūros sistemą, kaip mokosi ir parsiveža idėjų bei praktinės patirties Lietuvos verslininkai ir ūkininkai. Turime greitai mokytis, kad neatsiliktume, kad būtume vertinami ne dėl einamų pareigų, o dėl to, kad esame savo sričių ekspertai, žinome, kaip dirba mūsų kolegos Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje ar Suomijoje. Privalome mokytis ir keistis, kad patenkintume valstybės ir visuomenės lūkesčius ir būtume naudingi ir reikalingi valstybės TARNAUTOJAI, ne VALDININKAI. Tai labai didelė atsakomybė. Jei norime situaciją pakeisti, turime veikti jau dabar. Vykdydami numatytus pokyčius, tikimės, kad galėsime pasiūlyti jauniems specialistams patrauklesnes darbo sąlygas, platesnį atsakomybių ir veiklų spektrą, galimybes tobulėti ir gauti patrauklesnį darbo užmokestį. Kalbant apie darbo užmokestį, reikėtų pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais inspektorių atlyginimus sistemingai didinome. Ieškome tam įvairių galimybių. Palyginti su 2017 m., vidutinis inspektoriaus darbo užmokestis neatskaičius mokesčių pastaraisiais metais didėjo beveik 20 proc. Praėjusiais metais padidinome atlygį ir skerdyklose veterinarinę priežiūrą atliekantiems specialistams, tačiau jis dar išlieka nedidelis. Todėl sieksime, kad atlyginimai specialistams ir toliau didėtų, tačiau drauge su augančiu darbo užmokesčiu prašysime ir aukštesnės kompetencijos, geresnių rezultatų. Kiek sudėtingesnė situacija VMVT pavaldžioje įstaigoje Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI). Šios institucijos darbas labai svarbus, tačiau reikia pripažinti, kad laboratorinius tyrimus atliekančių specialistų, tyrėjų darbo užmokestis tikrai yra žemas, jis jau kelerius metus neperžiūrėtas, o struktūra pernelyg išplėsta tiek geo­grafiniu, tiek administraciniu požiūriu. Dėl tokios situacijos įstaigai dar sunkiau pritraukti naujų specialistų ar išlaikyti esamus aukštos kvalifikacijos tyrėjus. Nemažas administravimo aparatas neleidžia laisviau perskirstyti darbo užmokesčio fondų, efektyviau organizuoti valdymo procesų. Sprendimų ieškome visų pirma su NMVRVI vadovybe. Artimiausiu metu jie turėtų pristatyti savo viziją ir strategiją, kaip rasti vidinių resursų, kad įstaigoje atsirastų galimybių didinti darbo užmokestį, plėtoti mokslinę ir laboratorinę tiriamąją veiklą. Instituto laboratorijos vykdo valstybei būtinas funkcijas – tiria užkrečiamąsias gyvūnų ligas, kenksmingų likučių liekanas, svarbius maisto saugos rodiklius ir kita. Taip pat gali atlikti ir komercinių tyrimų, todėl čia yra nemažai erdvės pasitempti, pasiūlant verslui, ūkininkams būtinus ir naudingus tyrimus, juos atliekant greitai ir kokybiškai, intensyviai ieškant naujų klientų ir vertinant kiekvieną turimą. Žinoma, minčių ir idėjų turiu ir aš, tad drauge ieškosime geriausių sprendimų. Ateityje VMVT matau kaip motyvuotą ir mobilią efektyviai veikiančią instituciją, o inspektorius – kompetentingus, gerai atlyginamus, mokančius užsienio kalbų, susipažinusius su kitų šalių geriausiomis praktikomis specialistus, pritaikančius savo žinias Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad pasirinkome teisingą kelią. Tą rodo jau minėto 2018 m. išbandyto modelio rezultatai, išorės auditorių teigiami vertinimai. Jau dabar daugelis mūsų inspektorių atliekamų patikrinimų  remiasi moderniais išmaniaisiais sprendimais: patikrinimo dokumentai pildomi mobiliuose įrenginiuose, „on-line“ režimu, ūkio subjektų priežiūros planavimą atlieka ir patikrinimo rezultatus vertina pati sistema, o ne inspektorius. Tai didelis žingsnis užtikrinant skaidrumą ir objektyvumą, todėl ateityje šias technologijas ir toliau plėtosime.

Tikiu, kad planuojami darbo organizavimo pokyčiai leis tarnybos veiklą vykdyti dar skaidriau ir efektyviau, padidins vartotojų pasitikėjimą, o inspektoriai taps lygiaverčiai verslininkų, ūkininkų ir vartotojų partneriai.

PT