Žalioji ES revoliucija nušluos intensyvius Lietuvos ūkius?

Europos Komisija (EK) paskelbė sukonkretintą Žaliąjį kursą, kurio metmenų seniai laukta. Tai tikra Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos revoliucija, didžiausias per visą ES istoriją žemės ūkio posūkis nuo gamybos į aplinkosaugą. O žemdirbystės hierarchijos viršūnėje atsidurs ekologiniai ūkiai. Ar Lietuvos ūkininkai, ypač stambieji, naudojantys daug chemijos, atlaikys ES žaliąjį kursą?

Strawberry growers engineer working in the field with harvest, woman holding berriesUžsimojo iš peties

2020 m. gegužės 20 d. Europos Komisija pristatė „Biologinės įvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijas. Komisija siūlo iki 2030 m. bent 30 proc. ES ploto paversti saugomomis teritorijomis, 10 proc. dabartinių dirbamų žemių – biologinės įvairovės draustiniais, 25 proc. žemių – ekologiniais ūkiais, perpus sumažinti pesticidų, naudojamų žemės ūkio augalams apsaugoti nuo ligų ir kenkėjų, taip pat 50 proc. rečiau šerti ir girdyti ūkinius gyvūnus antimikrobinėmis medžiagomis, 20 proc. mažiau trąšų berti ir pilti į dirvožemį.

Nerūpėjo derliai

Žaliojo kurso priešininkai kaltina Komisiją, kad strategijų kūrėjams nerūpėjo, kiek po tokios reformos sumažėtų derliai, pieno gamyba ir išaugtų maisto kainos. Strategijas pristatė už Europos žaliąjį kursą atsakingas ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pavaduotojas Fransas Timmermansas, sveikatos ir maisto saugos eurokomisarė Stella Kyriakides, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, tačiau spaudos konferencijų salėje nesimatė ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaro Januszo Wojciechowskio. 

Europos Parlamente šias strategijas svarstys Aplinkos apsaugos komitetas, o Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas negalės net patarti ar perspėti dėl žemės ūkiui žalingų, gal net pavojingų sprendimų. 

Prieštarauja darbotvarkei

Pasak ES žemdirbių, aplinką saugantis, bet žemės ūkį žlugdantis naujasis ES kursas prieštarauja 2015 m. Jungtinių Tautų patvirtintai „Darnaus vystymosi darbotvarkei“. Irgi iki 2030 metų. Tarp 17-os darbotvarkės tikslų yra siekis, kad žmonija nebadautų, apsirūpintų kokybišku maistu iš stiprių, daug žemės ūkio produktų pagaminančių ūkių. Šią darbotvarkę ratifikavo ir Lietuva. 

Visko mažiau

Kauno r. ūkininkas Nikolajus Dubnikovas nebijo ir net laukia reformų.

„Teisinga ES kryptis. Žemės ūkiui visko reikės mažiau, o daug dalykų apskritai teks pamiršti. Mažiau trąšų, išlaidų transportui, kurui, elektros energijai, gyvulių pašarų priedams. Na, gal derliai iš pradžių irgi bus mažesni. Bet Lietuvos gyventojai trumpiau gulinės ligoninėse, rečiau varstys vaistinių duris. Vaistininkai per pandemiją pasijuto labai svarbūs. Vieną po kitos per TV kanalus suka ir suka socialines reklamas. Moko ne tik apsisaugoti nuo peršalimo ir perkaitimo, gydytis slogą ir kosulį, bet ir aiškina, kaip reikia sveikintis, vadina pirkėjus brangiausiais draugais, vos ne artimaisiais, glosto senolių rankas. Atrodo, dar keletas tokių reklamų, ir  pradės veltui vaistus dalyti“, – „Ūkininko patarėjui“ sarkastiškai kalbėjo N. Dubnikovas.

Išnyko kiškučiai ir gandriukai

Ūkininkas džiaugiasi, kad Lietuvos javų laukuose nebeliks nuodingo glifosato pėdsakų. 

„Naikinant piktžoles šiuo herbicidu, išnyko kiškučiai ir gandriukai. EK susigriebė, kad intensyviai ūkininkaudama Europa susinaikins, todėl pasuko į ekologiją.

Visi, išskyrus kai kuriuos niekada neūkininkavusius žemės ūkio bendrovių administracijų vadus, supranta, kad geriau prikulti 3 tonas ekologiškų grūdų iš hektaro, negu 10 tonų iš pesticidais ir mineralinėmis trąšomis užterštų laukų. Reikia persiorientuoti, pakeisti žemės ūkio technologijas, kad ir derliaus būtų, ir visuomenės sveikata nenukentėtų“, – sakė N. Dubnikovas.

Stork next to the tractor plows the earthSenuosius žlugdo, naujų neįsileidžia

Kauno r. javų ir mėsinių galvijų augintojui apmaudu, kad, skirtingai nei Europos Komisijai, Lietuvos Vyriausybei ekologija nerūpi, ministrų kabinetas pasirinko tokią jos plėtros strategiją, kuri senuosius ekologinius ūkius žlugdo, o naujų                                                                                                                                          žaliosios žemdirbystės entuziastų į ekologinio ūkininkavimo sektorių neįleidžia.

„Iš pradžių atidarė langą, įsileido akcinę bendrovę „Augos grupė“ (anksčiau – „Agrowill group“), kuri europinėmis lėšomis žaibiškai ekologizavo kelias dešimtis tūkstančių hektarų žemės ūkio naudmenų. Tada Vyriausybė vėl užtrenkė visus įėjimus ir apkaltino tikruosius ekologinius ūkius, kad jie dar nesibaigus šiam ES finansinio programavimo laikotarpiui išleido visas ekologijai skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos lėšas, todėl naujokams neliko pinigų įsikurti“,  –  piktinosi N. Dubnikovas.

Turės keistis visi

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. dr. Astrida Miceikienė galvoja, kad permainos neišvengiamos, bet ūkininkai neturėtų bijoti, o rengtis joms.

„Ne tik žemdirbiai turės keistis, bet ir pirkėjai. Ūkininkams reikės imtis vis populiarėjančios išmaniosios (arba tiksliosios, precizinės) žemdirbystės. 

Tai ne vien ūkininko įsidiegtos sudėtingiausios skaitmeninės technologijos, bet ir tų technologijų, proto ir ūkininkavimo patirties visuma. Vyriausybė privalo skatinti tikslųjį ūkininkavimą. O visuomenei, jeigu ji nenori daugiau mokėti už pabrangusį maistą, teks taip nešvaistyti jo, kaip iki šiol, iš likučių pasigaminti kitokių patiekalų.

Svarbiausias mūsų tikslas „Žaliojoje Europoje“ – išmesti mažiau maisto atliekų, auginti ir gaminti didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų ir ieškoti jiems naujų rinkų, eksportuoti ne grūdus, bet duoną, vietoj pieno – sūrius, ne juoduosius serbentus, bet tyres, uogienes, drebučius, pagamintus iš jų“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino dekanė A. Miceikenė.

Naujoves reikia finansuoti papildomai 

„Ūkininko patarėjas“ bandė sužinoti Lietuvos eurokomisaro V. Sinkevičiaus nuomonę apie ES žaliąjį kursą ir prašė padrąsinti Lietuvos ūkininkus, kad jie nepražus ekologiškesnėje Europoje. V. Sinkevičiaus komandos narys, ryšių su visuomene atstovas ir patarėjas dar nuo tų laikų, kai V. Sinkevičius vadovavo Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, Egidijus Jurgelionis iš pradžių tikino, kad tai ne Lietuvos eurokomisaro sritis, paskui žadėjo rasti Komisijos pareigūną, kuris galėtų atsakyti. Vėliau redakcijai nepavyko nei gauti atsakymo, nei sugaudyti paties E. Jurgelionio. Pernai gruodžio mėnesį į Briuselį persikraustęs V. Sinkevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad visas naujoves (žemės ūkio, pramonės ar kitų sričių) reikia papildomai finansuoti, jos negali žlugdyti tų, kuriems privalomos – ūkininkų, verslininkų. „Kova su viena problema neturėtų sukelti kitų“, – tuomet tikino eurokomisaras.

Tik diskusijos pradžia

Mindaugas PALIONIS

Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų skyriaus vedėjas

Tai tik EK siūlymas Bendrijos šalims pradėti didelę diskusiją dėl Komisijos projektų.  Dvi Komisijos Žaliojo kurso strategijos daug kartų bus aptariamos įvairiuose kiekvienos ES šalies ir tarptautiniuose forumuose. ŽŪM neskuba patvirtinti ir skelbti Lietuvos oficialios nuostatos dėl šių dokumentų. Iki tol daug kartų susitiksime ir kalbėsimės su socialiniais partneriais.

Tie planai – ne teisės aktai, kurių jau nuo praėjusios savaitės, kai visuomenei buvo pristatytos „Biologinės įvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijos, turės laikytis ES narės. Viso labo pradinė EK vizija, kurią išnagrinėjusios šalys Briuseliui praneš savo pastabas.

Kol kas nieko neuždrausta, nesumažinta. Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto, Vyriausybės nariai dabar tik skaito paskelbtus dokumentus, gilinasi į strategijas, todėl žiniasklaidai, ekonomistams, politologams nevertėtų stengtis aplenkti įvykių.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas