Žemės dalybos su abejonių prieskoniu

Abejones dėl to, ar teisingai yra dalijamos valstybinės žemės, pasėjo vieno iš pretendentų į sklypą nuomai, skundas. Žmogus tikino, kad stambieji žemvaldžiai yra sudarę slaptą sandorį su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT), kuri juos pirmiausia informuoja apie laisvus valstybinės žemės plotus, tad jie pirmieji ir suskumba pateikti prašymus žemės nuomai. Tačiau NŽT vadovai tokius kaltinimus atremia argumentais, kad valstybinės žemės dalybos vyksta skaidriai, reglamentuotai ir teisingai.

Lauktų audrų nekilo
Vieno iš pretendentų kvietimas dalyvauti Šunskų kadastro vietovėje (Marijampolės sav.) rengiamo žemės reformų žemėtvarkos projekto pretendentų į laisvą valstybinę žemę susirinkime teikė vilčių, kad žmonės atvirai prabils apie šią problemą. Tačiau susirinkimas vyko ramiai ir sklandžiai. Jo dalyviai vienas po kito iš eilės buvo kviečiami prieiti prie Šunskų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės Nomedos Vilčinskaitės ir drauge šios vietovės žemėlapyje aptarti atitinkamo žemės sklypo nuomos galimybes. Procedūra buvo protokoluojama, ją stebėjo NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus vedėja Irena Kneizevičienė ir dar keli tarnybos specialistai. Tarnybos vedėja tikino, kad visas procesas vyksta taip, kaip numato įstatymai.
„Atvirų nusiskundimų dėl žemės paskirstymo nesame gavę. Kartais žmonės paklausia, ar teisingai sudėliotas pretendentų pirmumas. Stengiamės išaiškinti, kad prašymų įrašymas į projektinį sąrašą yra griežtai reglamentuotas.
Visi prašymai tą pačią dieną įregistruojami dokumentų registravimo sistemoje, todėl nėra galimybės neskaidriai ar neteisingai vykdyti procedūrą.
Visa dokumentacija registruojama, susirinkimai protokoluojami, visi pretendentai girdi, mato, kas ir kaip vyksta, sąrašas skelbiamas viešai. Iš viso mūsų aprėpties zonoje, per tris savivaldybes: Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos, yra 50 kadastro vietovių. Pagal teisės aktus, projektų rengimo metodiką, privalome žemės reformų žemėtvarkos projektus rengti kas šeši mėnesiai, vadinasi, per metus rengiami du projektai. O pretendentų į žemę susirinkimų vyksta maždaug 100 per metus. Šiek tiek skiriasi jų vykdymo metodika, jeigu projekte dalyvauja iki 10 pretendentų į žemę, tuomet neorganizuojamas bendras susirinkimas, o individualiai su kiekvienu pagal jų pareiškimo padavimo datą aptariamos žemės nuomos galimybės. Jei pretendentų susidaro daugiau, tuomet rengiamas viešas, bendras susirinkimas“, – aiškino NŽT Marijampolės, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos skyriaus vadovė.

Visiems išsinuomoti nepavyks
I. Kneizevičienės teigimu, žemės nuosavybės atkūrimo procesas Marijampolės regione jau yra baigtas, tad pretendentų atkurti nuosavybę į turėtą žemę nei Šunskų kadastro vietovėje, nei kitose Marijampolės regiono savivaldybėse nėra. Dabar NŽT susirinkimų ir projektų dalyviai – valstybinės žemės nuomotojai, kurie yra įregistruoti pretendentų sąraše pagal prašymo padavimo datą, ir jų eiliškumą labai griežtai reglamentuoja Žemės reformos įstatymo 10 straipsnis. Pagal tą eiliškumą jie renkasi iš laisvos valstybinės žemės nuomotinus sklypus, kuriuos norėtų naudoti žemės ūkio veiklai.
„Prašymų sulaukiama labai įvairių, kai kas pretenduoja vos į keletą arų, o kai kas prašo nuomai kelių ar net keliasdešimties hektarų. Visa laisva žemė yra patvirtinta žiniaraštyje, tai viešai skelbiama internete. Priemiesčių vietovėse laisvos žemės yra likę labai mažai ir tik po keletą arų. Kad būtų hektaras ar daugiau – labai retas atvejis. Plotai kartais surenkami iš atskirų mažų sklypelių, ir tai tikrai yra sudėtinga. Į sąrašą privalome įrašyti visus, kurie prašo žemės, tačiau aišku, jog visiems norimos žemės neužteks, tad kai kam nepavyksta rasti ir gauti, ko tikėjosi. Sėkmingai pasirenka dažniau tie, kurie prašymus padavė anksčiau arba turi teisę laikinai naudoti, jiems suteikiamas pirmumas“, – akcentavo I. Kneizevičienė.

Arti nieko nerado
Vienas iš pretendentų tądien buvo ir jaunasis ūkininkas Gied­rius Vaidelys, tikėjęsis papildomai prie turimo ūkio Šunskų kadastrinėje vietovėje, esančioje prie pat Marijampolės miesto ribų, išsinuomoti dar kelis hektarus.
„Turiu porą hektarų nuosavos žemės, norėjau išsinuomoti kažkur greta dar apie 5 ha, bet paaiškėjo, kad laisvos žemės aplink nėra, tad teks kitur paieškoti. Mano žemės ribojasi su Vilkaviškio rajonu, gal ten pavyks ką nors rasti. Noriu plėtoti daržovių ūkį, auginti kopūstus. Valstybinės žemės nuomai čia arti nėra, todėl turbūt reikės bandyti gal iš privačių savininkų kokį sklypą išsinuomoti“, – svarstė Giedrius.
Paklaustas, kodėl vis dėlto čia, Lietuvoje, o ne kažkur svetur bando įsitvirtinti, kurti savo verslą, vaikinas nedvejodamas atsako, kad kažkas juk turi likti ir Lietuvoje, nes kas bus, jei visi jauni žmonės išvažiuos? Deja, ne taip paprasta įsitvirtinti ten, kur nori. Giedriui teks dar gerokai pakonkuruoti dėl žemės su patyrusiais „rykliais“.

Senų problemų aidas
Šunskų gyvenvietėje gyvenantys vyresnio amžiaus ūkininkai Regina ir Vidas Kunigiškiai pretendavo į 40 arų plotą, kuris ribojasi su jų turima nuosava žeme. Šiems žmonėms pasisekė ir jie šį sklypą turės teisę išsinuomoti. Savo ūkio valdas Kunigiškiai padaliję į dvi dalis – dirbamą žemę ir pievas, laiko 9 melžiamas karves ir prie Marijampolės miesto tai yra vienas didesnių pienininkystės ūkių. Ūkininkai dvejoja, ar dar pavyks kurį laiką ūkininkauti, nes, anot jų, mažiukus ūkius dabar labai spaudžia, be to, amžius jau nebe tas – abu pensininkai. Tačiau užuot mažinę ūkį, jie vis dėlto ryžosi dar maždaug pushektariu jį padidinti. Pasak V. Kunigiškio, tas plotelis yra įsiterpęs į jų žemę, tad svetimam juk neatiduosi, todėl nutarė patys iš valstybės jį išsinuomoti. Ateityje yra nusižiūrėję dar vieną gretimą ruoželį – apie 10 arų valstybinės žemės, besiribojančios su nuosava žeme, tad ir tą ketina „susitvarkyti“. Tuomet Kunigiškių ūkis Šunskuose bus apie 30 hektarų.
Žemės dalybos, grąžinimo procedūros, matavimai visada žmonėms keldavo vienokių ar kitokių abejonių, kai kas tiesiogiai susidūrę su neteisybe. Klaidų neišvengta ir problemos dėl to kai kada tęsiasi ilgus metus. Tačiau yra nustatyta tvarka, įstatymai, kurie reglamentuoja šiuos procesus, tad pasitaikius nesusipratimams ar kylant abejonėms dėl jų skaidrumo, būtina aiškintis ir ieškoti atsakymų. Šiuo atveju, valstybinės žemės nuomos tvarka išsamiai išdėstoma NŽT tinklalapyje, kaip jos laikomasi – kiekvieno NŽT pareigūno ir pretendentų į laisvą valstybinę žemę sąžinės
reikalas.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė