Žemės ūkiui kosmetinės valdiškos pagalbos nereikia

Europos Komisija (EK), Lietuvos Vyriausybė ir net individualiai Seimo nariai svarsto įvairius būdus žemės ūkiui prikelti po pandemijos. Bet tie būdai dažnai kosmetiniai arba svarbūs tik kokiai vienai šakai, o ne visam žemės ūkiui. Gal EK ir Lietuvos valdžia, siūlančios neesminę paramą ūkininkams, turėtų patenkinti nuolatinius ūkininkų prašymus: nustatyti maisto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, o gresiant naujai sausrai greičiau įkurti agroverslo rizikos draudimo fondą?

Kiti nukentėjo labiau

Asian cute new born baby feeding grass for cow iin the farm.„Ūkininkai tikrai neturėtų skųstis. Kiti ekonomikos sektoriai nuo koronaviruso pandemijos ir karantino nukentėjo daug labiau. Žemdirbiams juk nebuvo uždrausta dirbti, kaip viešbučiams. Apmiręs turizmo sektorius visai neteko pajamų. Iš maisto pramonės tik pieno ir mėsos sektoriai patyrė sunkumų. Bet augalininkai tikrai jokios pagalbos iš EK negali tikėtis. Grūdų supirkimo kainos tarptautinėse rinkose neblogos, o būsimasis derlius paaiškės tik liepą. Briuselis žemės ūkiu rimtai susirūpintų tik tada, jeigu ES gyventojai nebegalėtų apsirūpinti maistu. Bet tai ES šalims negresia. Kol nenuimtas šių metų derlius, apie didesnę pagalbą žemdirbiams neverta net kalbėti“, – „Ūkininkio patarėjui“ sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Masinės pagalbos nebus

O štai Lietuvos pienininkai ir daržovių augintojai, pasak T. Povilausko, gali įrodyti ir Briuseliui, ir Lietuvos Vyriausybei, kad karantinas juos prismaugė.

„Riebalinių ir baltyminių produktų, pieno miltų ir nugriebto pieno kainos beveik nukrito iki intervencinio lygio. Kai pasieks jį, tada jau EK privalės atsiliepti. Daržovėmis Lietuva neapsirūpina. Daržininkystei būtinas didesnis EK ir mūsų valdžios dėmesys. Bet masinės pagalbos žemės ūkiui tikrai nebus“, – tikino T. Povilauskas. Tarsi patvirtindama SEB banko analitiko žodžius, Europos Komisija šią savaitę pranešė, kad nepaliks toliau skęsti labiausiai nuo koronaviruso krizės nukentėjusių žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių.

Skatins sveikai maitinti vaikus

Komisija sumokės privačių saugyklų savininkams už laikomas iš ūkininkų supirktas nugriebto pieno miltelių, sviesto, sūrio, jautienos, avienos ir ožkienos atsargas, kad jos mažiausiai 2–3 mėnesius, bet ne ilgiau nei pusę metų nepatektų į rinką ir neišderintų jos. EK dar labiau skatins ES šalis aprūpinti mokyklas, vaikų darželius ekologiškais ir nacionalinės kokybės produktais (pienu, vaisiais ir daržovėmis).

Komisija siūlo valstybėms, turinčioms likusių kaimo plėtros programų lėšų, 2020 m. paremti krizės labiausiai prislėgtus ūkininkus ir mažas žemės ūkio, maisto pramonės įmones. ES valstybės gali suteikti iki 5 tūkst. eurų paramą vienam ūkininkui ir 50 tūkst. Eur smulkiajam verslui.

Žemaičių iniciatyvos

„Nelaukdami, kol Lietuvos Vyriausybės ir Briuselio biurokratai ištesės pažadus, mes patys jau gydome koronaviruso pandemijos ekonomines žaizdas. Rietave nutarėme įkurti Žemaitijos inovacijų centrą maisto gamybos ir tiekimo grandinei trumpinti pasitelkus internetą. Atsidarę nurodytą tinklalapį, galėtumėte iškart sužinoti, kad 4–5 karves laikantis ūkininkas rytoj į Šiaulių Lieporių turgų veš 20 gabalų puikiausio, palyginti nebrangaus sūrio“, – „Ūkininko patarėjui“ apie žemaičių iniciatyvas pasakojo Kelmės r. ūkininkas Marijus Čekavičius.

Gal Dievas apšvies protą

Žemaitukų arklių augintojas M. Čekavičius viliasi, kad Dievas apšvies Lietuvos valdžios protą ir Vyriausybė, Seimas pagaliau patvirtins lengvatinį PVM lietuviškiems maisto produktams.

„Tada ūkininkauti pradėtų lietuvių jaunimas, o ne vien seni ūkininkai ir nepersidirbantys samdiniai baltarusiai ar moldavai krutėtų laukuose. Lietuvos kaimas atgimtų, jaunatviškai suklegėtų jau po dešimties metų. Prisiminkite, per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos žemės ūkis praktiškai buvo sugriautas, beveik niekas netikėjo, kad jis prisikels. Pagarba Žemės reformos komisijos pirmininkui, žemės ūkio ministrui kunigui Mykolui Krupavičiui. Iš sulenkėjusių dvarponių paimta žeme dvasininkas 1922 m. aprūpino Nepriklausomybės kovų savanorius, ir per 20 metų, iki 1940-ųjų, Lietuvos kaime užaugo narsi jaunų patriotų karta, kuri po karo partizanų gretose didvyriškai priešinosi sovietų okupantams“, – pakiliai kalbėjo M. Čekavičius.

Kokybiška kūno statybos medžiaga

Ekologiškai ūkininkaujantis M. Čekavičius iš prisižadėjusios valdininkijos tikisi daugiau paramos ekologininkams. „22 metus auginu ekologišką produkciją. Pats apsirūpinu aukščiausios kokybės kūno statybine medžiaga ir visiems pageidaujantiems parduodu. Gamta į maistą, nesvarbu, į paršiuką ar obuolį, neprideda jokios chemijos, O žmogus vienintelis padaras Žemėje, kuris teršia maistą, kurį valgo. Ir vandenį, kurį geria. Taip pat aplinką, kurioje gyvena“, – filosofiškai svarstė kelmiškis.

Ne vien nelaimes atnešė

M. Čekavičius galbūt vienintelis Lietuvoje galvoja, kad koronavirusas ne tik nelaimes atnešė į mūsų šalį.

„Lietuvoje nėra bado kaip Bulgarijoje, netrūksta maisto kaip Los Andželo parduotuvėse. Mūsų kraštas tapo švaresnis. Šiemet kovo mėnesį Lietuvoje mirė 500 žmonių mažiau negu pernai tokiu pačiu laiku, daugiau nei du kartus sumažėjo apsinuodijimų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas LRT „Panoramos“ laidoje taip kalbėjo. Patys namuose gaminamės maistą, užuot tarsi nesavais dantimis kramtę riebalais aptekusius, per saldžius arba persūdytus kavinių, restoranų patiekalus. Šilčiau bendravome su vaikais, atidžiau juos auklėjome, dienas priversti leisti namuose. Tik to bjauraus herbicido glifosato, kuris pavojingesnis mūsų sveikatai negu koronavirusas, didieji žemvaldžiai nepanoro atsisakyti“, – džiaugėsi ir apgailestavo M. Čekavičius.

Ilgas prašymų sąrašas

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Antanas Vailionis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad kaimo jaunuomenės prašymų Briuseliui ir Lietuvos Vyriausybei sąrašas būtų labai ilgas.

„Bet nenorime išsiskirti, lipti kitiems per galvas. Jaunimui reikia palengvinti sąlygas įsikurti, gauti lengvatinių paskolų iš bankų pirmai pirkiai, tvartui pasistatyti, žemės ūkio technikai įsigyti. Norėtume tokio pat mūsų Vyriausybės dėmesio, kaip lenkų jaunimas susilaukia iš savosios. Net 73 proc. Lenkijos ūkių modernizavimo programos lėšų atitenka jauniesiems ūkininkams. Ekologiškai ūkininkaujantis jaunimas laukia paramos. Visiems mums reikia didesnių tiesioginių išmokų. ES ūkininkai dabar prašo Europos Komisijos visko. Ir Lietuva sėkmingai galėtų įsiterpti į tą pageidavimų chorą, priminti Briuseliui, kad Baltijos šalys jau 16 metų kantriai laukia tokių pačių tiesioginių išmokų, kokias gauna Vakarų ir Pietų Europos ūkininkai“, – Lietuvos jaunųjų ūkininkų lūkesčius išsakė A. Vailionis.

Iš anksto reikia ruoštis stichinėms  ir ekonomikos katastrofoms

Rimantas SINKEVIČIUS

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

Lietuvos Vyriausybė ir Seimas vis kuria rizikos draudimo fondus, bet jų pagalba ūkininkai iki šio negali pasinaudoti. O iš anksto ruoštis reikia ne tik rinkos sukrėtimams, sausroms, liūtims, bet ir, kaip parodė gyvenimas, žudančių užkečiamųjų ligų pandemijoms.

Trys blogybės dabar gresia pasauliui: branduoliniai masinio naikinimo ginklai (jeigu jie patektų islamo teroristams, iš mūsų planetos mažai kas beliktų). Aplinkos tarša gali nuvaryti į kapus tūkstančius žmonių. Ir pagaliau trečiasis mirtinas pavojus – bakterijos, virusai. Patys savo kailiu ką tik patyrėme, kiek ne tik medicininių, bet ūkio, ekonomikos nelaimių sukelia pandemija.

Žmonės, šalys visada turi ruoštis pasaulinėms katastrofomis, bet nedaug valstybių tai daro. Užuot sukaupusios miltų, sviesto, mėsos konservų atsargas bent trims mėnesiams, net savo maisto pramonės įmones perkelia į užsienį, nes ten pigiau gaminti.

Lengvatinį PVM, kurio seniai reikalauja ūkininkai, reikėtų nustatyti būtiniausiems maisto produktams – duonai, makaronams, kruopoms, šviežiai mėsai ir žuvims, aliejui, daržovėms, vaisiams. Bet ne tortams, nors jie ir iškepti iš miltų. Jeigu nori sau šventę susikurti – mokėk standartinį PVM.

Maisto, trumpąja grandine tiekiamo tiesiogiai pirkėjams, taip pat nevertėtų apmokestinti vienu didžiausių Europos Sąjungoje 21 proc. PVM tarifu.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas