Žuvies eksporto rinka – po paslapties šešėliu

Neseniai Žemės ūkio ministerija pasigyrė, kad, nepaisant pandemijos ir karantino, lietuviškų gyvūninės kilmės maisto produktų eksportas augo. Pasidžiaugta ir žuvų bei jų gaminių eksporto mastais, o svarbiausiomis šio eksporto rinkomis nurodomos Moldova bei Ukraina. Iš tiesų keista, kad teoriškai jūrinė valstybė Lietuva, tačiau pati žuvį importuojanti, sugeba aprūpinti žuvimi ir jos produktais tokių didelių valstybių rinkas. O gal tai tik reeksportas, negi priauginame žuvų patys? Ir ar tikrai per keturis šių metų mėnesius eksporto mastai išaugo, nors karantinas ir užvėrė valstybių sienas?

Stulbinantis augimas

Statistikos departamento informacijoje, nurodančioje žuvų ir bestuburių vandens gyvūnų eksporto tendencijas, Lietuvos rodikliai atrodo įspūdingi, tačiau ir patys statistikai stebisi šių metų vandens gyvūnų eksporto dinamika ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) komentaru, jog daugiausia žuvų Lietuva šiemet eksportuota į Ukrainą ir Moldovą.

ŽŪM, remdamasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikiamais duomenimis, pranešė apie gyvūninės kilmės maisto produktų eksporto augimą šiais metais (11 proc.), o labiausiai išskiriami Lietuvos žuvų produktų gamintojai, kurių produkcijos per pirmuosius keturis šių metų mėnesius buvo eksportuota daugiau kaip 37 tūkst. tonų, palyginti su 33,7 tūkst. tonų prieš metus.

Pasidomėjęs, kokią informaciją pateikia Statistikos departamentas, paaiškėjo, kad eksporto rezultatai dar įspūdingesni, lyginant šių ir praėjusių metų pirmuosius ketvirčius, žuvų ir jų produktų eksporto apimtis vertinant eurais. Juk Lietuvos užsienio prekybos eilutėje, nurodančioje žuvų, jų produktų ir bestuburių vandens gyvūnų eksporto apimtis, nurodoma graži suma – 114,323 mln. eurų. Tai dvigubai daugiau, negu eksportuota per 2019 m. pirmąjį ketvirtį – už 56,339 mln. eurų. Per visus metus pernai šios produkcijos buvo eksportuota už 233,5 mln. eurų.

Gerokai įspūdingiau šiemet augo tik javų eksportas. Šios produkcijos šiemet pirmąjį ketvirtį eksportuota už 209 mln. eurų, palyginti su 141,8 mln. eurų prieš metus.

Kryptys koreguojasi

Ministerija pranešė, jog pagrindinėmis žuvies ir jos produktų eksporto iš Lietuvos rinkomis išlieka Ukraina ir Moldova. Vis dėlto, įvertinus Statistikos departamento atsiųstus duomenis, akivaizdu, kad pagrindinės žuvies produktų importuotojos iš Lietuvos lieka ES valstybės. Pavyzdžiui, į Vokietiją iš Lietuvos apdorotų žuvų šiemet buvo išvežta už 14,1 mln. eurų, arba už 9,8 karto didesnę sumą, negu į Ukrainą, ir 25 kartus daugiau, negu į Moldovą.

Daugiau, negu į Ukrainą ir juolab Moldovą, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva žuvų produktų šiemet eksportavo ir į Jungtinę Karalystę, Italiją, Belgiją, Prancūziją, Švediją. Tai šalys, ir pačios aktyviai dalyvaujančios žvejybos rinkoje bei žuvų sugaunančios gerokai daugiau, negu Lietuva.

Taigi, nedvejojant galima daryti išvadą, kad Lietuva, būdama tik teorinė jūrinė valstybė, atsiveža žalias žuvis ir eksportuoja daugiausia tik iš jų pagamintus produktus. Juolab kad ir Statistikos departamento pateiktose suvestinėse nenurodoma, kad Lietuva eksportuoja ir gyvas žuvis.

Eksportas be eksportuotojų

Pabandžius išsiaiškinti žuvų ir jų produktų eksporto detales, teko greitai nusivilti. Mat, kaip paaiškėjo, tikrasis žuvies eksporto augimas nėra toks įspūdingas, kaip atrodė iš pradžių. Paaiškėjo, kad žuvų ir jų produktų šiemet eksportuojama netgi mažiau nei prieš metus – ne už 114 mln. eurų, o už 12,5 mln. eurų, o įskaitant NVS valstybes – už 24,4 mln. eurų. Tai penkeriopai mažiau, negu nurodoma bendroje lentelėje.

Didžiausi, kaip manoma, žuvų produktų eksportuotojai nenoriai komentuoja savo produkcijos eksporto augimą ir netgi tvirtina eksportą mažėjus.

„Iš savo įmonių statistikos matome, kad šiais metais mūsų eksportuojami kiekiai sumažėjo. Tiek dėl globalių priežasčių kaip pandemija ir karantinas, tiek dėl mūsų įmonės planuotai mažintų pardavimų atsisakant nepelningų kontraktų šiais metais. Kadangi mūsų eksporto kryptis yra Vakarų Europa (Vokietija, Belgija, Italija, Prancūzija, kitos šalys), komentuoti eksportą į Moldovą ir Ukrainą turėtų kiti“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė bendrovės „Norvelita“ rinkodaros produkto vadovė Asta Markauskienė.

Panašiai pateiktomis žuvų produktų eksporto tendencijomis nusistebėjo ir „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius. Anot jo, „Vičiūnų grupės“ eksportas metų pradžioje išliko panašiame lygyje. Jis taip pat pridūrė, jog didžiąją grupės eksporto dalį sudaro įvairūs surimio gaminiai, taip pat paruošta naudoti lašišų filė.

Aiškiau nepasidarė ir pabandžius aiškintis kitose žuvų perdirbimo bendrovėse, kurių dauguma, be kita ko, yra likviduotos. Lietuvos vandens telkiniuose pagautomis žuvimis prekiaujančios ir jas perdirbančios bendrovės „Kintai“ gamybos padalinio vadovas Justas Višinskas teigė, jog daugiausia šios bendrovės perdirbtų žuvų išvežama į grupės „Maxima“ parduotuves Latvijoje, tačiau, anot jo, tai tik lašelis visoje Lietuvos žuvų eksporto jūroje.

UAB „Vasaknos“, tvenkiniuose auginančios karpius, plačiakakčius, ungurius, eršketus, vadovas Algirdas Šiukščius „Ūkininko patarėjui“ teigė šiemet žuvų ir jos produktų beveik neeksportuojantis, nors dalį produkcijos pernai išveždavęs į Lenkiją, o eksportą planuojantis atnaujinti po koronaviruso karantino, nes yra didžiulė paklausa ir Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, o šiuo metu jis atnaujina savo žuvininkystės ūkį.

Pernai bendrovė eksportavo apie 300 tonų karpių į Lenkiją, o šiemet beveik nieko ir, A. Šiukščiaus žodžiais, iš grupei prik­lausančių 16 įmonių šiemet karpių dėl smarkiai kritusios kainos neeksportavo niekas.

Galai suslėpti muitinėje

Lietuvoje nėra institucijos, kuri bent kiek analizuotų tarptautinę žuvų ir jų produktų prekybą. Lietuvos žuvininkystės tarnybos pagrindinis rūpestis yra Lietuvos vidaus vandenų įžuvinimas ir žvejybos kontrolė, o tarptautinė prekyba – Muitinės departamento rūpestis, tačiau šioje institucijoje informacija apie pagrindinius žuvų eksportuotojus laikoma po devyniais užraktais, nes jos viešinti neleidžia Asmens duomenų įstatymas.

Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Vitas Volungevičius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad asmens duomenys yra laikomi komercine paslaptimi, kalbant ir apie juridinių asmenų informaciją, todėl tai laikoma komercine paslaptimi net ir tada, kai prireikia statistinės informacijos apie pagrindinius įmonių ūkinės veiklos rodiklius. Šią informaciją atskleidus, gresia teisminės bylos.

Panašiai teigė ir Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus specialistė Birutė Stolytė. Anot jos, departamentas turi žinių ir apie informacijos teikėjus, bet jų ji negalinti atskleisti, skyrius tik fiksuoja pateikiamą informaciją, pasitikėdami respondento sąžiningumu.

Visa tai verčia daryti išvadą, kad Lietuva, nebūdama grynai jūrinė valstybė, savo žuvų eksporto statistiką gerina daugiausia reeksporto ir, žinoma, perdirbimo srityse, o vietinėmis gėlųjų vandenų gėrybėmis daugiausia džiaugiasi lietuvaičiai.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondenas