„Žydinčios vyšnios šakelė“ vėl subūrė neabejingus meniniam žodžiui

Angelė PILVELIENĖ

Praėjęs šeštadienis Sližių kaimo (Veprių sen., Ukmergės r.) istorijoje įrašytas kaip dar viena gamtos, žemės, žmogaus, jo triūso išaukštinimo šventė. Poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“, pirmąkart skelbto 1984-aisiais tuomečiame S. Nėries vardo kolūkyje, verčiantis santvarkoms nutilusio po 1990-ųjų ir atgaivinto 2003-iaisiais, jubiliejinis renginys vyko po atviru dangumi pačiame buvusio kolūkio centre – erdvioje džiūstančia žole kvepiančioje aikštelėje.

Ir jaučio odoje nesurašysi
Vietos žmonės, meniniam žodžiui neabejingi seniūnijos, rajono gyventojai dar puikiai mena tuos 1984-uosius, kai Lietuvos knygos bičiulių draugijos Sližių pirminės organizacijos vadovės bibliotekininkės Janinos Gineikienės ir S. Nėries kolūkio pirmininko Stepono Jankeliūno iniciatyva buvo nuspręsta rengti poezijos konkursą, skirtą žemdirbio triūsui išaukštinti. Į gana atokią Aukštaitijos vietovę atvykusiems šiųmečiams poezijos konkurso nugalėtojams, juos atlydėjusiems artimiesiems bei bičiuliams S. Jankeliūnas papasakojo, jog tuomet užvaldžius konkurso idėjai net pavadinimo ilgai ieškoti neteko: už kontoros lango žiedlapius metė vyšnia ir S. Nėries kolūkio vardas savąją erą pradedančiam kultūriniam renginiui lėmė tapti „Žydinčios vyšnios šakele“.
Pirmųjų septynerių metų poezijos konkurso dalyvių eilėraščiai buvo viešinami Knygos bičiulių draugijos leidinyje „Naujos knygos“. O šio konkurso pripažintaisiais – laureatais bei diplomantais tapo: Juozas Macevičius, Justinas Marcinkevičius, Jonas Strielkūnas, Eduardas Mieželaitis, Vacys Reimeris, Petras Keidošius, Antanas Drilinga, Jonas Jakštas, Mykolas Karčiauskas, Juozas Nekrošius, Alma Karosaitė, Robertas Keturakis, Vytautas Rudokas ir kiti. 1990 m. Bernardas Brazdžionis buvo paskutinysis poezijos konkurso laureatas.
Toliau sekė dvylika metų tylos – šalyje keitėsi politinė ir ekonominė situacija ir apie peną sielai mažai kas tegalvojo. Tačiau 2003 m. S. Jankeliūno, tuomečio Žemės ūkio rūmų pirmininko Jono Ramono ir „Ūkininko patarėjo“ leidinių grupės vyr. redaktoriaus Vytenio Neverdausko iniciatyva poezijos konkursas „Žydinčios vyšnios šakelė“ atsigavo. 2003 m. laureatė Birutė Lengvenienė bei diplomantai: Antanas Šarkelė, Gintautas Stankaitis, Algimantas Cimbolaitis ir Albinas Šerelis buvo pagerbti Kauno sporto halėje žemdirbių rudens šventės metu. 2004 m. poezijos šventė į namus grįžo… apsnigtą lapkritį. Nešildoma Sližių kultūros namų salė buvo pilnutėlė. Ar garbaus amžiaus, ar pradinukas – visi atidžiai klausėsi laureato – agronomo iš Punios (Alytaus r.) Antano Šarkelės, konkurso paminėjimo dvidešimtmečio proga sukviestų ankstesniųjų metų poetų profesionalų ir kitų, duonos iš poezijos nevalgančių kūrėjų eilių. Ir žvarba atsitraukė – nestingdė nei poetų, nei klausytojų, nes vieni buvo pasiilgę sielą virpinančio poetinio žodžio, antrieji – tokio godaus ir supratingo klausytojo.
Prikeltas, sugrąžintas į gimtinę ir nuovokiai Sližių kaimo bendruomenės aktyvistų puoselėjamas poezijos konkursas dera kasmet, o jo derliaus šventė vyšnių žydėjimo laiku vainikuojama prabangia poezijos puota.

Konkursas kinta, bet tikslas tas pats
kaimas„Žydinčios vyšnios šakelės“ konkurso tikslas – surasti, padrąsinti mažai žinomus, bet rašančiuosius savitai, nuoširdžiai. Šiandien niekas nesvarsto – gerai ar blogai, kad atkurtasis poezijos konkursas tapo poetų mėgėjų iš visų Lietuvos kraštų varžytuvėmis, kad jo viešinimas nuo 2011-ųjų patikėtas agroverslo „Ūkininko patarėjo“ leidinių grupės atstovui „Kaimo laikraščiui“. Niekas neabejoja ir konkurso įterpiniu – jaunojo poeto nominacijos prasmingumu. 2005-aisiais organizatoriai pritarė tuomet Seimo narės Loretos Graužinienės siūlymui į konkursą pakviesti dalyvauti ir pradedančiuosius poetus. Pirmąja „Žydinčios vyšnios šakelės“ jaunąja poete diplomante 2006 m. tapo biržietė Laura Lukinskaitė. Po jos sekė Giedrė Masedonskaitė iš Daugų (Alytaus r.), kaunietė Donata Račaitė, Justina Petkevičiūtė iš Šilalės r., kaunietė Kamilė Kerpauskaitė, pamečiui Ukmergės rajono atstovės Silvija Gaškaitė, Greta Slapšytė ir Agnė Pleskutė. Šių metų jaunoji poetė – vienuolikmetė Ieva Andriulionytė iš Vilkaviškio. Nominacijos iniciatorė L. Graužinienė, sveikindama jauniausiąją renginio diplomantę, pasidžiaugė gabia mergaite ir išreiškė svajonę su kaimo gyvenimu supažindinti kuo daugiau vaikų, kad jie pajustų žemės trauką, taptų nuoširdesni, geresni, kūrybingesni. Kad pastaroji Seimo pirmininkės viltis reali, rodo pelniusių jaunojo poeto pripažinimą tolesnis kelias. „Žydinčios vyšnios šakelės“ diplomantės neapsieina be poezijos. L.Lukinskaitė jau diplomuota psichologė, G. Masedonskaitė – DNB banko darbuotoja, gilinanti finansines žinias magistrantūroje. D. Račaitė – „Lietuvos ryto televizijos“ reporterė. Kiekviena eiliuoja. S. Gaškaitė, mokydamasi Vilniaus dailės akademijos Kauno filiale, yra viena pagrindinių bendro visų Kauno aukštųjų mokyklų studentų-poetų sambūrio „Poetautojai“ organizatorių. Nors G. Slapšytę nuo kūrybos atitraukia įtemptos teisės studijos Vilniaus universitete, ji prisipažino besiilginti intensyvaus literatūrinio gyvenimo. Tokio, koks virė jai besimokant Ukmergės J. Basanavičiaus gimnazijoje. K. Kerpauskaitė eiliavimo „neužmetė“, su savo eilėmis dalyvauja įvairiuose gimnazijos ir miesto renginiuose, tačiau abitūros egzaminai Kauno J. Jablonskio gimnazijoje šiuo metu atima visą jos laisvalaikį. Vienintelė J. Petkevičiūtė, šventėje padėkojusi už 2009 m. suteiktą jai jaunosios poetės vardą, paaiškino eiliavimą iškeitusi į prozą. A. Pleskutei, Ukmergės Želvos vidurinės mokyklos moksleivei, eiliuoti savo mintis ir pastebėjimus yra visos galimybės ir ji tą vykusiai išnaudoja. Ir nėra abejonių, pripažinimas poezijos konkurse „Žydinčios vyšnios šakelė“ jaunosioms diplomantėms – paskata toliau ir drąsiau žengti nelengvu, bet įstabiu poezijos keliu. Ir ne tik jaunosioms.

IMG_5555

 Įvertinimas ir įpareigojimas

Renata Kuršytė, šiųmetė laureatė iš Šventosios, pripažino, jog 2012-aisiais tapusi konkurso diplomante, pasijuto drąsiau ir atkakliau ėmė ieškoti savo vietos konkurencingame plunksnos brolių būryje. Diplomantė Marija Rastupkevičiūtė (Kudirkos Naumiestis, Šakių r.), pernai pelniusi J. Tumo-Vaižganto prizą už labiausiai Vaižganto dvasią atspindintį eilėraštį, prasitarė visai netrukus rankose laikysianti pirmąją savo kūrybos knygelę, kuriai sudaryti drąsos įgijo po pernykščio pripažinimo. Lazdijiečiui Gintariui Vžesniauskui ir Rimai Petrilevičienei iš Kėdainių šių metų „Žydinčios vyšnios šakelės“ diplomantų vardas taip pat buvo maloni proga pajusti, kaip jų kūrybą vertina ir šiltai priima nepažįstamas klausytojas. Vepriškio Antano Šimatonio eilėraštis „Tėviškės beržai“ įvertintas Vaižganto prizu. Laureatei ir jaunajai poetei buvo įteikti skulptoriaus Viktoro Žentelio sukurti poezijos konkursą simbolizuojantys bareljefai, visiems šių metų konkurso nugalėtojams – diplomai, rėmėjų įsteigtos premijos ir prizai, Deltuvos žemės kultūros almanachas „Eskizai“ ir po nedidelę kompaktinę plokštelę su visų poezijos konkurso nugalėtojų eilėraščiais, lėmusiais jiems pripažinimą „Žydinčios vyšnios šakelės“ konkurse.
Jubiliejinį renginį savo dalyvavimu pagerbė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Ukmergės rajono savivaldybės vicemeras Rolandas Janickas, Veprių parapijos klebonas Gintautas Naudžiūnas, Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, Ukmergės V. Šlaito viešosios bibliotekos vedėja Rasa Griškevičienė, Lietuvos pagyvenusių žmonių bendruomenės Ukmergės skyriaus vadovas Stanislovas Laurinavičius. Savo eiles šventėje skaitė ne tik pripažintieji šiųmečiai poetai, bet ir ankstesniųjų metų konkurso nugalėtojai: Antanas Šarkelė, Leonora Jankeliūnienė, Vincas Lukša, Vytautas Jancikevičius, Dalia Petkevičienė, Nijolė Navikienė, Irena Žukauskaitė-Jacevičienė, Laura Lukinskaitė, Giedrė Masedonskaitė, Silvija Gaškaitė. O laureatės R. Kuršytės žemaitiškas eiles susirinkusieji klausėsi jau virtusias bardo Vinco Bundzos dainomis.
Tylos minute buvo pagerbti Anapilin išėjusieji ir iš dausų poezijos skaitymuose dalyvavusieji poetai, su Sližių folkloriniu ansambliu „Siemanys“ (vad. Staselė Novikienė) buvo sudainuoti ir „Ilgiausių metų“. Greičiausiai šioje populiarioje dainoje-linkėjime til­po viskas: noras, kad poezijos konkursas skaičiuotų dar ne vieną dešimtmetį ir suteiktų progą garsėti kūrybingiems žmonėms, padėka nuolatiniams ir naujiems šventės rėmėjams. Ir, neabejoju, daugelis pritarė Sližių kaimo bendruomenės pirmininko Kęstučio Vereniaus dėkojimui Vidai, Laimai, Janinai, Staselei, Aldonai, Zitai, Gintarui, Dalei, Viliui, Rasai, Saulei, Oksanai, Arūnui ir dar daugeliui kitų, kurių pastangomis šventė tapo įsimintina ir nepakartojama.

Laimučio BRUNDZOS nuotraukos

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.