Lapkričio 15 d. buvo ta diena, iki kurios Varėnos rajono Jakėnų ir Valkininkų seniūnijose turėjo būti išskerstos visos kiaulės. Kad gyventojų tvartuose neliktų kriuksinčių penimių, labiausiai rūpinosi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Varėnos r. viršininkas, valstybinis veterinarijos inspektorius Donatas Jonauskas bei abiejų seniūnijų seniūnai, vietos bendruomenės. Ketvirtadienį lankantis Žilinuose ir kitose Jakėnų seniūnijos kaimuose, teko patirti, kad dzūkai atsakingai reagavo į valstybinės svarbos reikalą ir be didelių priešgyniavimų paskerdė visas kiaules. – Kuomet vasarą išgirdome, kad Trakų rajono Grendavės ir Rūdiškių seniūnijose atsirado rimti afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai, išsyk ėmėmės ryžtingų veiksmų, – pasakojo D. Jonauskas. – Kadangi Lieponių ir Tiltų kaimai yra prie pat Žilinų ir Valkininkų, per pirmąsias kelias dienas tyrimams buvo paimta per 300 kiaulių kraujo mėginių. Šis veiksmas buvo tikslinis, jis įrodė, kad AKM užkratas į šias Varėnos rajono seniūnijas nepateko. Jakėnų seniūnas Dainius Junevičius patvirtino, kad iki nurodyto termino abiejose seniūnijose 170 gyventojų paskerdė 490 kiaulių. – Kuomet kai kurių šeimų biudžetas buvo grindžiamas kiaulių auginimu, nemaloni žinia, kad reikės likviduoti kiaulių ūkį, tiko ne visiems, – pasakoja D. Junevičius. – Surengus kelis gyventojų susirinkimus Puodžiuose ir Žilinuose, veterinarijos specialistams pavyko įtaigiai paaiškinti, kad AKM yra rimta problema ir negalima daryti išlygų. Seniūnas patikino, kad jo seniūnijos gyventojams rimtas argumentas skersti kiaules buvo žinios iš kaimyninio Trakų rajono, kurias sužinojo iš reportažų „Ūkininko patarėjo“ laikraštyje. VMVT Varėnos rajono epizootologas Edvinas Stanevičius priminė situaciją, kai Žilinų kaime įtarus AKM atvejį nedelsiant buvo užplombuotas tvartas, kiaulių kraujo mėginių tyrimo rezultatų kantriai laukta iki išnaktų, o nepasitvirtinus įtarimams, viskas grįžo į įprastą gyvenimo ritmą. Vis dėlto Varėnos rajone buvo užfiksuota šešiolika nelegalaus kiaulių laikymo atvejų, antradienį Nedzingėje dar buvo rastos trys gyvos kiaulės. – Neseniai Varėnoje policijos pareigūnai sulaikė mikroautobusą, kuriame buvo 18 paršiukų, – pasakojo epizootologas E. Stanevičius. – Šalčininkų gyventojas Punsko turguje Lenkijoje nusipirko šiuos paršelius ir ketino juos parduoti. Gyvuliai buvo konfiskuoti ir likviduoti. Varėnos rajono veterinarijos specialistai pabrėžė, kad AKM grėsmė šiame rajone nepraėjusi. Nors gyventojų tvartai jau tušti – čia nebekriuksi kiaulės, tačiau potencialūs užkrato nešiotojai šernai tebelaksto po miškus. Tiesa, šiemet šernai padarė tik nedidelių nuostolių „Tėviškės“ žemės ūkio bendrovei, auginusiai 120 ha kukurūzų. Bendrovės pirmininkas Vytautas Ramanauskas patikino, kad jaučia, jog šernų gerokai sumažėję. – Per metus mūsų rajone užfiksuota dvidešimt AKM židinių, kurie atsirado dėl šernų, – pasakoja D. Jonauskas. – Nors šernų populiaciją medžiotojai sumažino perpus, tačiau gudrūs žvėrys persigrupavo. Dabar jie paliko laukus, nes juose nebeliko pašarų, ir gyvena miškų tankmėje. Esu įsitikinęs, kad negalima prarasti budrumo, kiekvienas turime laikytis visų saugumo priemonių, kad rajone neatsirastų naujų AKM židinių. Rimtai ir atsakingai visą šį laiką dirbo privatūs Varėnos rajono veterinarijos specialistai Mindaugas Šimukonis, Romas Gaidys ir Jonas Butkevičius. Jie turėjo įgaliojimus lankytis gyventojų ūkiuose, imti kraujo mėginius, juos pristatyti tyrimams. Per visą krizės laikotarpį šie specialistai pristatė ištirti 530 kraujo ir paskerstų kiaulių organų. Žilinų bendruomenės pirmininkė Vilija Česnulevičienė pasidžiaugė, kad kiaulių išskerdimo terminas buvo pailgintas iki lapkričio vidurio. Gyvuliai ženkliai paaugo ir buvo laiko kruopščiai sutvarkyti kiaulieną. Varėnos savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Alė Baniūnienė apie AKM rajone kalbėjo su neslepiamo liūdesio gaida – nuo šiol visame rajone likviduotas tradicinis kiaulių auginimo verslas.
Vladas KASPERAVIČIUS „ŪP“ korespondentas
Autoriaus nuotrauka