Abejonės dėl ŽŪR misijos: vienyti ar skaldyti?

Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) yra vienintelė visuomeninė žemdirbiška organizacija, kurios veiklą apibrėžia atskiras įstatymas. Tik ŽŪR finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Nemažai žemdirbių abejoja, ar Lietuvoje gali būti tokia kitas žemdirbiškas asociacijas nustelbianti organizacija. Jie ne kartą prašė keisti ŽŪR įstatymą, kurį Seimas patvirtino dar 1997 m. O gal tokio „barzdoto“, morališkai pasenusio įstatymo nė nereikia? ŽŪR atstovai tai neigia.

Valstybės išlaikytiniai

Per 23 metus Lietuva neatpažįstamai pasikeitė: įstojo į Europos Sąjungą (ES), žemės ūkis gauna daugiau europinių lėšų, negu pajėgia suteikti valstybė. O ŽŪR įstatyme daug pasenusių sąvokų, nebeegzistuojančių ŽŪR įgaliojimų.

„Prisimenu, kaip 1991–1997 m. profesorius Antanas Stancevičius ir ŽŪR atkūrimo iniciatyvinė grupė titaniškai stengėsi, kad ŽŪR atlaikytų pirmuosius, labiausiai varginančius sunkumus ir tvirtėtų. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parama tuomet buvo visiškai suprantama. Aišku, ji negalėjo būti begalinė. Neišvengiamai turėjo ateiti laikas, kai ŽŪR teks išsilaikyti patiems“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Alfredas Stasys Nausėda.

Ilgainiui ŽŪR, anot A. S. Nausėdos, ne tik neatsisakė valstybės paramos, bet ir pradėjo reikalauti, kad ministerija ir jai pavaldžios įstaigos atiduotų ŽŪR keletą funkcijų, kurios „demokratinėse šalyse biurokratinėms įstaigoms nepriklauso“ – mokyti veislininkystės, dalyti leidimus asmenims, pasirengusiems padėti ir patarti gyvulių augintojams, rūpintis ūkinių gyvūnų genetiniais ištekliais, nuspręsti, kurios veislininkystės asociacijos gali imtis selekcijos programų, tvarkyti gyvulių kilmės knygas.

ŽŪR taip pat norėjo rengti tarptautines žemės ūkio parodas, šventes, rūpintis kulinariniu paveldu, ekologine gamyba.

Seime ieškos užtarėjų

„Bet tuomet Lietuvoje atsirastų vos ne dvi žemės ūkio ministerijos. Absurdas. Visai panaikinti ŽŪR įstatymo gal nereikėtų, bet pritaikyti jį dabartiniams laikams – būtina. Valstybė gali išlaikyti kokią nors organizaciją tik įsitikinusi, kad toji dirba gerai. Bet nepatenkintos organizacijos bėga iš ŽŪR. Vadinasi, žemdirbiams ŽŪR nejauku. Jeigu ŽŪR patikimai atstovautų ūkininkams, gal ir nieko blogo, kad gauna valstybės paramą, beje, kasmet vis mažėjančią. Jeigu ji visiškai nutrūktų, manau, tokiai didelei skėtinei organizacijai ne problema būtų surinkti pakankamai lėšų iš savo narių“, – svarstė kadenciją baigiantis parlamentaras.

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus nuomone, koks bebūtų tolesnis ŽŪR likimas, žemdirbiai visada juos turi prisiminti kaip iš tarpukario Lietuvos paveldėtą žemės ūkio šventovę, kaimo balsą.

„Dabar ŽŪR tenka spręsti dilemą, ar ieškoti Seime užtarėjų ir tikėtis, kad pataisytame įstatyme liks nuoroda apie vieną iš ŽŪR pajamų šaltinių – valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšas, ar dirbti pagal Asociacijų įstatymą, kaip daro ir kitos žemdirbiškos organizacijos“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino M. Maciulevičius.

Pasak jo, kai su bendraminčiais 2008 m. kūrė mobiliuosius ūkininkų turgelius, ŽŪR buvo gyvybinga, svarbi struktūra.

„ŽŪR vadovybė važinėjo po kaimus ir agitavo ūkininkus 2003 m. referendume balsuoti už Lietuvos narystę ES. Sėkmingai. Kaimas nepaklausė euroskeptikų. Dabar mažai šaliai kelios skėtinės organizacijos yra per didelė prabanga. Girdžiu kalbų, kad mūsiškis kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ pasitraukė iš ŽŪR. Neteisybė. Mes taip pat priklausome žemės ūkio kooperatyvų asociacijai „Kooperacijos kelias“, o ši organizacija – viena iš svarbiausių ŽŪR narių. Išsikraustėme tik iš savo kontoros ŽŪR istoriniame pastate Kauno K. Donelaičio gatvės pradžioje. Ankšta pasidarė“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino M. Maciulevičius.

Kyla negerų minčių

Alytaus r. žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumo narys Algis Žėkas sakė, kad ŽŪR galimai laužo savo įstatymą – užuot vieniję žemdirbius, juos, esą, kiršina.

„Bepigu politikuoti, regzti intrigas, kai gauni pinigų iš valstybės. ŽŪR mėgaujasi išskirtinėmis sąlygomis ir nejaučia jokios atsakomybės. Apie pusė šios organizacijos narių – nieko neveikiančios, dažnai ŽŪR administracijos darbuotojų vadovaujamos „šeimyninės“ asociacijos“, – tikino pašnekovas.

Anot jo, pagal ŽŪR statutą tokios organizacijos net negalėtų priklausyti „žemdirbių parlamentui“. Negana to, valstybė patikėjo ŽŪR labai svarbią užduotį – kooperuoti visus Lietuvos ūkininkus. Tačiau ŽŪR, esą, sužlugdė šią misiją, bet jų vadams nė plaukas nuo galvos nenukrito.

„ŽŪR įstatymą reikia kuo skubiau keisti ir didelėmis raidėmis į pačią teksto pradžią įrašyti, kad „žemdirbių atstovybė“ turi išsilaikyti iš savo 42 organizacijų paramos, kaip mes visi. ŽŪR vadovai geriausiai sugeba laikytis įsikibę savo šiltų vietelių. Labai dideli pirmininko, direktoriaus atlyginimai žadina daug negerų minčių“, – susirūpinęs „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo A. Žėkas.

Šliūkštelėjo deguto

Pasak LŽŪBA atstovo A. Žėko, pastaraisiais metais ŽŪR, esą, visiškai nepaiso ūkininkų nuomonės ir viską daro priešingai, kenkia visai žemdirbių bendruomenei.

„Siekdama sumažinti lietuviškų tiesioginių išmokų atotrūkį nuo Vakarų Europos ūkininkų gaunamos ES paramos, Lietuvos žemės ūkio taryba (ŽŪT) pradėjo keletą akcijų Briuselyje. Buvo parengta ir Europos Parlamentui įteikta peticija, kurią pasirašė 52 tūkst. mūsų žemdirbių. ŽŪR ne tik nepalaikė svarbaus dokumento, tačiau, pasitelkę žiniasklaidą, net agitavo žemdirbius nepasirašyti. Toks ŽŪR elgesys apstulbino ne tik Lietuvos kaimą, bet ir mūsų bei ES politikus“, – teigė A. Žėkas, aiškindamas, jog trejus metus iš eilės pakaitomis trukusių liūčių ir sausrų nualinti žemdirbiai tikrai būtų neatlaikę naujų p rezidentūros ir Finansų ministerijos siūlomų padidintų mokesčių.

Be to, ŽŪT pradėjo žaliųjų kryžių akciją ir visą šalį apėmusį traktorių žygį. ŽŪR ir šiuo atveju, esą, pasistengė įpilti kibirą deguto į seniai neregėtos žemdirbių vienybės statinę – žaliuosius ūkininkų pastatytus pakelėse kryžius paniekinamai išvadino skersiniais.

Įžvelgia asmeniškumus

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas ŽŪR pirmasis vicepirmininkas Algis Baravykas teigė, jog ŽŪT kaltinimai ŽŪR – laužti iš piršto ir nepagrįsti jokiais faktais. „Keista, kad į svarstymus pavyko įtraukti aukščiausią šalies valdžią – prezidentūrą, Vyriausybę. Labiausiai stebina, kad užkibo ŽŪM. Ji, užuot pabandžiusi išsiaiškinti aplinkybes, patikrinti teiginius, nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri diskutuos dėl ŽŪR įstatymo tolesnio likimo. Raštu patarėme valstybės institucijoms laikytis nešališkai, nepataikauti saujelei veikėjų“, – aiškino A. Baravykas, tikindamas, jog ŽŪR veiklą reglamentuojančio įstatymo keisti nėra jokio reikalo, išskyrus kelias nereikšmingas smulkmenas.

 

Turi atstovauti visiems žemdirbiams

Rosvaldas GORBAČIOVAS

Žemės ūkio ministro patarėjas

Vyriausybė nurodė ministerijai išnagrinėti 2020 m. rugpjūčio 12 d. ŽŪT paskelbtas kritiškas pastabas apie ŽŪR veiklą, jų išskirtinumą. Dabar rengiamas žemės ūkio ministro įsakymas sudaryti darbo grupę, kuri, peržiūrėjusi ŽŪR įstatymą, Vyriausybei siūlys, kurias teisės akto vietas reikia taisyti.

Į darbo grupę pakviesta kitų ministerijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Bus tariamasi su visuomene ir socialiniais partneriais, kaip keisti įstatymą. ŽŪM nuolat diskutuoja su įvairių ūkininkų organizacijų vadovais. Ministerija remtų stiprią žemdirbių savivaldą, kuri atstovautų visiems ūkininkams, neskirstydama jų pagal ūkinės veiklos pobūdį ar ūkio dydį.

 

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas

 

2020-10-25