Akmenukas bate

Kadangi Lietuvos rinka nėra didelė, net ir mažas jos dalyvis tampa nepatogiu konkurentu. Didiesiems prekybos tinklams grumiantis dėl pirkėjų ir skubant aprėpti kuo daugiau teritorijos, smulkusis verslas tampa tarsi nepatogiu akmenėliu bate. Ne išimtis ir ūkininkų turgeliai, kurie neva iš stambiųjų panosės nuvilioja dalį pirkėjų. Logika paprasta – nepatogų akmenėlį reikia mesti iš bato.

Vytenis Butkevičius, Lietuvos prekyvietės ir turgavietės, smulkusis verslas

Siekia sudaryti nepakenčiamas sąlygas

Vienas iš pavyzdžių, kaip elgiamasi su smulkiuoju verslu, – Marijampolės ūkininkų turgelis, apie kurio komplikuotą situaciją rašė „Ūkininko patarėjas“. Ši nepatogi tema gerokai suerzino vietos valdininkus ir vieną iš „didžiųjų“, kuris išmetė ūkininkus iš prekybos centro automobilių aikštelės. Tai ne vienintelis atvejis ir ne vienintelis metodas, kaip susidorojama su smulkiaisiais prekeiviais. Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas Vytenis Butkevičius ŪP patikino, kad Lietuvoje vyksta labai negraži kova dėl rinkos ir yra daug variantų, kaip išstumti iš jos mažesnį ir silpnesnį.

„Pasaulyje niekas į šią smulkią prekybą nesikiša, todėl, kad valstybės daro verslą visai kitur. Čia yra menkniekis. Džiaugiamasi, kad žmonės, kurie prekiauja, sukuria darbo vietą ir išsilaiko. Lietuvoje yra kažkoks absurdas. Pas mus kabinėjamasi ar tu du kiaušinius parduodi, ar dešimt, pats užauginai, pagaminai ar iš kitur atsivežei. Priekabiaujama prie prekybininko visomis įmanomomis priemonėmis. Tai daroma ne atsitiktinai. Yra stambūs prekybiniai tinklai, didieji gamintojai, didieji perdirbėjai ir yra smulkieji prekybininkai, tarp kurių vyksta konkurencinė kova. Tie didieji – šimtamilijoninį turtą valdantis sektorius – pasinaudodami lobistais, teisininkais ir visokiais kitokiais tarpininkais, korupciniais metodais daro įtaką valdžiai, kad ši priiminėtų sprendimus, neparankius smulkiajam verslui. Pavyzdžiui, įveda perteklinę apskaitą, tikrinimus. Tada prasideda tas galima, to negalima. Taigi, vyksta smulkiųjų prekeivių erzinimas. Rezultatas – dalis jų neištveria ir nustoja prekiauti, nes sudaromos nepakenčiamos sąlygos. To ir siekiama. Ką reiškia, jei turgelyje nebus bobulės su kiaušiniais? Pirkėjas jų eis pirkti į prekybos centrą. Stambiesiems gamintojams, perdirbėjams ir prekybos tinklams nepatinka visi smulkūs prekeiviai, jie norėtų juos išnaikinti. Stengiamasi priversti valdžią sudaryti tokias sąlygas, kad žmonėms neapsimokėtų prekiauti. Atsiranda visokie „po kiliminiai“ susitarimai. Atrodo, lyg ir viskas daroma legaliai, bet iš tiesų trina rankas politikai, kurie gauna kyšius, didžiųjų prekybos tinklų savininkai, kuriems didėja pelnai, kai smukdo smulkų verslą“, – žodžių į vatą nevyniodamas rėžė V. Butkevičius.

Vytenis Butkevičius, asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas, tikino, kad Lietuvoje vyksta sąmoningas susidorojimas su smulkiuoju verslu.

Senamiesčio centre – turgeliai, nedidelės krautuvėlės

Pasak asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovo, jam tenka daug važinėti po pasaulį ir jis visada stengiasi užsukti į turgavietes, senamiesčius, miestų centrus, pasidomėti, kaip čia vyksta prekyba. Anot jo, daug kur turgeliai veikia tiesiog senamiesčio centre, čia galima pamatyti daug įvairių smulkių prekeivių.

„Tokiose valstybėse, kurios rūpinasi savo žmonėmis bei smulkiuoju verslu, miestų centruose uždrausta statyti didžiuosius prekybos centrus, jie dažniausiai yra įsikūrę periferijose, miestų pašonėse. Didžiuosiuose Europos miestų centruose, senamiesčiuose pilna nedidelių krautuvėlių, užeigėlių, kur patys savininkai prekiauja, aptarnauja lankytojus. Deja, mūsų miestų centruose dominuoja prekybos centrai. Pasižiūrėkit, kiek kiekviename mieste yra pristatyta prekybos centrų, jie jau vienas ant kito lipa. Ir ten, kur pasistato didysis prekybos centras, kilometro spinduliu bet koks smulkus verslas dėl konkurencijos anksčiau ar vėliau numiršta. Perspektyvos tikrai tragiškos“, – tikino V. Butkevičius.

Karteliniai susitarimai

Anot jo, verslo moralė mūsų šalyje yra labai žema. Verslininkai įvertina tai, kad Lietuva nėra didelė šalis, joje gyventojų mažėja, žmonių pajamos neblizga, o esant infliacijai – mažėja, tad jie stengiasi išlaikyti savo buvusius pelnus visomis įmanomomis priemonėmis.

„Vyksta karteliniai susitarimai. Pavyzdžiui, trys pagrindiniai prekybos tinklai sutaria drauge sukelti pieno kainas. Žmogus neturi alternatyvos nusipirkti pigiau, yra priverstas pirkti brangiau. Tačiau yra turgus, kuris tokiais atvejais tampa konkurencingesniu. Taigi, reikia su juo susidoroti. Kokiam nors valdžioje įtakingam veikėjui pasiūloma, kad bus atseikėta nemaža sumelė už tai, kad valdžia truputį smulkiuosius paspaustų. Dabar jau nelakstoma su lagaminėliais, dešromis ar alkoholio dėžutėmis, daroma gudriau. Pavyzdžiui, jie įdarbina kokio valdžios žmogaus giminaitį ten, kur darbo nedaug, o pinigai geri, arba duoda kažkiek akcijų kokiam valdančiosios partijos lyderiui. Tokiu būdu jie išsisprendžia savo reikalus. Kaip ateina smulkieji pas merą, taip ateina ir stambieji. Jei smulkiukas nusišypso ir gražiai pašneka, tai stambusis ateina ne tuščiomis, o su daug pinigų ir pasiūlymais. Taigi meras ne tik pažadus jiems duoda, bet ir užsitikrina, kad kituose rinkimuose turės finansinę paramą. Čia ne vienetiniai atvejai, visus 30 metų nebuvo nei vieno palankaus sprendimo turgavietėms, visada tik smaugiama, naikinama. Lietuvos piliečiai balsuoja kojom – per 30 metų iš Lietuvos emigravo apie milijonas gyventojų, t. y. trečdalis. Ir tai yra tokios politikos pasekmė. Iš tiesų pralošia ir tie stambieji, nes jei tie žmonės būtų čia dirbę, būtų iš jų pirkę, bet jie yra trumparegiai ir amoralūs. Jiems rūpi tik šiandienos pelnas“, – tiesiai rėžė V. Butkevičius.

Stambiajam verslui valstybė nerūpi

Jis neslepia sentimentų praeičiai, kai Vasario 16-osios akto signatarų laikais buvo tokie broliai Vileišiai, kurie Lietuvoje kūrė verslus, visas savo lėšas investavo Lietuvoje: statė gamyklas, mokyklas, bibliotekas, rėmė muziejus – buvo tikri savo krašto patriotai.

„Pasakykit, kuris verslas dabar tai daro ir kuriuos galėtume palyginti? Nebent savireklamai kažką nuveikia, ir tiek. Mūsų verslininkai yra visiškai nesirūpinantys valstybe. Antai kas atsitiko su bankais? Galima sakyti, nebeturime nei vieno lietuviško banko, tik kai kurių pavadinimai lietuviški likę. O tai reiškia, kad mūsų šalyje esantys bankai savo pelnus atiduoda daugiausia Skandinavijos bankams. Taigi, darydami kiekvieną bankinę operaciją, mokame skandinavų pensininkams pensijas. Lygiai taip pat yra su visais degalinių tinklais, viskas priklauso užsieniui, tas pat su mobilaus ryšio tinklais. Ar mes nepakankamai protingi, kad galėtume patys tvarkytis šiose srityse? Čia yra sisteminės problemos, tad kol pas mus nepasikeis politikai, verslo elitas, tol čia niekas negerės, žmonės ir toliau emigruos“, – piktinosi V. Butkevičius.

Anot jo, verslas per du karantinus patyrė didelių smūgių, nevyko kalėdinė prekyba, kuri duoda didžiausią pelną metuose. Tačiau didiesiems prekybos tinklams buvo leista prekiauti, kai visam smulkiam verslui drausta. Šalia pramoninių prekių jie pasidėjo maisto produktų ir tokiu būdu vykdė prekybą neva būtiniausiais produktais. Gudravo, ir niekam tai neužkliuvo. Paskaičiuota, kad per draudiminį laikotarpį stambieji susižėrė maždaug apie porą milijardų eurų viršpelnio. Pastebėta, kad dar uoliau ėmė dygti nauji prekybos centrai ir iš savo aplinkos šluoti smulkųjį verslą.

„Lietuva neturi gamtinių išteklių, kuriuos realizuodama turtėtų, ar gero klimato, kad vystytų turizmą. Tačiau galėtų vystyti smulkiąją prekybą. Būtų galimybė žmonėms užsidirbti. Juk savivaldybei nereikia nieko daryti, tik sukurti sąlygas, o ne kenkti. Dabar patys aktyviausi, veikliausi išvažiavo ir svetur kuria savo gerbūvį. Iš savo nedidelių verslų svetur jie susikūrė puikias gyvenimo sąlygas vietoj to, kad keltų ekonomiką čia. Toli dairytis nereikia – Lenkija visai neblogai tvarkosi, ten yra daugybė smulkių verslų, valstybė tai palaiko bei skatina. Laisvų, savo nuomonę turinčių, savo verslą kuriančių žmonių čia nereikia. Nėra daug entuziastingų žmonių, kurie vis dar stengiasi išsilaikyti nelygioje konkurencinėje kovoje. Ir tuos paskutiniuosius stengiamasi pribaigti. Mes nieko negalime padaryti, nes mūsų jėgos nelygios“, – nusivylimo neslėpė asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ vadovas V. Butkevičius.

 

Redakcijos ir Vytenio BUTKEVIČIAUS nuotraukos

2022.08.10

ŪP korespondentė Milda JONKIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: Vytenis Butkevičius, prekyvietė, turgavietė, smulkusis verslas