Apie bites, gloksinijas, vandens lelijas ir „ledinukės“

„Jau nuskynėme juoduosius serbentus. Krūmai seni, maždaug 20 metų, uogų nedaug. Gal juos dabar išgenėti ar išvis pasodinti naujus?“

Juodieji serbentai gerai auga ir dera iki 10–12 metų, o paskui derlius būna menkas. Galima stipriai išgenėti – iškirsti kirviu senas išlinkusias šakas, pašviesinti krūmo vidų. Arba anksti pavasarį nupjauti krūmus iki pat apačios, per vasarą jie atžels, o po dvejų metų pradės vėl derėti. Jeigu jums patinka būtent ši juodųjų serbentų veislė, galite pasidauginti naujų augalų. Krūmo apačią iš visų pusių apkaupkite 15 cm žemių sluoksniu. Rudenį krūmas jau bus iš apačios išleidęs naujų atžalų. Juos atskirkite ir norimoje vietoje (kur neaugo serbentai) pasodinkite, o seną krūmą išpjaukite ir sudeginkite.

„Auginu aktinidiją margais lapais, bet vaisių nesulaukiu. Ar margalapės aktinidijos neveda vaisių, auginamos tik dėl grožio?“

Tikėtina, kad auginate margalapės aktinidijos vyriškąjį augalą. Nors lapija itin puošni, tačiau šis augalas uogų nemezga, o tik skleidžia žiedadulkes. Šalia šios margalapės aktinidijos patartina pasodinti nors po vieną moteriškąjį augalą, tuomet sulauksite ir vitaminingų jų uogų.

Viktoras Pranckietis

„Ar galima laikyti bičių avilį sodo bendrijoje, kokie yra reikalavimai?“

Pagal Gyvūnų apsaugos įstatymą sodo bendrijos slype viename are galima laikyti vieną bičių avilį, 5 m atstumu nuo kaimyno sklypo ribos. Jei avilys nuo kaimyno sklypo ribos stovi arčiau kaip 5 m, tuomet sklypą turi riboti aukšta, iki 2 m, tvora ar gyvatvorė.

Algirdas Amšiejus

„Dovanų gavau labai gražiai žydinčią gloksiniją. Noriu sužinoti, ar ji vienkartinė gėlė, ar nužydėjusią ją galima auginti ir toliau, sulaukti žydėjimo kitais metais? Kaip kuo geriau ja pasirūpinti?“

Dabar yra išvesta daug įvairiausių spalvų ir atspalvių didelius žiedus formuojančių gloksinijų veislių. Tarp jų yra kvapių ir net pilnavidurių. Tai tikrai labai puošnios, ilgai žydinčios (kovo–rugpjūčio mėn.) kambarinės gėlės. Nors jos yra daugiametės, bet kitais metais sužydi po sauso ramybės periodo. Gal todėl dažnai jos laikomos tol, kol žydi.

Augimo sąlygoms gloksinijos nėra išrankios. Nors kilusios iš drėgnųjų atogrąžų, bet gerai jaučiasi ir uždarose patalpose be papildomo oro drėkinimo. Veši šiltoje, šviesioje, bet nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Saikingai laistomos kambario temperatūros minkštu vandeniu, o nuo lašų saugokite lapus ir žiedus. Kitaip lapai pradės pūti, o žiedai taps dėmėti.

Jeigu gloksinijas norite auginti kelis metus, tada jas tręškite. Pavasarį, prasidėjus augimui, tiks trąšos su azotu. Vėliau tręškite su fosforo, o nuo liepos – kalio trąšomis.

Vasaros pabaigoje gloksinijų lapai pradeda gelsti. Tada nebelaistykite, leiskite substratui išdžiūti, o pageltusius lapus ir stiebus pašalinkite. Vazoną su išdžiūvusia žeme ir joje esančiu gumbu laikykite tamsioje 15–18 C temperatūros patalpoje, pavyzdžiui, vonioje. Pavasarį gumbą pasodinkite į šviežią derlingą substratą, pradėkite laistyti ir pastatykite šviesioje vietoje. Kasmet gumbas didėja, išaugina vis daugiau stiebų ir gausiai užmezga žiedų.

Gaila, bet dabar kai kurios veislės formuoja mažus gumbus, kurie ramybės metu sudžiūsta ir pavasarį neatželia. Todėl rudenį reikėtų patikrinti, kokio dydžio gumbai likę.

Gloksinijų visą vasarą galima lengvai pasidauginti stiebų ir lapų auginiais. O jeigu suformuoja didelius gumbus, juos galima supjaustyti taip, kad kiekvienoje dalyje būtų bent po du pumpurus. Nepamirškite pjūvio vietų pabarstyti susmulkinta medžio anglimi.

Teresė Jokšienė

„Kasmet vis pamirštu, kaip genėti pomidorus, kada ir kaip derėtų išskinti jų pažastinius ūglius?“

Paprastai pomidorai formuojami paliekant vieną stiebą. Šalinkite visus šoninius ūglius, kai jie būna ne ilgesni kaip 2–5 cm. Šį darbą atlikite rytais, tada augalai turi stiprų turgorą, todėl ūgliai greičiau lūžta, spėja uždžiūti žaizdos vieta, mažesnė tikimybė, kad augalas užsikrės ligomis. Šoninę atžalą šalinkite iki pagrindo. Pomidorų ūglių šalinimas greitina vaisių brendimą, gerina jų kokybę. Kekių skaičius ant pagrindinio stiebo priklauso nuo pomidorų auginimo trukmės. Determinantinio tipo pomidorų hibridai formuojami 1–2 stiebais. Jei stiebai du, paliekamas vienas stiprus šoninis ūglis iš lapo pažasties, leidžiant jam augti. Kekių skaičius ant šio ūglio ribojamas. Iki vegetacijos pabaigos likus 1,5 mėn., nuskinkite pomidorų viršūnę, palikdami 2–3 lapus virš paskutinio žiedyno.

Julė Jankauskienė

„Mano vandens lelija tvenkinyje labai menkai žydi, nors lapų daug. Anksčiau žiedų buvo gausu, dabar vos keli. Gėlei maždaug 8–10 metų. Ką daryti, juk patręšti negaliu?“

Senus kerus reikia dalyti kas 2–5 metus, nes jie labai sutankėja ir menkai žydi, smulkėja žiedai.

Iš vešlių lelijų krūmų padalytus sodmenis sodinkite į velėninės ir perpuvusios mėšlinės (2:1) arba kompostinės ir mėšlinės (3:1) žemės mišinį. Kad vanduo neišplautų žemės, ją pridenkite 3–4 cm molio sluoksniu. Lelijos sodmenis sodinkite į nereikalingą indą, pavyzdžiui, retą pintą krepšį, pintinę ar seną kibirą prakiurusiu dugnu arba maišinės medžiagos ar sintetinių kojinių atraižą. Medžiagos atraiža apgaubkite šaknyną su paruoštu substratu ir virvele sutvirtinkite, kad žemės neišbyrėtų. Prie paruošto ryšulėlio pritvirtinkite svarelį – akmenį ir įleiskite į norimą vietą vandens telkinyje. Vešliai augančiam augalui reikia iki 3 kv. m vandens ploto.

„Pastebėjau, kad šiemet ant mano artimųjų kapų labai negražios „ledinukės“ – mažos, suvargusios. Ką vietoj jų siūlytumėte sodinti liepos pabaigoje, kad žydėtų iki rudens saulėtoje vietoje?“

Jei dažnai lyja, iš substrato išsiplauna maisto medžiagos, todėl visadžydžių begonijų, kaip ir kitų gėlių, lapai nušviesėja, žiedeliai būna smulkūs, neišvaizdūs. Pirmiausia pamėginkite jas „gelbėti“ – supurenkite dirvos paviršių, kad šaknys gautų daugiau oro, išskinkite nužydėjusius (pradėjusius pūti) žiedus, paskui patręškite greitai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis arba palaistykite 0,2 proc. šių trąšų tirpalu. Po 15–20 dienų visadžydės begonijos pražys gražiais žiedeliais. Arba vietoj visadžydžių begonijų liepos pabaigoje sodinkite žemaūgius ar stambiažiedžius serenčius, žemaūgius ratilius, jurginukus ar gvaizdūnes, pelargonijas, petunijas, verbenas, žydrūnius, portulakas, pajūrines lobuliarijas.

Gitana Štukėnienė

„Kiek laiko galima išlaikyti nuskintas šviežias šilauogių uogas? Kokioje temperatūroje ir kokiuose induose geriausia jas laikyti? Kokių veislių uogos ilgiausiai lieka šviežios?“

Atsargiai po vieną uogytę nuskintas šilauoges galima išlaikyti kur kas ilgiau nei skintas braukiant per visą kekę, mat taip jos susispaudžia. Ilgiausiai išsilaiko pirmosios šilauogių uogos – net kambario temperatūroje iki savaitės. Ilgiau (iki trijų savaičių) uogas reikia laikyti šaldytuve, 2–4 °C temperatūroje. Kai kurių veislių uogos šaldytuve 0 ^oC temperatūroje išbūna apie 4–6 savaites.

Ilgiau sandėliuoti (iki 12 savaičių) galima su kontroliuojama atmosfera (CA). Tinkamas anglies dioksido ir rūgščių santykis, iš dujų talpyklų dozuojamas į sandėliavimo patalpą, sustabdo uogų nokimą. Šis sandėliavimo būdas ypač tinka veislėms ‘Elliot‘, ‘Brigita Blue‘, kurių prinokusios uogos yra rūgštesnės, taip pat vėlyvosioms veislėms. Bet tai jau pramoninio auginimo ir uogų išsaugojimo niuansai.

Reikia vengti didelių (apie 10 ^oC) temperatūros skirtumų tarp lauko ir šaldytuvo, nes tada susikaupia drėgmė, kenkianti uogoms. Susikaupusi drėgmė gali išgaruoti per medinę tarą arba pintas dėžutes, bet ne per plastikinę pakuotę. Tad šilauogėms laikyti tinkamiausios pintos dėžutės, kuriose uogos kvėpuoja, nesusidaro drėgmė.

Petras Basalykas

Atsakymus užrašė Rūta Antanaitienė

„Rasos" visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.