Apie šiltnamius, spanguolynus ir naminius mandarinus

„Dabar sukurta labai daug polietileninių plėvelių, tinkančių šiltnamiui. Kaip išsirinkti geriausią?“

Polietileninė paprasta plėvelė, kuri nėra stabilizuota, t.y. padengta apsauginėmis medžiagomis, yra pigiausia, bet ir ploniausia, todėl tarnauja trumpiau – 1–2 metus. Polietileninė stabilizuota plėvelė yra kur kas storesnė už paprastą: 120, 200 arba 120 mikronų („Agrolux“) storio, atspari ultravioletinių spindulių poveikiui. Šios plėvelės naudingos ilgiau, yra su garų izoliacija.

Perkant plėvelę reikia teirautis štai ko:

• ar plėvelė su UV stabilizatoriais? Tai šviesos stabilizatoriai, dėl kurių plėvelė, veikiama ultravioletinių spindulių, neirsta. Jie sulėtina plėvelės foto- ir termocheminį senėjimą, todėl ji ilgai išlieka elastinga, atspari šalčiui;
• ar plėvelė su IR absorbentais? Plėvelės su IR priedais praleidžia mažiau infraraudonųjų spindulių, todėl šiltnamio viduje 3–4 °C pakelia temperatūrą, oras ilgiau neatvėsta;
• ar ji su antikondensaciniu paviršiumi – antifogais? Plėvelių su priedais nuo rasojimo paviršius mažiau įsitempia, todėl vandens lašai nubėga plėvelės paviršiumi, nekrinta ant augalų lapų. Dėl antifogų vidinėje plėvelės pusėje nesusidaro kondensatas. Paprastos polietileno plėvelės trūkumas yra kondensato, t. y. drėgmės lašų susidarymas vidinėje šiltnamio pusėje. Vandens garai kondensuojasi, virsta lašeliais, kurie krinta ant augalų. Lašai gali nudeginti augalus, o per didelė drėgmė gali būti ligų atsiradimo priežastis. Be to, ant plėvelės susidarius kondensatui, sumažėja dangos pralaidumas šviesai (15–25 proc. mažiau šviesos patenka į šiltnamį), todėl sulėtėja augalų augimas. Kad būtų galima šį trūkumą pašalinti, plėvelė papildoma specialiu priedu antifogu (angl. fog – rūkas). Šis priedas pakeičia dangos paviršiaus įtempimą, todėl susidaro plonas vandens sluoksnis, nutekantis plėvelės šonu.

Nerijus Rakickas

„Prasideda mugės, bet ar dar ne per anksti sodinti dekoratyvinius sumedėjusius augalus, išaugintus grunte su atvira šaknų sistema?“

Dabar, kai jau išėjo pašalas, galima pradėti sodinti dekoratyvinius lapuočius – medžius ir krūmelius. Pirmiausia kasami ir sodinami lauke, o ne konteineriuose auginti jų sodmenys su atvira šaknų sistema. Kaip tik nereikia delsti sodinti, nes atšilus orams lapuočiai greitai sužaliuoja ir sulapoja. Bet būna atvejų, kai reikia pasodinti ir sužaliavusius, ir jau net spėjusius pražysti lapuočius. Tuomet vertėtų pasirinkti apsiniaukusią, bet ne saulėtą dieną. Ir sodinti pavakare ar vakare. Pasodinus reikia gausiai palieti, vandenį pilant ir ant pačių augalų lajos, o paskui apmulčiuoti ir pridengti drėgna medžiaga nuo tiesioginių saulės spindulių, kad pasodinti augalai nepradėtų vysti. Po to dar dvi savaites augalus derėtų lieti.

Induose išaugintus lapuočių sodinukus galima sodinti visą sezoną.

Labai svarbu išsirinkti patį geriausią sodinimo laiką pušims ar kitiems jautresniems spygliuočiams, pavyzdžiui, kadagiams. Juos reikia sodinti į atšilusią, bet drėgną dirvą, truputį vėliau nei lapuočius. Tačiau suskubti, kol neprasidėjo sausra (dažniausiai balandžio pabaigoje ar gegužės mėn.). Taip pat labai svarbu laiku pušeles pasodinti šlaituose ar kalvotose vietose. Kai pakanka drėgmės, pušų sodmenys prigyja 100 proc., o užėjus sausrai jos labai vargingai auga, dalis jų neprigyja.

Pušis pavojinga sodinti į drėgną ir šaltą dirvą, nes gali pradėti pūti šaknys. Lengvesnėse dirvose pušis reikia sodinti anksčiau nei sunkesniame priemolyje.

„Mano nedideliams spanguolynui jau trys metukai. Tik štai man iškilo toks klausimas: ar spanguolyno dirvą reikia papildyti smėliu ar geriau durpėmis?“

Kadangi spanguolių stiebai per ilgesnį vegetacijos laiką nuplinka, kas 3–4 metus spanguolyne verta užpilti apie 5 cm smėlio sluoksnį, uždengiantį nuplikusius stiebus, nubyrėjusius lapelius. Smėlinimą derėtų atlikti vėlai rudenį, kai durpės jau būna sušalusios, tuomet smėlis tolygiau pasiskirsto. Toks spanguolynas vasarą atžels, atsijaunins. Bet yra viena problema – smėlio pH turi būti neutralus, geriau rūgštinis (bet kur tokio rasti?), be molio dalelių, labai rupus, vos ne žvyras. Užpylus bet kokį, neatsižvelgiant į tuos reikalavimus, spanguolynui bus padaryta daugiau žalos nei naudos. Todėl aš pati ne smėlinu, o durpinu. Atlieku tai tuomet, kai spanguolyno pliki stiebai gadina vaizdą, kai sumažėja derlingumas – užpilu 5 cm aukštapelkinių durpių sluoksnį ir spanguolynas atsinaujina. Durpinimo metais derlius sumažėja, nes visos spanguolyno „jėgos“ nukreiptos į naujų stiebų auginimą, o kitų metų rudenį derlius visada būna kur kas didesnis.

Auksė Meiduvienė

„Kaimynas prieš vaismedžių sodinimą, kad jie geriau prigytų, jų šaknis pamirko molio ir mėšlo tyrėje? Ar tikrai taip reikia daryti? Man atrodo, kad šaknys sudžius ar nudegs ir neaugs?“

Prieš sodinimą vaismedžių šaknis tikrai verta pamirkyti mėšlo ir molio arba bent molio tyrėje. Ji daroma grietinės tirštumo, gerai sumaišant perpuvusį mėšlą ir molį arba sunkesnę dirvą (santykiu 1:4–5) su vandeniu. Į tyrę, ypač jei nedėta mėšlo, galima įpilti iš anksto karštame vandenyje ištirpinto heteroauksino. Jo dedama 0,1 g į kibirą vandens. Tačiau ruošiant molio ir mėšlo mišinį jokiu būdu negalima dėti šviežio mėšlo ar dar įpilti trąšų, nes tuomet išeis rūgštus tirpalas, galintis nudeginti sodinukų šaknis. Kartu su moliu tinka tik perpuvęs mėšlas.

Česlovas Paulauskas

„Ar galima kambaryje iš sėklų užsiauginti mandariną, ar jis derės?“

Vazonuose galima auginti daugelį egzotinių vaismedžių: apelsinų, citrinų, mandarinų ir kitų.

Bet iš sėklų išaugintas mandarininis citrinmedis pradės žydėti po 3–5 metų, vėliau nei padauginti vegetatyviai – auginiais ar skiepijant. Žiemą jiems reikia labai saulėtos ir šviesios, tačiau vėsesnės, maždaug 12–15 °C temperatūros (antraip šansų, kad augalas ims krauti pumpuru mažėja patalpos. Mandarinai, kaip ir visi citrusai, mėgsta purškimą ir drėgną aplinką. Jie visada laistomi tik minkštu vandeniu, vasarą – gausiai, o žiemą mažiau. Svarbu neperlieti, geriau šiek tiek laikyti sausiau. Mandarinai tręšiami specialiomis trąšomis (0,1–0,15 proc. tirpalu), tačiau tiks ir kitos kompleksinės trąšos su mikroelementais. O pavasarį šiuos augalus reikėtų apgenėti, formuoti. Žydinčio mandarino žiedus reikia apdulkinti kito augalo žiedadulkėmis, bet jei daugiau mandarinų neauginate, tiks ir to paties augalo žiedadulkės. Tad linkiu sulaukti jų aromatingų ir sultingų vaisių. Vasarą jie puikiai jaučiasi lauke, tik reikia surasti vietą, kur nepatenka tiesioginių saulės spindulių.

Judita Varkulevičienė

„Rasos" visada laukia Jūsų klausimų, todėl leidinyje tam paskyrėme net atskirą skiltį. Rašykite mums ir mes Jums skubiai padėsime. Patogiausiai tai padaryti el. paštu rasos@ukininkopatarejas.lt arba paprastu paštu: Gedimino 27, 44319 Kaunas.

  Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.