Ar reikėtų Nacionalinę žemės tarnybą atiduoti kitai žindyvei?

Lygiai prieš metus aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė apie planus iki 2022 metų pradžios pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kai kurias jos funkcijas perduodant savivaldybėms, o pačią tarnybą – Aplinkos ministerijai (AM). „Vyriausybės programoje yra numatyta savivaldai atiduoti žemės formavimo klausimus ir NŽT pavaldumą iš esmės perduoti AM, kuri sutelktų savo įrankius vienoje dėžutėje: nuo statybų planavimo iki žemės politikos formavimo“, – tuomet dėstė S. Gentvilas.

 2022 metų sausis turėjo būti ta data, kai NŽT funkcijos bus perduotos savivaldybėms, o kompetencija bus išskaidyta tarp centrinės valdžios ir savivaldos. S. Gentvilo teigimu, AM norėtų savo rankose sutelkti visus žemėtvarkos politikos klausimus.

Praėjo metai, tačiau apie šią pertvarką niekas nebekalba. Todėl apie tai, ar vertėtų NŽT funkcijas perduoti savivaldai ir AM, atimant šią tarnybą iš motinos žindyvės Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), šįkart mintimis su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais dalijasi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Man yra visiškai nesuprantamas tokios idėjos atsiradimas – kodėl tai reikia daryti, kai ŽŪM dispozicijoje esančios NŽT klausimai jau daug metų svarstomi, šios ministerijos kuruojami. Per tą laiką yra susiformavęs būrys specialistų, kurie dirba tiek ŽŪM, tiek NŽT. Noriu pabrėžti, kad buvo nuveikti tikrai didžiuliai darbai šitoje srityje, nežiūrint į tai, kad nusiskundimų visą laiką buvo ir bus, nes žemės klausimas yra labai aktualus, jautrus. Reikia suprasti, kad žemė – tai turtas, sukelsiantis tam tikrų problemų ir ateityje. Tai pardavimų ir pirkimų santykiai, kai teisminiu lygiu paliečiami paveldėjimo dalykai. Ta sistema jau yra stipriai išplėtota.

Aš manau, jog dabar pats laikas būtų šitą klausimą atiduoti pačioms savivaldybėms. Tegul jos būna tiesiogiai atsakingos kaip šeimininkės ir tvarkosi toliau su likusiomis funkcijomis, kurias dabar kuruoja NŽT.

Šis klausimas – dėl NŽT funkcijų perdavimo savivaldybėms – buvo svarstomas ir dar man būnant Premjeru. Tuo metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad jeigu bus toks įstatymo projektas priimtas Seime, tai ji šio įstatymo projekto nepasirašys ir jį vetuos. Prezidentė nepritarė šių funkcijų perdavimui savivaldybėms tik dėl vienos pagrindinės priežasties, mat, pagal jos turimą informaciją, ši sritis tuo metu buvo labai korumpuota. Todėl, kol nesumažės korupcija, šie dalykai apskritai negalėjo būti net svarstomi.

Aš, kaip politikas, galiu pasakyti, kad nusiskundimų, palyginti su tais, kurie buvo prieš 15–20 metų, radikaliai sumažėję. Dabar tik vienas kitas pasitaiko. Bet dažniausiai jie būna nepagrįsti arba tiesiog pavėluoti. Pavyzdžiui, jeigu anksčiau buvo priimta tvarka suteikti žemę žmonėms, kurių žemės sklypai ribojasi su valstybei priklausiančia žeme, visa informacija buvo skelbiama internete, o žemės sklypų savininkai turėjo sekti tuos valstybei priklausančius žemės sklypus ir, jeigu iškildavo noras juos įsigyti arba išsinuomoti, turėdavo pateikti prašymą rajono žemės tvarkytojams. Vėliau gauta nemažai skundų, kad ne visi kaimo žmonės naudojasi internetu, todėl buvo pakoreguota tvarka, jog žemėtvarkos tarnybos rajonuose privalo tiesiogiai informuoti žemės savininkus, kurių sklypai ribojasi su valstybės žeme.

Tai parodo, kad tie klausimai vis dėlto sprendžiami operatyviai, atsižvelgiant į žemės naudotojų išsakytas problemas. Jeigu NŽT dabar būtų atiduota AM, galiu pabrėžti, kad būtų tik politikavimas, o jų perkėlimas iš vienos ministerijos į kitą nėra toks paprastas – dalis darbuotojų atsisakytų pereiti dirbti į kitas ministerijas arba žinybas. O tie, kurie koordinuoja tuos dalykus politiniame lygyje, pvz., AM, šiuo metu nėra iš tikrųjų atsakingi už NŽT atliekamas funkcijas. Tai jau būtų atskiros jiems deleguotos funkcijos, todėl iškyla klausimas, ar tie žmonės, kurie šiuo metu dirba AM, yra kompetentingi šioje srityje.

Aš apskritai abejoju, ar Vyriausybės programos priemonių plane buvo numatyta tokia funkcija, nes, svarstant pačią programą, toks klausimas tikrai būtų iškilęs politikų lygyje Seime. Jį pirmiausia būtų iškėlęs Seimo Kaimo reikalų komitetas, ir vargu, ar Seimo nariai šiai pozicijai būtų pritarę. Tai jau politinis klausimas, dėl kokių priežasčių tai daroma, – ar tai dėl išreikšto nepasitėjimo žemės ūkio ministru, apie tai pastaruoju metu daug girdime, ar dėl kažkokių kitų priežasčių?

Antra problema – AM ir taip laiku nesusitvarko įgyvendinant priemones, kurios yra išdėstytos šios ministerijos veiklos plane, ypač kalbant apie žaliąjį kursą, taršos mažinimą. Jau ir taip matome, kas vyksta dėl automobilių taršos mokesčių, kur netgi aritmetiškai neteisingai S. Gentvilo buvo paskaičiuota, kokią sumą turi sumokėti Lietuvos žmonės, įsigiję automobilį, senesnį nei dešimties metų. Tą informaciją AM pateikė iškreiptai – žmonėms būtų reikėję mokėti vos ne du kartus daugiau, nei buvo nurodyta įstatymo projekte.

Manau, kad šiuo metu AM turėtų susitvarkyti su jai deleguotomis funkcijomis, o ne galvoti apie jų išplėtimą ir perėmimą iš ŽŪM.“