Ashburn +2,2 °C Debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024
Ashburn +2,2 °C Debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024

Atgimsta dar vienas siaurukas

2016/06/04


arafa Pasivažinėjimus istoriniais riedmenimis labai mėgsta Vokietijos ir Anglijos turistai. Tokios pramogos bus siūlomos ir Lietuvoje.

Ilgai vagių taikiniu buvęs apleistas siaurojo geležinkelio ruožas, nuo Panevėžio einantis Pasvalio ir Biržų link, rengiamas atgimimui. Istorinį per 100 km ruožą įsigijęs Siaurojo geležinkelio klubas (SGK) dar šiemet čia ketina pakviesti Lietuvos ir užsienio turistus patirti pirmųjų pramogų. Jos bus kiek kitokios nei siūlo šalyje ir užsienyje jau garsus Aukštaitijos siaurasis geležinkelis (ASG).

„Mūsų tikslas – koncentruotis į istorinę siauruko dalį, technikos paveldo išsaugojimą, atkurti važinėjimą šiuo technikos paminklu. Šiemet galbūt pavyks 6 km ruožu Pajiešmeniai (Pasvalio r.)–Biržai paleisti rankinę dreziną. Ateityje siauruku važinės ir keleiviniai traukiniai. Tai vienas iš strateginių mūsų planų. Muziejus be pasivažinėjimų yra niekas“, – taip savo viziją „ŪP“ pristatė Siaurojo geležinkelio klubo vadovas Udrius Armalis. Apie SGK ir jo lyderį – kaunietį verslininką U. Armalį – pirmiausia išgirdome prieš kelerius metus, kai subūręs 20–30 savanorių jis pradėjo organizuoti talkas Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje. Geležinkelio gerbėjai be jokio užmokesčio tvarkė siauruko teritoriją, sodino medžius, rūpinosi paveldo išsaugojimu. Prieš penkerius metus įkurtas siauruko gerbėjų klubas, turintis tris nuolatinius aktyvius narius, nesitenkino veikla ASG ir šiemet beveik už 300 tūkst. Eur nusipirko apleistą, vagių apiplėštą geležinkelio ruožą Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonuose. „Neneigiu, mūsų įsigyto siauruko situacija sudėtinga. Nors negauname valstybės finansavimo, bandysime jį atnaujinti. Investuosime privačių lėšų, rašysime projektus gauti Europos Sąjungos paramą, kviesime prisijungti bendruomenes. Pajiešmenių bendruomenė jau dabar labai aktyviai prisideda, yra sutvarkiusi apie 5 km ruožą“, – sako U. Armalis. Praėjusią savaitę Estijoje jis dalyvavo filmuojant laidą apie Baltijos šalių geležinkelius. Ši laida (iš apie tūkstančio laidų ciklo) yra skirta Vokietijos geležinkelio gerbėjų auditorijai. Pasak pašnekovo, turistinės kelionės geležinkeliu labai populiarios Vokietijoje, Anglijoje. SGK, plėtodama savo siauruko veiklą, kurdama geležinkelio technikos paveldo muziejų, ketina remtis Vakarų šalių patirtimi – jose technikos paveldo muziejus palaiko savanoriška entuziastų veikla. „Anglijos geležinkelių muziejus aplanko 15 mln. lankytojų per metus, vadinasi, kas ketvirtas tos šalies gyventojas. Šie muziejai turi per 1000 savanorių. Savo laisvalaikį jie skiria technikai išsaugoti. Tokias tradicijas yra įdiegusi ir Estija, Latvija. Mes dar atsiliekame šiuo požiūriu, bet tokios praktikos taip pat jau yra“, – sako pats siauruke savanoriavęs U. Armalis. SGK jau pavyko įsigyti per 30 įvairių geležinkelio riedmenų – daugiau nei jų turi ASG Anykščių muziejus. Kai kurie riedmenys gana prastos būklės, bet neabejojama, kad pavyks juos restauruoti. Geležinkelio technikos paveldui eksponuoti idealiausia vieta, U. Armalio manymu, būtų Panevėžys, esantis šalia automagistralės „Via Baltica“, kaip ir SGK siaurukas. Turistų traukos objektų prie pagrindinio kelio Vilnius–Ryga trūksta. Iki šiol tarp Lietuvos ir užsienio turistų garsėjo Aukštaitijos siaurukas. Juo iš Panevėžio ir Anykščių buvo rengiamos įvairios pažintinės ir pramoginės kelionės į Troškūnus, Surdegį, Rubikius, Rekstino mišką ir kitur. Kaip su vardą jau pelniusiu ir tradicinių švenčių turinčiu ASG konkuruos atkuriamas naujas siaurukas? „Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu nuo Panevėžio iki Anykščių 1.40 val. važiuojama miškais. Tuo metu keleiviams turi suteikti pramogų – kitaip bus nuobodu. O Siaurojo geležinkelio klubo siauruku nuo Panevėžio iki Pasvalio apie 40 km ilgiausiai bus važiuojama valandą, tiek pat – ir nuo Pasvalio iki Biržų. Bet svarbiausias skirtumas, kad bus važiuojama per laukus, miestelius – visiškai kitokie vaizdai, kitoks patrauklumas. Viena iš idėjų – siauruku iš Pasvalio nuvažiuoti į Pakruojo dvarą“, – pasakoja U. Armalis. Kadangi siaurukas eina per įvairius miestelius, jų gyventojai taip pat galės pasireikšti – turistams organizuoti renginius, prekiauti savo gaminiais, suvenyrais, šalia siauruko įkurti maitinimo įstaigų. Per 100 km siauruko ruožas, kertantis tris Aukštaitijos rajonus, iki šiol priklausė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios jis buvo nenaudojamas ir neprižiūrimas. SGK jau pavyko įsigyti per 30 įvairių geležinkelio riedmenų – daugiau nei jų turi ASG Anykščių muziejus. Kai kurie riedmenys gana prastos būklės, bet neabejojama, kad pavyks juos restauruoti. Geležinkelio technikos paveldui eksponuoti idealiausia vieta, U. Armalio manymu, būtų Panevėžys, nes yra šalia automagistralės „Via Baltica“, kaip ir SGK siaurukas. Turistų traukos objektų prie pagrindinio kelio Vilnius–Ryga trūksta. Iki šiol tarp Lietuvos ir užsienio turistų garsėjo Aukštaitijos siaurukas. Juo iš Panevėžio ir Anykščių buvo rengiamos įvairios pažintinės ir pramoginės kelionės į Troškūnus, Surdegį, Rubikius, Rekstino mišką ir kitur. Kaip su vardą jau pelniusiu ir tradicinių švenčių turinčiu ASG konkuruos atkuriamas naujas siaurukas? „Aukštaitijos siauruoju geležinkeliu nuo Panevėžio iki Anykščių 1.40 val. važiuojama miškais. Tuo metu keleiviams turi suteikti pramogų – kitaip bus nuobodu. O Siaurojo geležinkelio klubo siauruku nuo Panevėžio iki Pasvalio apie 40 km ilgiausiai bus važiuojama valandą, tiek pat – ir nuo Pasvalio iki Biržų. Bet svarbiausias skirtumas, kad bus važiuojama per laukus, miestelius – visiškai kitokie vaizdai, kitoks patrauklumas. Viena iš idėjų – siauruku iš Pasvalio nuvažiuoti į Pakruojo dvarą“, – pasakoja U. Armalis. Kadangi siaurukas eina per įvairius miestelius, jų gyventojai taip pat galės pasireikšti – turistams organizuoti renginius, prekiauti savo gaminiais, suvenyrais, šalia siauruko įkurti maitinimo įstaigų. Per 100 km siauruko ruožas, kertantis tris Aukštaitijos rajonus, iki šiol priklausė bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžios jis buvo nenaudojamas ir neprižiūrimas.

Dar šiemet nuo Biržų iki Pajiešmenių turistai galės pasivažinėti rankinėmis drezinomis. Dar šiemet nuo Biržų iki Pajiešmenių turistai galės pasivažinėti rankinėmis drezinomis.                     Daiva SKIRKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė Udriaus ARMALIO asmeninės nuotraukos UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.
Dalintis
2024/03/18

Slovakijos Žemuosius Tatrus sukaustė baimė dėl lokių

Slovakijos ir Rumunijos aplinkos ministrai artimiausioje ES Aplinkos ministrų taryboje žada kelti klausimą dėl rudųjų lokių apsaugos statuso peržiūrėjimo. Pastarųjų dienų įvykiai perpildė kantrybės taurę.
2024/03/18

Prof. D. Schulz: Kodėl D. Trumpas prieš J. Bideną ir kas, jei vienas ar abu turės pasitraukti iš rinkimų lenktynių?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas prof. Davidas Schulzas dalijasi įžvalgomis apie painią Amerikos politinę sistemą ir dėsto įvairius scenarijus bei problemas renkant JAV prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų JAV ist...
2024/03/18

Septyni patarimai, kaip valdyti ūkio finansus

(VDU ŽŪA langas) Ūkio finansiniai rezultatai yra pagrindinis rodiklis to, kaip ūkis veikia ir kokios jo perspektyvos. Gyvybiškai svarbu žinoti savo ūkio finansinę padėtį, nes tik nuolatinis ūkio finansų valdymas leidžia planuoti ateitį. Tai...
2024/03/18

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19-oji – Pempės diena, bundančios gamtos ir atšilimo simbolis. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau...
2024/03/18

Pirmą kartą per 15 metų per dieną pasigaminta elektros daugiau nei jos reikėjo vartojimui

Praėjusią savaitę, Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų pagamintos per dieną nacionalinės elektros energijos kiekis buvo didesnis nei reikalingas vartojimui. Daugiausia prie to prisidėjo didelė vėjo elektrini...
2024/03/18

Žlugęs bandymas apgaule įgyti 200 tūkst. Eur ES finansinės paramos lėšų

Europos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė ikiteisminį tyrimą dėl bandymo apgaule įgyti 200 000 Eur Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų. Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Europos dele...
2024/03/18

Skiepijimo situacija Lietuvoje per metus reikšmingai nepagerėjo

Kad dėl užkrečiamųjų ligų galėtume jaustis saugūs tiek savo šalyje, tiek keliaudami, reikalingas kolektyvinis imunitetas – rekomenduojama, kad kasmet būtų paskiepijama 90–95 proc. vaikų. Lietuvoje šis tikslas buvo pasiekt...
2024/03/18

Vilkaviškyje demaskuota požeminė kanapių auginimo laboratorija

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų organizuojamame ikiteisminiame tyrime, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo ...
2024/03/18

Melžimo robotų Lietuvoje daugės – į ką atkreipti dėmesį investuojant?

Pasaulyje pieno ūkiuose veikia daugiau nei 35 000 melžimo robotų, o Lietuvoje šiuo metu jų yra apie 200. UAB „Dotnuva Baltic“ pieno ūkių įrangos specialistai prognozuoja, kad mūsų šalyje melžimo robotų tikrai daugės, ir p...