Pasak politologės Jolantos Bučienės, sėkmingai rinkimų kampanijai reikalingas politinis lyderis turėtų būti žinomas, atpažįstamas, charizmatiškas, profesionalus bei turėti teigiamą įvaizdį visuomenės akyse. Paprasta ir aiški formulė per sąlyginai trumpą laikotarpį tapo pagrindine didžiausios opozicinės frakcijos problema. Pirmąjį smūgį valstiečiai patyrė dar rugsėjo mėnesį, kai iš frakcijos pasitraukė Saulius Skvernelis ir jo šalininkai. Jeigu akylesni stebėtojai galėjo S. Skvernelio asmenyje regėti oportunizmą ir tam tikras įtampas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tai šią savaitę įvykęs Agnės Širinskienės pasitraukimas iš frakcijos ir iš partijos siunčia itin rimtus signalus Ramūnui Karbauskui.
Profanų ir tinginių Vyriausybė
Pagrindinė viešai iškomunikuota A. Širinskienės pasitraukimo priežastis – profaniška, beveidė, tinginių Vyriausybė. Jeigu ką, čia ne keiksmai premjerei Ingridai Šimonytei ir jos vadovaujamam ministrų kabinetui. Čia A. Širinskienės požiūris į šešėlinę Vyriausybę. Tenka pripažinti, kad jame logikos grūdo tikrai esama. Gatvėje atsitiktinio praeivio paklausęs, kas yra šešėlinės Vyriausybės ministras pirmininkas, tik dėl laimingo atsitiktinumo išgirsčiau R. Karbauskio vardą. O
Audris NarbutasGuodos Burokienės, Deivido Labanavičiaus vardai rinkėjams apskritai nieko nesako. Jeigu ne kiek plačiau pasklidusi Aušrinės Norkienės reakcija į A. Širinskienės pasitraukimą, tai ir šešėlinės kultūros ministrės vardas būtų terra incognita. Taigi kritika yra tiksli, bet, išsaugant objektyvumą, reikėtų pripažinti, kad ir 2016 m. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bandymas kurti šešėlinę Vyriausybę nebuvo toks sėkmingas. Tiesa, konservatoriai šioje vietoje savo pažadus daugiau ar mažiau ištesėjo ir, pavyzdžiui, šešėliniu energetikos ministru paskirtas Dainius Kreivys šiandien tikrai vadovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
Agnė Širinskienė įstrigo
Nors A. Širinskienės kritika saviškei šešėlinei Vyriausybei atrodo taikli, tačiau tam tikri aspektai vis dėlto kelia klausimų. Patyrę politikos vilkai žino, kad trauktis reikia tuomet, kai turi kur. Tačiau A. Širinskienės perspektyvos yra ganėtinai miglotos. Dėl konfliktų su Tomu Tomilinu ir kritikos S. Skverneliui bei jo pasekėjams Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ durys A. Širinskienei bus uždarytos. Kalbėti apie prisijungimą prie kurios nors iš valdančiųjų partijų irgi nėra galimybių. Juk A. Širinskienės asmenyje ir buvo įkūnyta tikroji opozicijos lyderio figūra. Regionų frakcija yra pristatoma kaip galima alternatyva, tačiau čia kyla keletas klausimų. Pirma, kuo ji geresnė už tą pačią bedantę ir aptingusią šešėlinę Vyriausybę? Antra, kokia prasmė jungtis prie politinės jėgos, iš kurios sparčiai kudašių neša tokie patyrę politikai kaip Zigmantas Balčytis? Regionų frakcijos perspektyvos nėra šviesios. Jos branduolį sudaro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) nariai, o ši partija jau per praėjusius rinkimus neperžengė 5 proc. rinkiminio barjero. Be to, likę nariai, pavyzdžiui, Širvintų r. merės Živilės Pinskuvienės vyras Jonas Pinskus, niekada netaps politiniais lyderiais, paskui kuriuos sektų tauta. Žinoma, A. Širinskienė galėtų slapta pamėginti susikalbėti su Vilija Blinkevičiūte ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), tačiau čia jai koją pakištų socialdemokratų gretose vis garsesni ir stipresni LGBT balsai. Sudėtinga būtų vienoje valtyje įsivaizduoti Liutaurą Gudžinską ir A. Širinskienę.
Dar daugiau galimybių socialdemokratams
A. Širinskienės smūgis LVŽS labiausiai pasitarnaus net ne valdančiajai daugumai, o LSDP. Šiandien visuomenėje yra susikaupusi masė žmonių, kurie kituose Seimo rinkimuose tikrai nesirinks dabartinių valdančiųjų. Vieni tai darys dėl infliacijos, kiti dėl galimybių paso, tad šiems žmonėms reikės ieškoti pakankamai stiprios opozicinės jėgos arba gadinti balsavimo biuletenius. Gadinančių biuletenius tikrai nestokosime, tačiau ieškantieji alternatyvų pirmiausia akis nukreips į LSDP. Kuo labiau beveidė tampa LVŽS, tuo didesnį potencialą persivilioti jos rinkėjus turi LSDP. Šiandien socialdemokratams svarbiausia neperspausti su LGBT politine darbotvarke. Tiesiog tyliai remti Laisvės partiją kultūrinių karų fronte ir garsiai kalbėti apie socialinę atskirtį. Išlaikydama šias tendencijas, LSDP sugebėtų išlikti stipria politine jėga.
Aurelijaus Verygos valanda
Kol LVŽS turi Aurelijų Verygą, tol nėra visiškai beveidė. Išėjus A. Širinskienei, A. Verygos vaidmuo partijoje ir frakcijoje tampa dar svarbesnis. Deja, kuo mažiau veidų, tuo svarbiau išsaugoti gerą jų reputaciją ir politinį autoritetą. Tokiame kontekste itin svarbų vaidmenį turės Kauno mero rinkimai. LVŽS neslepia, kad A. Verygos asmenyje regi kandidatą į Kauno merus. Tokia laikysena gali sukelti konfliktą su Visvaldu Matijošaičiu. Be to, egzistuoja labai reali tikimybė, kad kauniečiai meru vėl išsirinks V. Matijošaitį, o A. Verygą paženklins pralaimėjimo žyme. Lyderiui reikia pergalių, o jeigu pagrindinis LVŽS veidas rinkimuose atrodys kaip mušta korta, LVŽS patirs dar daugiau problemų.
Vietoje išvadų
Šiandien LVŽS privalo ieškoti naujų lyderių ir kalbėti itin nuosekliai. Jų retorikoje negali būti abejonių. Tik tapdama visiškai programine partija ir atspindėdama visuomenės lūkesčius LVŽS išliktų viena svarbiausių politinių jėgų Lietuvoje. Vis tik „valstiečiai“ naujų veidų rezervo, turint galvoje R. Karbauskio ambicijas, vargu, ar turi.
2021-12-12
ŪP apžvalgininkas Audris NARBUTAS
Autoriaus nuotrauka
Audris Narbutas, LVŽS, Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Ūkininko patarėjas