Briuselio smūgis Lietuvos žemdirbiams – žemiau juosmens

Algimanto SNARSKIO piešinys

Europos Parlamentas (EP) atmetė dar vieną iš nesuskaičiuojamos gausybės siūlymų (daugiausia iš Baltijos šalių, kurios yra labiausiai nuskriaustos) suvienodinti Europos Sąjungos (ES)  žemdirbių tiesiogines  išmokas. Nors šį kartą iniciatyvą parėmė daugiau europarlamentarų negu bet kada anksčiau, pokomunistinių ES šalių žemdirbiams tai menka paguoda.

Nieko neįvyko?

Ar mūsų ūkininkai, atsipeikėję po briuselinio nokauto, mažesniu būreliu dėl pandemijos suvaržymų važiuos autobusais, galbūt, ir senais smarkiai dūmijančiais traktoriais į Briuselį protestuoti? Kol kas tai tik retorinis klausimas.

Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) elgiasi taip, tarsi nieko neįvyko. Prezidentas Gitanas Nausėda nesako, ar, nuvykęs į artimiausią Europos Vadovų Tarybos posėdį, „išsakys gilų susirūpinimą“ dėl nesibaigiančios lietuvių ūkininkų diskriminacijos. Pataisa buvo atmesta 421 europarlamentarui balsavus „prieš“, 244-iems – „už“ , 22 – susilaikius. Visi Lietuvos deleguoti europarlamentarai balsavo už vienodas išmokas, išskyrus Aušrą Maldeikienę.

Moka ne už darbą

„O kokia čia naujiena ar sensacija? Ir mūsų Seime balsuodavau prieš tokias Lietuvos smulkiesiems ūkininkams visiškai nereikalingas, net žalingas rezoliucijas. Sulyginus išmokas visoje ES, šeimų ūkiams gyvenimas nepagerės. Ūkininkai man skundėsi, kad nemato jokios išeities.

Pati ŽŪM apskaičiavo, kad daugiau nei 50 proc. ES paramos atitenka penkiems procentams didžiųjų kaimo oligarchų, Ramūnui Karbauskiui ir į jį panašių veikėjų kompanijai, kuri seniai pati nedirba, tik naikina dirvą, iš jos siekia išspausti kuo daugiau naudos. ES moka ne už kantrų ir sunkų darbą, o už valdomą žemę. Smulkieji ūkiai nyksta, nes ūkininkai nesusimąsto, kad didžiausia neteisybė vyksta čia, Lietuvoje – juos apgaudinėja sava valdžia, skirstanti pinigus. Prezidentas ir kiti valstybės vadovai pataikauja stambiems ūkiams ir milžiniškiems agrariniams kompleksams“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino EP narė A. Maldeikienė.

Gaila smulkiųjų ūkininkų

Europarlamentarei A. Maldeikienei nė motais, ką apie jos poelgį galvoja Lietuvos visuomenė.

„Mažai jaudina, kad žemdirbių vadai, galbūt, galanda šakes ir rengiasi piketuoti prie mano biuro Vilniuje. Visi Lietuvoje apgailestauja dėl dar vieno nesėkmingo bandymo sulyginti tiesiogines išmokas. Tačiau visiškai nekalbama apie kitą Europarlamento balsavimą. Dėl viršutinės išmokų ribos, vadinamųjų lubų. Pasirašiau kitų EP narių siūlymą ir balsavau, kad didžiausia tiesioginių išmokų suma per metus neperžengtų milijono eurų. Kasmet vienas ES ūkininkas vidutiniškai gauna tik 4 tūkst. eurų tiesioginių išmokų. Būtų tikrai teisinga stambiausioms žemės ūkio įmonėms nustatyti didžiausią išmokų ribą. Tai būtų labai svarbi paspirtis šeimų ūkiams. Deja, ši pataisa nebuvo patvirtinta. Gaila smulkiųjų ūkininkų“, – užjautė A. Maldeikienė.

Vienodos išmokos – miražas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas priminė, kad mūsų ūkininkai dėl garbingų ir teisingų tiesioginių išmokų kovoja jau 16 metų. Tiek pat laiko, kiek trunka Lietuvos narystė ES.

„Nuolat kartojame ir ES Tarybai, ir Europos Komisijai, ir Europarlamentui, kad esame labiausiai diskriminuojami, nes gauname mažiausias išmokas. Ir 2027-aisiais, pasibaigus būsimajam ES finansinio programavimo laikotarpiui, jos neprilygs Vakarų Europos ūkininkų gaunamai ES paramai. Ir apskritai, vienodos išmokos visiems – tik miražas. Didžiosios ES valstybės atkakliai nesutinka, kad  besiskundžiančiųjų šalių išmokos pamažu artėtų prie vakarietiškų, kol susilygins“, – „Ūkininko patarėjui“ įrodinėjo A. Macijauskas.

Ūkininkai nedovanos

Pasak A. Macijausko, ES žemės ūkio biudžetas ribotas, kasmet dar labiau mažinamas, todėl vienintelis būdas pasiekti lygiavą – didžiausias išmokas palikti tokias pačias arba net jas karpyti, o mažiausias – didinti.

„Joks Vakarų Europos politikas nebalsuos už tai, nes žino, kad jo šalies rinkėjai ūkininkai nedovanos. Ir traktoriais važiuoti į Briuselį dar ilgai negalėsime. Ne tik dėl  to, kad taip protestuoti beprasmiška. ES sveikatos apsaugos tarnybos neleis, nes pažeistume dėl koronaviruso siautėjimo visoje Europoje nustatytą draudimą daugeliui žmonių būriuotis vienoje vietoje. Teks tenkintis susirašinėjimais su ES institucijomis. Kiekvienas Europarlamento narys ES ateitį mato savaip. Gerbiame oponentų nuomonę. Mūsų kitokia. Ir toliau tęsime savo pastangas, kad ES žemdirbių konkurencija būtų garbinga“, – pažadėjo Lietuvos grūdininkų vadas.

Turėjome priprasti

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius apgailestauja, kad Lietuvos ūkininkai neoficialioje ES sostinėje nesulaukė atgarsio į savo prašymus.

„Tai tebelieka svarbiausias visų Lietuvos ūkininkų – ir grūdų augintojų, ir pieno gamintojų, ir mėsinių galvijų bandų savininkų, ir sodininkų, daržininkų siekis. Ir toliau neduosime ramybės nei Briuseliui, nei savai valdžiai. Pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis iš visų tribūnų Lietuvoje ir Briuselyje be perstojo visiems aiškina net užkimdamas – „Kaip Lietuvos ūkininkai gali daugiau negu vakariečiai pagaminti produkcijos ir sėkmingiau ją parduoti, jeigu ir mums tenkančios išmokos, ir produkcijos supirkimo kainos – mažiausios Europos Sąjungoje?“ O A. Maldeikienė ne pirmą kartą išsišoka. Turėjome priprasti. Negi pamiršote, kaip ji pasišaipė iš pieno gamintojų – „Aš visą dieną dirbu, jie tik du kartus: rytą pamelžia karves, vakare pargena jas iš ganyklų ir vėl pamelžia“, – apie visiems žinomas ir rečiau girdimas europarlamentarės keistenybes kalbėjo E. Bičius.

 

Išsišluokime ir savo kiemą

Andriejus STANČIKAS

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Tokios Europarlamento balsavimo baigties ir reikėjo tikėtis. Baltijos šalys ir toliau lieka išskirtinės. Deja, blogąja prasme –  Briuselio labiausiai nuskriaustos per tiesioginių išmokų dalybas.

Nuo 2004 m. ES vadai mus liūliavo pasakėlėmis – nesijaudinkite dėl mažų išmokų, tai tik pereinamasis laikotarpis. Jis greitai pasibaigs. Galėsite nepavydėti Graikijos, Ispanijos, Prancūzijos žemdirbiams. Nepasigestume tų išmokų, jeigu jų apskritai nebeliktų visoje ES. Niekas neturėtų konkurencinio pranašumo. Be to, reikėtų išsišluoti ir savo kiemą, kad neliktų išmokų medžiotojams, „sofos“ ūkininkams.

 

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas

 

2020-10-27