Briuseliui jau parūpo ir Europos veršelių laisvė

Iš Europos Sąjungos (ES) biurokratų kabinetų ataidi nauja iniciatyva – išlaisvinti veršelius iš gardų. Kai kam Briuselyje atrodo, kad šiuo metu jie yra kankinami. Tokių laisvių veršeliams siekia iniciatyvūs ES piliečiai, reikalaujantys laisvai, be jokių gardų  laikyti visus ūkinius gyvūnus. Politikai uoliai šoka pagal tokių svaičiojančių aktyvistų dūdelę ir jų lozungus palydi įvairiomis direktyvomis ir teisės aktais. Tik ūkininkai stveriasi už galvų: iš didelio rašto vis dažniau išeinama iš krašto.

verseliai, europos sajunga, es, briuselis

„Lumpėnų Rambyno“ vadovas Remigijus Kelneris mielai leidžia pasigrožėti galvijų jaunikliais.

Kurpiami teisės aktai

Šiuolaikiniuose ūkiuose veršeliai čiūčiuojami kone kaip vaikai, ūkininkai stengiasi, kad jie užaugtų sveiki ir taptų produktyviais galvijais. Tačiau  kai kurie gyvūnų mylėtojai į realią žemės ūkio gamybą ir gamybininkus žiūri visai kitu kampu. Įdomu tai, kad teisės aktų kūrėjai labiau girdi garsiai šaukiančius aktyvistus nei tuos, kurie augina ūkinius gyvulius.  Europos Komisija (EK) tikina, kad tokių visuomenininkų susirūpinimą dėl veršelių laikymo garduose  patvirtiną moksliniai duomenys, todėl  žadama  iki 2023 metų pabaigos pateikti siūlymą dėl teisės akto, kuriuo bus siūloma pamažu  atsisakyti narvų naudojimo visoms gyvūnų rūšims ir kategorijoms (vištoms dedeklėms, kiaulėms, veršeliams, triušiams, vištaitėms, veisliniams broileriams, veislinėms dedeklėms, putpelėms, antims ir žąsims) tokiomis sąlygomis (įskaitant pereinamojo laikotarpio trukmę), kurios turi būti nustatytos atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, poveikio vertinimo rezultatus ir viešas konsultacijas. Teisės aktai turėtų įsigalioti nuo 2027 metų.

Vadina tikra kvailyste

Piliečių, kurie įvairiais būdais kovoja dėl gyvūnų gerovės, lozungai brangiai kainuoja agrarininkams. Ne tik finansine išraiška, kai tenka investuoti į pagerintus narvus, paskui jų atsisakyti ir t. t. Dar daugiau kainuoja nervų tampymas, kai gamybininkai būna priversti aiškintis dėl sveiku protu nesuvokiamų iniciatyvų, tampančių teisės aktų reikalavimais, kuriuos lydi draudimai ir baudos. Žemės ūkio bendrovių vadovus ir veterinarijos specialistus apstulbino nauja iš ES atsiritanti idėja – išlaisvinti veršelius iš gardų. Jie rinko kuo korektiškesnius žodžius tokiai iniciatyvai apibūdinti, bet sodresnių epitetų neišvengė.

„Tai tikra kvailystė, nieko daugiau ir nepridursi. Kur tada dėti veršelius – į laukus išleisti?“, – nuostabos neslėpė žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ vadovas Remigijus Kelneris. Jis aiškino, kad veršeliai dabar laikomi puikiomis sąlygomis – gardeliuose su nameliais, kur gyvuliukams yra patogu ir saugu. Daugelis ūkių turi prisipirkę tokių brangių gardelių, kur vešeliai auga švarūs, žvalūs ir prižiūrėti.  Žemės ūkio kooperatyvo veršeliai yra tapę turistų traukos objektu – ūkyje rengiamos šviečiamosios programos. Smalsuoliai būriais traukia pasigrožėti ir pabendrauti su baltuose gardeliuose ir nameliuose jaukiai straksinčiais karvių jaunikliais, kuriems suteikiami vardai. Vertėtų, kad tokius ūkius aplankytų ir tie iniciatyvūs piliečiai, kurie siekia ūkiniams gyvūnams laisvių, pamatytų, kaip viskas yra iš tiesų.

Tiki sveiku protu

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė, Kupiškio r. ūkininkė Renata Vilimienė, išgirdusi apie naujus vėjus iš EK, iš pradžių bandė dėlioti argumentus, bet po minutės prisipažino: „Retai kada pritrūkstu žodžių, bet šįkart jų nerandu. Nesuprantu, kokia mintis slepiasi po tokia iniciatyva, kur čia slypi kokia nors logika.“

Pieno ūkio savininkė ir vienaip, ir kitaip bandė spėlioti, kokį geresnį veršelių laikymo būdą galėtų pasiūlyti kovotojai už gyvūnų gerovę. „Ar blogai, kad nuo karvės atskirtas veršelis turi savo erdvę, kur jam yra saugiau? Su karvėmis žindenėmis veršeliai būna kartu, bet pieno ūkyje toks laikymas sukurtų daug problemų dėl traumų ir t. t. Gal kas pasiūlys, kad ir vaiko negalima guldyti į atskirą lovytę?“, – retoriškai lygino ji. Ūkininkė nuoširdžiai tikisi, kad lietuviai nebus tiek nukvakę, jog imtų reikalauti nelaikyti veršelių garduose. O jeigu sveikas protas nenugalės, tada ir augintojams kils problemų, ir prieaugliui nebus geriau.

Prižiūri kaip vaikus

UAB „Drąsutaičiai“ vadovas, veterinarijos gydytojas Jonas Pidkova susidomėjo, ar tie piliečiai, kuriems nepatinka veršeliai garduose, nepasiūlė kitokio jų laikymo būdo. „Jeigu reikalauja uždrausti, tai turėtų pasiūlytų, kaip juos kitaip auginti. Dabar jie laikomi patogiuose gardeliuose, kur veršeliai gali lakstyti, apsisukti, gulėti ant šiaudų. Ten yra trys kibirėliai – vandeniui, pienui ir koncentruotiems pašarams. Kaip vaikui reikalinga maža lovytė, veršeliams reikalingi tokie gardeliai“, – lygino pašnekovas.

Veterinarijos gydytojas įsitikinęs, kad toks jauniklių laikymas atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus. Būtų priešingai, jeigu maži veršeliai būtų palikti didelėje erdvėje, bendroje bandoje. „Jie individualiai prižiūrimi. Prieini ir matai, kaip kiekvienas jaučiasi, ko jam trūksta, kaip jis auga, kokia sveikata. Jeigu juos kažkur paleisi, nesužiūrėsi, tikrai geriau neužaugs, sumindys, nukris, susižalos ir t. t.“, – aiškino bendrovės vadovas.  „Drąsutaičių“ ūkyje laikoma apie tūkstantis galvijų, kas mėnesį atsiranda apie keturiasdešimt veršelių, kurie perkeliami į gardelius su nameliais. „Neįsivaizduoju, kaip kitaip būtų galima užauginti sveikus gyvulius. Tie iniciatoriai, matyt, jau nebežino, kas vyksta realiame gyvenime?“, – samprotavo J. Pidkova.

Neišvengtų ligų ir traumų

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos viceprezidentas Petras Tamašauskas svarstė, kodėl manoma, kad gardelyje nepririštas, sausai ir švariai prižiūrimas gyvuliukas yra kankinamas. „Jeigu ūkininkai ir bendrovės, laikantys tūkstantį galvijų, visus veršelius paleis į vieną erdvę, problemų neišvengs, nes jaunikliai nukentės, vyresni sumindžios jaunesnius, traumuos. Ir ligų atžvilgiu bus blogiau. Įdomu, kaip tie tariami gyvūnų teisių gynėjai įsivaizduoja veršelių laisvę. Gal juos paleisti į laukus ir miškus? Tokios idėjos yra nesuvokiamos“, – teigė veterinarijos gydytojas.

Kai žmogus neturi supratimo

Gal tokias aktyviųjų piliečių iniciatyvas kas nors inspiruoja? Juk jaučiama, kaip visuomenėje norima formuoti nepakantumą tiems, kurie valgo natūralius mėsos, pieno produktus. Gal tokių produktų gamybą masiniam vartotojui ilgainiui norima perkelti į laboratorijas ir dideles gamyklas, o natūralius – palikti prieinamus tik elitui? J. Pidkova mano, kad tokios idėjos kyla iš vartotojiškos visuomenės, kuri nežino, ką reiškia maisto nepriteklius, badas. R. Vilimienė pasakojo, kaip neseniai susidūrė su gyvūnų gerove besirūpinančiais piliečiais. „Žinome, kad į lauką išgintus gyvulius puola musės, uodai, bimbalai ir kitokie kraujasiurbiai. Todėl tenka juos gelbėti repelentais. Taip, jie sintetiniai, bet kitaip karvės labai kentėtų. Socialiniame tinkle pasidžiaugiau, kad tokios priemonės padeda apsaugoti gyvulius. Bet kažkas parašė, kad tokiu būdu nuodijame karvutes. Paaiškinau, kad jeigu bimbalas po oda padėtų lervą, pusmetį augtų didelė kirmėlė ir alintų gyvulį. Socialinių tinklų dalyvė sureagavo, kad taip negali būti. Taigi žmogus dažnai neturi supratimo apie ką diskutuoja“, – tvirtino R. Vilimienė. Įdomiausia, kad tokie  ir panašūs kovotojų už gyvūnų gerovę argumentai, gyvulių augintojams keliantys tik juoką, neretai įtikina politikus.

 

ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ nuotrauka

2022.o6.18

 ŪP korespondentė – Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: Briuselis, Europos Sąjunga, veršeliaiŪkininko patarėjas