Būsimai Vyriausybei – žemdirbių godos

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į paskirtąją Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad rengiant tryliktosios Vyriausybės programą nebūtų pamiršti žemdirbių reikalai ir žemės ūkis nebūtų diskredituojamas.

Priekaištai nepagrįsti

Kaip teigiama LŽŪT pirmininko Jono Vilionio pasirašytame rašte, Lietuvos kaime vystomas žemės ūkio verslas yra vienas iš šalies ekonominio bei teritorinio saugumo ir vientisumo garantų. Lietuvos žemės ūkio sektorius yra atsakingas už beveik pusės šalies teritorijos apgyvendinimą ir tvarkymą. Tačiau netikros naujienos, skleidžiamos apie žemės ūkio taršą, turi tam tikras pasekmes, kurios sunkiai suvaldomos, todėl kai kurių politikų, kandidatų į ministrus vieši pareiškimai apie žemės ūkį kaip blogį kelia nerimą. „Taip elgdamiesi, stumiame Lietuvos žemės ūkį į kritinę padėtį“, – pažymi J. Vilionis.

Pasak jo, esant tokiai situacijai, Lietuvoje gyvulių tankumo rodikliai, vertinant sąlyginio gyvulio (SG) vienetais, nusirito iki 0,19 SG/ha, palyginti su 2005 metais buvusiu 0,46 SG/ha, kai Europos Sąjungoje (ES) priimtinas tankumas – 1,7 SG/ha. Tai reiškia, kad rekomenduojama organinių trąšų norma žemė bus patręšiama vos vieną kartą per 15–20 metų.

Bet yra ir gerų poslinkių – Lietuvoje maisto produktų užterštumo pesticidais likutis siekia 1,1 proc., palyginti su ES vidurkiu, siekiančiu 4,1 proc. Lietuvoje augalų apsaugos produktų prieinamumas nuolat mažėja. Pagal Europos Komisijos patvirtintą harmonizuotą rizikos rodiklį šalyje išduodama tik iki 20 leidimų naudoti augalų apsaugos produktus išimties tvarka, o pavyzdžiu laikomoje Danijoje – apie 60, pietinėse ES šalyse – daugiau kaip 400. Kad Lietuvoje auginami augalai yra saugūs, patvirtina Lietuvos mokslininkai. Perdėtai susirūpinta ir dėl šalyje naudojamų mineralinių trąšų. Jų kiekis iš principo nesikeičia.

„Populizmu nesunku sumažinti žemės ūkio sukuriamą šalies ekonomikos dalį. Jau ir taip vidutiniškai visuose šalies ūkiuose sukuriama produkcija, tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų, tesiekia 37 proc. ES šalių vidurkio. Nepaisant to, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės Lietuvoje sistemingai menkinamos, joms lipdomos „teršėjo“, „gamtos kenkėjo“, „mokesčių vengėjo“ ir panašios etiketės. ES taip pat vis dar esame diskriminuojami, nors konkuruoti tenka vienoje bendroje rinkoje“, – laiške I. Šimonytei tvirtina J. Vilionis.

Pasak jo, dėl tokios ūkininkauti nepalankios aplinkos, žemų produkcijos supirkimo kainų, perdėtų aplinkosauginių reikalavimų ir baudų nustojama ūkininkauti, ypač pieno sektoriuje. Grįžti į jį bus labai problemiška, sunku, tai pareikalaus milžiniškų finansinių išteklių ir noro. Kol kas galima tik pasidžiaugti, kad pandemijos laikotarpiu Lietuvos vartotojai nepritrūksta kokybiškų lietuviškų maisto produktų.

Teikia siūlymus

Atsižvelgdama į žaliosiose strategijose (Europos žaliasis kursas, Strategija nuo lauko iki stalo, Bioįvairovės strategija, Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija ir t. t.) numatomus pokyčius, LŽŪT teikia savo pasiūlymus tryliktosios Vyriausybės programai. Siūloma užtikrinti, kad visi pokyčiai ir valstybės intervencijos, susiję su ES žaliosiomis strategijomis, būtų inicijuojami ir įgyvendinami tik atlikus išsamų poveikio vertinimą ūkio ir valstybės mastu.

Vertinant žaliųjų strategijų poveikį Lietuvos žemės ūkiui, būtina pasitelkti geriausius VDU Žemės ūkio akademijos, LSMU Veterinarijos akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkus.

Taip pat užtikrinti, kad, įgyvendinant žaliąsias strategijas, nebūtų pažeisti pagrindiniai Sutarties dėl ES veikimo 39 straipsnyje nustatyti bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) tikslai:

  • didinti žemės ūkio našumą skatinant technikos pažangą bei užtikrinant racionalią žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą;
  • skatinti tausių ir inovatyvių metodų diegimą, konsultavimą ir gamybos plėtrą, kaip priemones, kurias diegdami sieksime gerovės;
  • užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų pajamas;
  • stabilizuoti rinkas;
  • garantuoti pakankamą tiekimą;
  • užtikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas, esant reikalui pasitelkiant trumpalaikes rinkos reguliavimo priemones;
  • išlaikyti lengvatą ir žymėtajam dyzelinui tol, kol tokios lengvatos yra taikomos kitose valstybėse ir kol tai neprieštarauja ES teisei bei kol lengvata taikoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijai ir laivams skirtiems degalams;
  • peržiūrėti nemotyvuotus žemės ūkio gamybos suvaržymo būdus, taip pat besaikius baudų už netyčinius pažeidimus dydžius bei aplinkosauginius ir kt. mokesčius.

LŽŪT būsimosios Vyriausybės taip pat prašo rengiamoje Vyriausybės programoje numatyti išlaikyti ir didinti Lietuvos žemės ūkio konkurencingumą ES, siekdama, kad ES BŽŪP taptų tikrai bendrąja politika, o ne „gyvulių ūkio“ politika, kai vieni yra geresni už kitus. Taip pat išmokų ribojimo nuostatas, jei tokių bus įtvirtinta ES reglamente, taikyti tokiu būdu, kad nenukentėtų žemės ūkyje dirbančiųjų pajamos ir ūkių konkurencingumas.

Atsižvelgiant į tai, kad po nesėkmingų derybų dėl naujos finansinės perspektyvos 2021–2027 metų laikotarpiui Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšos Lietuvai mažinamos beveik 15 proc., o uždaviniai keliami kur kas aukštesni, LŽŪT būsimą Vyriausybę ragina padidinti nacionalinį bendrajį finansavimą bent iki tokio, koks buvo 2007–2013 metų laikotarpiu, t. y. iki 25 proc.

Gerovė – ir kaimui

„Jau preliminariai vertinant žaliosiose strategijose keliamus uždavinius Lietuvos žemės ūkiui, akivaizdu, kad vien EŽŪFKP lėšų šiems uždaviniams įgyvendinti neužteks, todėl būtina užtikrinti, kad žemės ūkio sektorius žaliesiems pokyčiams įgyvendinti gautų finansavimą ir iš kitų šaltinių: DNR plano, RRF, kitų ES fondų“, – teigia J. Valionis.

Todėl, pasak jo, LŽŪT siūlo Vyriausybės programoje įsipareigoti ženkliai sumažinti biurokratinę naštą, kuri Lietuvos žemdirbiams jau tampa nebepakeliama, užtikrinti, kad paramos pagal BŽŪP teikimo tvarka būtų paprastesnė, nei yra šiuo metu, kad parama būtų veiksmingesnė, nei yra dabar. Taip pat įsipareigoti nedidinti žemės ūkio sektoriaus apmokestinimo.

LŽŪT nuomone, Vyriausybė turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad, įgyvendinant gerovės valstybės principus, Lietuvoje kaimas nebūtų pamirštas ir kaime gyvenantiems bei verslą plėtojantiems žmonėms būtų sudarytos ne blogesnės sąlygos nei gyvenantiesiems mieste – visi Lietuvos piliečiai turi turėti priėjimą prie šilumos gamybai naudojamų akcizais neapmokestinamų iškastinių angliavandenilių – gamtinių dujų, kol jos ES traktuojamos kaip iš dalies žalias iškastinis kuras. Jei to kaime užtikrinti neįmanoma – taikyti lengvatas ir kitoms iškastinio kuro rūšims, naudojamoms šilumos gamybai. Taip pat užtikrinti, kad kaime gyvenantys ar dirbantys žmonės turėtų galimybę naudotis kokybiškais keliais, vaikščioti šaligatviais ir apšviestomis gatvėmis, naudotis vandentiekiu ir kanalizacija.

ŪP informacija

 

Redakcijos nuotrauka

2020-12-03