Degėsių kaimo simbolis – naminė duona

Pakruojo rajono Degėsių kaimas tuštėja, tačiau čia gyvenantys žmonės yra draugiški ir nuoširdūs, itin saugo bendrystės dvasią, mielai renkasi į šventes, kepa gardžią naminę duoną. Bendruomenės pirmininkė Zinaida Labanauskienė sako, kad Degėsiuose ir aplinkiniuose kaimuose gyvena tik apie 140 žmonių, kas trečia sodyba tuščia, prieš trejus metus buvo uždaryta pagrindinė mokykla, kultūros centras yra už 6 kilometrų. Nepaisant to, čia stiprus bendruomeniškumo ryšys, itin saugomos krašto tradicijos ir papročiai, gerbiama krašto istorija. Degėsių bendruomenė kepa naminę duoną, o ji yra kaimo simbolis ir pasididžiavimas.

Susibūrė į bendruomenę

Nors Degėsių kaimas ir tuštėja, tačiau čia veikianti kaimo bendruomenė telkia žmones į būrį, rengia šventes, susitikimus. Prieš 16 metų įkurta Degėsių kaimo bendruomenė nuveikė daug prasmingų darbų, stengiasi išsaugoti šio krašto papročius ir tradicijas, o sukauptą patirtį stengiasi perduoti ateinančioms kartoms. Keturiolika metų bendruomenei vadovavo Reda Gurkšnienė, didžiausias pagalbininkas visada buvo jos vyras Benediktas Gurkšnis. Prieš dvejus metus bendruomenės vairas patikėtas Z. Labanauskienei.

Naujoji pirmininkė džiaugiasi darbščiais ir aktyviais bendruomenės nariais. Ji sako, kad retėjantis Degėsų kaimas yra gyvybingas ir draugiškas, žmonės be raginimų įsijungė į aktyvią veiklą. Darbų daug, ypač didelis dėmesys skiriamas aplinkos grožiui ir bendrai gerovei puoselėti. Visi gyventojai stengiasi, kad viešosios kaimo erdvės būtų prižiūrėtos, jaukios ir tvarkingos. Pirmininkė dėkojo nuolatiniams talkininkams ir rėmėjams. Į pagalbą visada atskuba Darius Balčiūnas, Eugenijus Gurkšnis, Jonas Martinaitis, daug kur prireikia seniūnaičio Dainiaus Martinaičio talkos. Aplinkos grožio puoselėtojos ir gėlininkės yra Gitana Kučinskienė ir Dangutė Malinauskienė, joms padėti susirenka būrys darbštuolių moterų: tai Palma Gruzdienė, Gražvilė Rupulienė, Laima Šliūpienė, Daina Samušienė, Rimanta Dževečkienė, Irena Misiūnienė, Bernadeta Vilėniškienė, Sigutė Daknienė, Ramutė Malinauskienė, Aleksandra Vaitekūnienė, Genė Martinaitienė. Bendruomenės vadovė sakė, jog sunku būtų išsiversti be rėmėjų. Nuolatiniai rėmėjai yra ūkininkai Jonas Gruzdas, Laimutis Grigalionis, Darius ir Donatas Malinauskai, Gitana ir Virginijus Kučinskai.

Duona kepama septintus metus

Dabar Degėsių kaimo bendruomenė turi jaukius namus. Iš pradžių buvo įsigiję merdėjantį vienšlaitį buvusios parduotuvės pastatą. Ten buvo mažai vietos, gavę Europos Sąjungos fondų finansinės paramos sodiečiai vieningai nutarė statyti priestatą. O paskui pastatė dar vieną gryčią. Tam įtakos turėjo... gardi naminė duona. Kai bendruomenių sąskrydyje 2008 m. žinomos krašto duonos kepėjos Valerijos Grigalionienės naminė duona senųjų amatų konkurse pelnė pirmąją vietą, bendruomenė nutarė pastatyti gryčią, kurioje būtų duonkepė – krosnis duonai kepti. Ir taip po kelerių metų bendruomenė pasistatė rąstinį namą, o virtuvėje meistras sumūrijo duonkepę krosnį, kurioje telpa net aštuoni dideli kepalai. Duoną bendruomenė kepti pradėjo nuo 2013 metų.

Pirmininkė daug padėkos žodžių skyrė šviesaus atminimo V. Grigalionienei. Ji buvo labai darbšti, svetinga moteris, žinoma duonos kepėja, pelniusi daug apdovanojimų už skaniausią duoną. Savo patirtį ir firminės duonos kepimo receptą ji perdavė savo anūkui, jaunajam ūkininkui D. Malinauskui. Jis įsikūrė močiutės sodyboje, dirba žemę, laiko kelis šimtus vištų. Dabar Donatui nebelieka laiko močiutės duonai kepti.

Z. Labanauskienė pasakojo, kad V. Grigalionienė, paskatinusi ją kepti duoną, firminės duonos receptūros paslapčių neišdavė, bet po kurio laiko pirmininkei pavyko „suvesti galus“, todėl dabar ji bendruomenės namuose kepa gardžią šviesią plikytą duoną, vaišina svečius ir visus sodiečius. Duona rauginama ir kildinama ąžuoliniuose kubiliukuose. Krosnį kūrena uosinėmis arba beržinėmis malkomis.

Bendruomenės namuose septintus metus kepama duona, rengiami edukaciniai užsiėmimai, pasakojama, koks ilgas duonelės kelias, kol ji atkeliauja ant mūsų stalo. Atvyksta daug vaikų ir suaugusiųjų ekskursijų, sulaukiama svečių ir iš užsienio. Lankytojai gali išsikepti savo ženklu pažymėtą nedidelį duonos kepaliuką. Kol duonkepėje kepa duona, moterys pagal senovinį receptą muša sviestą, paskui visi susėda prie didelio stalo ir vaišinasi.

Duonos šventė ir kiti renginiai

Bendruomenės vadovė džiaugėsi, kad duona yra Degėsių kaimo simbolis, turi ypatingos ir magiškos traukos jėgą. Tradicine ir prasminga švente tapo duonos pagerbimas. Duonos diena yra vasario 5-oji, bet ją Degėsių bendruomenė švenčia įvairiai, kartais nukelia ir į balandžio mėnesį, mat atsižvelgiama į gyventojų pasiūlymus ir pageidavimus. Pirmininkė pasakojo, kad į Duonos pagerbimo šventę susirenka daugiau nei šimtas dalyvių: ateina daug sodiečių, jų vaikų, atvyksta bičiulių iš kitų bendruomenių, sulaukia bendraminčių iš Pasvalio ir Pakruojo rajonų, linksmina muzikantai, šokėjai. Populiarios ir kitos šventės, ypač Vasaros sporto šventė.

Z. Labanauskienė džiaugėsi, kad Degėsiuose kuriamas patrauklus kaimas, yra sutvarkytos viešosios erdvės, įrengtos sporto ir laisvalaikio zonos. Bendruomenės namai tapo susibūrimų ir traukos centru. Čia visiems gera, rengiamos įvairios šventės, koncertai, pasikviečia žinomų atlikėjų. Kadangi Degėsiuose nėra kultūros centro, patys stengiasi kuo įdomiau ir turiningiau leisti laiką. Po darbų smagu kartu pavakaroti, pasiklausyti muzikos, aptarti nuveiktus darbus. Net Naujuosius metus bendruomenės namuose Degėsių žmonės sutinka kartu.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė