Desertinių slyvų sodas GRIŠKABŪDYJE

Visi norime tokių slyvų, kaip prekybos centruose parduodamos išvaizdžios ir didžiulės užsieninės, juk pirmiausia renkamės akimis. Ir, žinoma, skanių bei sultingų. Taigi reikalavimų lyg ir nedaug, bet jie esminiai. Šiuo metu ir Lietuvoje kuriasi šeimų ūkiai, kurie pirkėjams gali pasiūlyti slyvų, niekuo nenusileidžiančių atvežtinėms. Mūsų klimato sąlygomis įvairių veislių vaisiai noksta nuo liepos pabaigos iki spalio pradžios. Tad pasidomėti desertinėmis slyvų veislėmis ir jų auginimu „Rasos“ išsiruošė į Griškabūdį (Šakių r.) pas slyvų augintojus Liną ir Romaną LAURINAIČIUS.

Pirmieji derliaus metai L. ir R. Laurinaičiai prieš penkerius metus hektaro plote užveisė slyvų sodą. Jų sode dar galima paragauti stambiavaisių vyšnių ‘Groniasta‘, ‘Igruška‘, ‘Pandy‘, skirtingo vėlyvumo gardžių kriaušių ‘Isolda‘, ‘Gules Guyot‘, ‘General Leclerk‘, ‘Konferencinė‘, taip pat remontantinių aviečių ‘Polka‘. Dar likęs 1 ha žemės, kuriame vėliau tikriausiai suvešės kriaušių sodas. Jau antrus metus slyvų vaismedžiai dera gausiau. Šiemet ypač dosnūs ‘Kometa‘ ir ‘Early Gold‘ medeliai – visos šakos aplipusios vaisiais. Hibridinių veislių slyvaitės kartais išaugina po 150 kg derliaus, bet maždaug po aštuonerių metų labai nusilpsta ir derlius akivaizdžiai mažėja. Doc. Algirdo Amšiejaus nuomone, hibridinių slyvų veislių derėjimą reikėtų riboti, pavasarį būtinai išretinti slyvų užuomazgas ir kasmet medeliui leisti užauginti tik po 50 kg derliaus. Tuomet vaismedžiai derės gerokai ilgiau, net apie 10–18 metų. Kol kas slyvas šeima realizuoja Šakių, Marijampolės ir Kauno turguose. Norėtų susirasti supirkėją, tuomet nereikėtų laiko gaišti turguje, nes ateityje derlius dar didės, tad medelių priežiūra ir vaisių skynimas užims daugiau laiko. Mėgino slyvų supirkėjų ieškoti ir šią vasarą, bet nesėkmingai. Dažniausiai superkamos bruknės, mėlynės, spanguolės. Kadaise per vasaros atostogas Laurinaičiai lankėsi Norvegijoje, kur dėmesį patraukė nedideli 1–1,5 ha šeimos sodai, kuriuose auginamos obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios ir trešnės. Anot Romano, ir norvegai, ir lenkai turi šeimos ūkius, kuriuose ūkininkauja jau kelinta karta. Pasitarę su žmona Lina, nusprendė bandyti auginti slyvas. Abu pedagogai, tad vasarą turi daug laisvo laiko, o ir vaikai – dukra moksleivė Donata ir sūnus studentas Aleksas – reikalui esant geri pagalbininkai. Tad kam važiuoti į užsienį, juk galima papildomai užsidirbti ir savame krašte. Ne paslaptis, jog vasarą per atostogas dalis Lietuvos pedagogų išvyksta į Angliją ar Vokietiją užsidirbti. Auginti slyvas šeima nusprendė neatsitiktinai – jos paklausios, o Lietuvoje daugiausia parduodamos importuotos iš pietinių Europos valstybių. Tad panoro pirkėjams pasiūlyti išaugintų savame krašte, natūraliai sunokusių ir šviežių, tik ką nuskintų. Pradėję domėtis slyvų veislėmis, jų auginimu, ieškojo informacijos internete, tarėsi su specialistais sodininkais. Prieš įveisdami sodą, pasikonsultavę su doc. A. Amšiejumi, rudenį paruošė dirvą, o pavasarį pasodino sodinukus. Žinomas sodininkas jiems patarė auginti šias desertines slyvų veisles: ‘Kometa’, ‘Early Gold‘, ‘Herman’, ‘Čačana Rana‘, ‘Čačana Lepotika‘, ‘Jojo‘ ir ‘Empress’. Nors dalis šių veislių savidulkės, tačiau jos yra puikios kitų veislių dulkininkės, o ir savidulkės, augančios netoliese, dera gerokai gausiau.

Desertinės slyvų veislės Pasak R. Laurinaičio, desertinių slyvų vaisiai turi būti gana stambūs, skanūs, pageidautina tvirtu minkštimu. Perdirbti skirtų slyvų vaisiai gali būti ir mažesni, nuo minkštimo turi lengvai atsiskirti kauliukas. Pasirinkus skirtingai nokstančias veisles, jų vaisiais galima mėgautis gana ilgai, nuo liepos pabaigos iki spalio. Tuomet netrūks ir desertui, ir kompotams, ir šaldyti. Šeima įsigijo sodinukų, išaugintų su sėkliniais poskiepiais: ‘Kometa’, ‘Early Gold‘ – su skėstašakės, arba kaukazinės, slyvos, o ‘Herman’, ‘Čačana Rana‘,‘Čačana Lepotika‘, ‘Jojo‘,‘Empress’ – su ‘Vangenheimo Vengrinės‘. ‘Kometa’ ir ‘Early Gold‘ – tai hibridinės kaukazinės veislės, todėl joms labiausiai tinka ir šis poskiepis, o kitoms veislėms pagal prigimtį priimtini būtent ‘Vangenheimo Vengrinės‘ sėjinukai, skiepai gerai suauga. Jų vaismedžiai užauga žemesni, tik iki 3 m aukščio, pradeda derėti 2–3 metais. Vaisius nokina jau antraisiais metais. Kaukazinės slyvaitės labai gerai suauga su ‘Kometa’, ‘Early Gold‘, dera antraisiais metais, medžiai aukštesni nei kitų minėtų veislių.

‘Herman’ – labai ankstyva derlinga slyvų veislė (sunoksta anksčiau nei ‘Kometa’), sukurta Švedijoje. Vaisiai gražūs, vengrinio tipo, skanūs, transportabilūs, vidutiniai ar didesni už vidutinius (25–45 g), elipsės ar kiaušinio formos. Odelė rausvai violetinė, įsaulėje intensyviai mėlyna, su melsvu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta liepos pabaigoje, nuskinti laikosi apie savaitę. Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga stipriai, pradėję derėti – vidutinio augumo, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3–4 metais, dera vidutiniškai ar gausiai. Atsparūs šalčiui, žievės ir medienos ligoms, tolerantiški slyvų raupų virusui. Savidulkė veislė vertinga dėl anksti sunokstančių vaisių.

‘Kometa’ – labai ankstyva derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai gražūs, skanūs, vidutiniškai transportabilūs, vidutinio dydžio ar didesni už vidutinius (28–35 g). Odelė raudona, su neryškiu vaškiniu apnašu. Minkštimas gelsvas, prie odelės raustelėjęs, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas, su specifiniu prieskoniu. Kauliukas iš minkštimo išsiima sunkiai. Prinoksta liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, nuskinti laikosi beveik savaitę (jei ne visai prinokę). Vartojami švieži ir perdirbami. Vaismedžiai vidutinio ar silpno augumo, vainikai plokščiai rutuliški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3–4 metais ar dar anksčiau, kasmet dera labai gausiai. Ištveria šalčius. Vaisiai atsparūs puviniui, lapija – šratligei. Kryžmadulkė veislė vertinga dėl anksti sunokstančių vaisių.

‘Jojo‘ – derlinga vėlyva veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai stambūs (35–40 g), vengrinio tipo, gražūs, tamsiai violetiniai, labai skanūs. Minkštimas geltonai rausvas, mėsingas, saldžiarūgštis, sultingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta rugsėjo viduryje–spalio pradžioje. Dera greitai ir gausiai, slyvos auga tiesiog kekėmis kaip vynuogės. Vaisiai vartojami švieži, desertams arba perdirbti. Vaismedžiai gana atsparūs žiemą. Veislė savidulkė.

‘Early Gold‘ – labai ankstyva diploidinių slyvų veislė, sukurta JAV. Vaisiai gražūs, geltoni su apnašu, stambūs (35–50 g), apvalūs. Minkštimas ryškiai geltonas, sultingas, saldus, labai skanus, kauliukas nedidelis, atsiskiria vidutiniškai lengvai. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje. Vaismedžiai stipraus augumo, plačiais vainikais. Derėti pradeda anksti, po 2–3 metų. Veislė dera labai gausiai ir kasmet, kryžmadulkė, geriausios dulkininkės: kaukazinė slyva, ‘Kometa’ ir kitos. Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs šalčiams ir ligoms.

‘Čačana Rana‘ – vidutinio ankstyvumo derlinga veislė, sukurta buvusioje Jugoslavijoje. Vaisiai dideli (40–60 g), vengrinio tipo, skanūs, odelė rausvai violetinė su pilkšvu ar melsvu atspalviu. Minkštimas gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Pradeda derėti rugpjūčio 10–15 dienomis. Vaismedžiai augūs, anksti uždera, kasmet labai gausiai. Laja reta, skėstašakė. Šalčius ištveria vidutiniškai, atsparūs ligoms. Veislė kryžmadulkė. Geriausia dulkininkė – ‘Čačana Lepotika‘.

‘Čačana Lepotika‘ – derlinga vidutinio ankstyvumo veislė, sukurta buvusioje Jugoslavijoje. Vaisiai stambūs arba labai stambūs (iki 40–50 g), vengrinio tipo, skanūs, tamsiai mėlynos spalvos su pilkšvu, beveik baltu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, sultingas, tvirtas. Kauliukas atsiskiria labai lengvai. Sunoksta nuo rugpjūčio 20 dienos ar mėnesio pabaigoje. Tinka desertui, transportuoti, perdirbti. Dera anksti, gausiai ir kasmet. Kadangi ilgai laikosi ant medžio, galima neskubėti skinti – bus geresnis skonis. Vaismedžių augumas priklauso nuo poskiepio. Gana atspari šalčiui. Veislė savidulkė, puiki kitų veislių dulkininkė, ypač ‘Čačana Rana‘.

‘Empress’ – labai derlinga vėlyva veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai elipsiški, labai stambūs, sveria 60–80 g, vengrinio tipo, skanūs, įsaulėje sunokusių odelė tamsiai mėlyna su apnašu, pavėsyje – mėlynai vyšninė su melsvu apnašu ir grioveliu. Minkštimas geltonas, gali būti su oranžiniu atspalviu, tvirtos konsistencijos, sultingas, skanus. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, išsilaiko iki mėnesio, o itin geromis sąlygomis – iki dviejų. Derėti pradeda 3–4 metais po sodinimo. Jauni vaismedžiai sode auga stipriai, pradėjusių derėti augumas susilpnėja. Vaismedžiai gana atsparūs šalčiui, tačiau slyvos labai pūva – neatsparios grybinėms ligoms, todėl būtina purkšti fungicidais. Veislė kryžmadulkė. Geros dulkininkės – ‘Bluefree’, ‘President’, ‘Stanley’, ‘Valor’, ‘Italų Vengrinė’, ‘Čačana Lepotika‘.

Auginimas

Vaismedžius su ‘Vangenheimo Vengrinės‘ poskiepiais šeima pasodino 2x4 m atstumais. Nepaklausė A. Amšiejaus patarimo ir sodinukus su skėstašakės slyvos poskiepiais irgi pasodino tokiu pat atstumu, todėl ‘Kometa’ ir ‘Early Gold‘ vaismedžiai auga per tankiai. Juos reikėtų sodinti kur kas rečiau, 3x4 m atstumais, nes augantiems reikia daugiau erdvės. Kadangi sode dirva labai derlinga (našumo balas siekia 56 balus), kasė tik tokio dydžio duobes, kad tilptų sodinukų šaknys. Sodino pavasarį, balandžio viduryje. Pasodinus šaknų kaklelis turi likti 5–7 cm aukštyje virš dirvos paviršiaus. Per gilus sodinimas slyvoms kenkia, nes medelis gali suslūgti, o tai neigiamai atsilieps augimui ir vystymuisi. Slyvos puikiai auga, nes dirvožemis yra kalkingas. Kad augantiems medeliams nepritrūktų šių medžiagų ir jie gausiai derėtų, pavasarį sodą papildomai tręšė dolomitmilčiais. Taip pat pavasarį per du kartus tręšė kompleksinėmis ir azoto trąšomis (amonio salietra) po saujelę kiekvienam medeliui. Kitą pavasarį šeima planuoja imti dirvožemio pavyzdžius ir juos tirti Agrochemijos laboratorijoje Kaune, kad galėtų tiksliau patręšti dirvą. Taip pat tirs ir lapų pavyzdžius, nes nori pasitikslinti, kaip augalai iš dirvos įsisavina maisto medžiagas. Kad gautų gausų derlių, daugiau dėmesio skirs trąšoms. Per sausras medeliai laistomi žarna tiesiog iš tvenkinio, tačiau vandens pritrūko, tad ateityje planuoja įsirengti laistymo sistemą. Deja, ji brangiai kainuoja. Pasidomėję, kaip gauti ES paramą, sužinojo, kad jų sodas per mažas. Daugiausia problemų slyvoms padaro slyviniai pjūkleliai ir grybinių ligų sukeliami puviniai. Todėl pavasarį du kartus reikia purkšti nuo ligų ir kenkėjų: pirmą kartą – prieš žydėjimą, o antrą – po jo. Ankstyvųjų veislių slyvos genimos tuomet, kai būna nuskintas derlius, paprastai liepą arba rugpjūtį. Po sodinimo praėjus trejiems metams, vasarą slyvos pradedamos genėti nuolat. Vasarą trumpinami visi ilgesni negu 30 cm ant skeletinių šakų į viršų augantys ūgliai. Ilgi pjaunami per pusę. Trumpesni neliečiami, o labai ilgi (daugiau kaip 60 cm) visai nupjaunami. Sutrumpinti stipriai augantys ūgliai šakojasi, išauga daug trumpų vaisinių šakučių. Ankstyvosios slyvų veislės gali būti genimos ir tam, kad prašviesėtų vainikai. Išgenimos gulančios viena ant kitos, susikryžiavusios, sergančios šakos.

Veislių skirtybės ir savybės

• Atsparumas žiemą ypač priklauso nuo veislės savybių. Štai ‘Kometa‘ vaismedžiai yra atsparesni šalčiui už ‘Herman‘, tačiau pastarosios vaisiai geresnės kokybės.
• Produktyvų slyvų amžių itin lemia vaismedžio ištvermingumas žiemą. Gausiai derančių produktyvus amžius trunka 15–16 metų, kitų – 18 metų.
• Vaisių dydis, vienodumas ir patrauklumas labai priklauso nuo veislės savybių, agrotechnikos ir derėjimo gausumo. Ant nusilpusių senų šakų augantys vaisiai yra smulkesni ir prastesni, o ant jaunų šakų vešliais, sveikais lapais – kokybiškesni. Ypač vaisiai susmulkėja, kai jų būna primegzta labai daug. Tada pablogėja ir jų kokybė. Kad vaisiai būtų vienodo dydžio ir patrauklūs, reikia nuskinti dalį užuomazgų ir atnaujinti senas derančias šakas.
• Transportabilumas labai priklauso nuo veislės. Tinkamiausios veislės tvirta odele ir standžiu minkštimu. Visos slyvos būna transportabilesnės, kai nuskinamos ne visiškai prinokusios.
• Prinokimo laikas priklauso nuo veislės savybių, iš dalies – nuo augavietės ir oro sąlygų. Ankstyvųjų veislių slyvos prinoksta rugpjūčio pradžioje, vidutinio ankstyvumo – rugpjūčio pabaigoje, o vėlyvųjų – rugsėjį. Šiltesnę vasarą slyvos prinoksta anksčiau, šaltesnę – vėliau. Augavietės mikroklimatas prinokimo laikui irgi turi įtakos – šiltesnėse, nuo šiaurės ir rytų vėjų apsaugotose vietose slyvos prinoksta anksčiau.
• Vartojimo trukmė. Daugumos veislių nuskintos slyvos išsilaiko keletą dienų (‘Kometa’, ‘Early Gold‘). Kitų veislių – savaitę (‘Herman’) ar ilgiau (‘Čačana Rana‘,‘Čačana Lepotika‘, ‘Jojo‘). Ypač ilgai, net mėnesį, išsilaiko ‘Empress’ vaisiai. Visų veislių slyvos ilgiau laikosi nuskintos ne visiškai prinokusios arba saugomos patalpoje, kur oro temperatūra siekia 0–1 °C, o santykinis oro drėgnumas apie 90 proc.

Rūta ANTANAITIENĖ Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.