Slyvų metas virtuvėje, bet gal verta sodą paįvairinti naujomis veislėmis

Dabar slyvų derliaus metas, tačiau jau prasideda ir rudeninės mugės. Kyla pagundų įsigyti vaismedžių sodinukų. Tačiau ką rinktis? Pasidomėjome Šakių rajono sodininkų Linos ir Romano Laurinaičių patirtimi. Jie sodą įveisė 2009 m. – pradėjo nuo pusės hektaro, o vėliau išplėtė iki 2 hektarų. Tarp kitų sodo augalų garbingą vietą užima slyvaitės, apie kurias mums ir rūpi sužinoti. 

Patys Laurinaičiai, savo laiku pradėję domėtis slyvų veislėmis, informacijos ieškojo internete, tarėsi su specialistais sodininkais. Pasikonsultavę su doc. Algirdu Amšiejumi, rudenį paruošė dirvą, o pavasarį pasodino sodinukus. Žinomas sodininkas jiems patarė auginti šias desertines slyvų veisles: ‘Kometa’, ‘Early Gold‘, ‘Herman’, ‘Čačana Rana‘, ‘Čačana Lepotika‘, ‘Jojo‘ ir ‘Empress’. Nors dalis šių veislių savidulkės, yra puikios kitų veislių dulkininkės, o ir savidulkės, augančios netoliese, dera gerokai gausiau.

Desertinės veislės

Pasak R. Laurinaičio, desertinių slyvų vaisiai turi būti gana stambūs, skanūs, pageidautina tvirtu minkštimu. Perdirbti skirtų slyvų vaisiai gali būti ir mažesni, nuo minkštimo turi lengvai atsiskirti kauliukas. Pasirinkus skirtingai nokstančias veisles, jų vaisiais galima mėgautis gana ilgai, nuo liepos pabaigos iki spalio. Tuomet netrūks ir desertui, ir kompotams, ir šaldyti.

Šeima įsigijo sodinukų, išaugintų su sėkliniais poskiepiais: ‘Kometa’, ‘Early Gold‘ – su skėstašakės, arba kaukazinės, slyvos, o ‘Herman’, ‘Čačana Rana‘,‘Čačana Lepotika‘, ‘Jojo‘,‘Empress’ – su ‘Vangenheimo Vengrinės‘. ‘Kometa’ ir ‘Early Gold‘ – tai hibridinės kaukazinės veislės, todėl joms labiausiai tinka ir šis poskiepis, o kitoms veislėms pagal prigimtį priimtini būtent ‘Vangenheimo Vengrinės‘ sėjinukai, skiepai gerai suauga. Jų vaismedžiai užauga žemesni, tik iki 3 m aukščio, pradeda derėti antrais–trečiais metais. Kaukazinės slyvaitės labai gerai suauga su ‘Kometa’, ‘Early Gold‘, dera antraisiais metais, medžiai aukštesni nei kitų minėtų veislių.

‘Herman’ – labai ankstyva derlinga slyvų veislė (sunoksta anksčiau nei ‘Kometa’), sukurta Švedijoje. Vaisiai gražūs, vengrinio tipo, skanūs, transportabilūs, vidutiniai ar didesni už vidutinius (25–45 g), elipsės ar kiaušinio formos. Odelė rausvai violetinė, įsaulėje intensyviai mėlyna, su melsvu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta liepos pabaigoje, nuskintos slyvos laikosi apie savaitę. Vaismedžiai medelyne ir jauni sode auga stipriai, pradėję derėti – vidutinio augumo, vainikai platūs, piramidiški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3–4 metais, dera vidutiniškai ar gausiai. Atsparūs šalčiui, žievės ir medienos ligoms, tolerantiški slyvų raupų virusui. Savidulkė veislė vertinga dėl anksti sunokstančių vaisių.

‘Kometa’ – labai ankstyva derlinga veislė, sukurta Rusijoje. Vaisiai gražūs, skanūs, vidutiniškai transportabilūs, vidutinio dydžio ar didesni už vidutinius (28–35 g). Odelė raudona, su neryškiu vaškiniu apnašu. Minkštimas gelsvas, prie odelės raustelėjęs, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas, su specifiniu prieskoniu. Kauliukas iš minkštimo išsiima sunkiai. Prinoksta liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, nuskinti laikosi beveik savaitę (jei ne visai prinokę). Vartojami švieži ir perdirbami. Vaismedžiai vidutinio ar silpno augumo, vainikai plokščiai rutuliški, vidutinio tankumo. Derėti pradeda 3–4 metais ar dar anksčiau, kasmet dera labai gausiai. Ištveria šalčius. Vaisiai atsparūs puviniui, lapija – šratligei. Kryžmadulkė veislė vertinga dėl anksti sunokstančių vaisių.

‘Jojo‘ – derlinga vėlyva veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai stambūs (35–40 g), vengrinio tipo, gražūs, tamsiai violetiniai, labai skanūs. Minkštimas geltonai rausvas, mėsingas, saldžiarūgštis, sultingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Prinoksta rugsėjo viduryje–spalio pradžioje. Dera greitai ir gausiai, slyvos auga tiesiog kekėmis kaip vynuogės. Vaisiai vartojami švieži, desertams arba perdirbti. Vaismedžiai gana atsparūs žiemą. Veislė savidulkė.

‘Early Gold‘ – labai ankstyva diploidinių slyvų veislė, sukurta JAV. Vaisiai gražūs, geltoni su apnašu, stambūs (35–50 g), apvalūs. Minkštimas ryškiai geltonas, sultingas, saldus, labai skanus, kauliukas nedidelis, atsiskiria vidutiniškai lengvai. Vaisiai prinoksta liepos pabaigoje. Vaismedžiai stipraus augumo, plačiais vainikais. Derėti pradeda anksti, po 2–3 metų. Veislė dera labai gausiai ir kasmet, kryžmadulkė, geriausios dulkininkės: kaukazinė slyva, ‘Kometa’ ir kitos. Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs šalčiams ir ligoms.

‘Čačana Rana‘ – vidutinio ankstyvumo derlinga veislė, sukurta buvusioje Jugoslavijoje. Vaisiai dideli (40–60 g), vengrinio tipo, skanūs, odelė rausvai violetinė su pilkšvu ar melsvu atspalviu. Minkštimas gelsvas, standus, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Pradeda derėti rugpjūčio 10–15 dienomis. Vaismedžiai augūs, anksti uždera, kasmet labai gausiai. Laja reta, skėstašakė. Šalčius ištveria vidutiniškai, atsparūs ligoms. Veislė kryžmadulkė. Geriausia dulkininkė – ‘Čačana Lepotika‘.

‘Čačana Lepotika‘ – derlinga vidutinio ankstyvumo veislė, sukurta buvusioje Jugoslavijoje. Vaisiai stambūs arba labai stambūs (iki 40–50 g), vengrinio tipo, skanūs, tamsiai mėlynos spalvos su pilkšvu, beveik baltu apnašu. Minkštimas žalsvai gelsvas, sultingas, tvirtas. Kauliukas atsiskiria labai lengvai. Sunoksta nuo rugpjūčio 20 dienos ar mėnesio pabaigoje. Tinka desertui, transportuoti, perdirbti. Dera anksti, gausiai ir kasmet. Kadangi ilgai laikosi ant medžio, galima neskubėti skinti – bus geresnis skonis. Vaismedžių augumas priklauso nuo poskiepio. Gana atspari šalčiui. Veislė savidulkė, puiki kitų veislių dulkininkė, ypač ‘Čačana Rana‘.

‘Empress’ – labai derlinga vėlyva veislė, sukurta Vokietijoje. Vaisiai elipsiški, labai stambūs, sveria 60–80 g, vengrinio tipo, skanūs, įsaulėje sunokusių odelė tamsiai mėlyna su apnašu, pavėsyje – mėlynai vyšninė su melsvu apnašu ir grioveliu. Minkštimas geltonas, gali būti su oranžiniu atspalviu, tvirtos konsistencijos, sultingas, skanus. Kauliukas iš minkštimo išsiima lengvai. Vaisiai sunoksta rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, išsilaiko iki mėnesio, o itin geromis sąlygomis – iki dviejų. Derėti pradeda 3–4 metais po sodinimo. Jauni vaismedžiai sode auga stipriai, pradėjusių derėti augumas susilpnėja. Vaismedžiai gana atsparūs šalčiui, tačiau slyvos labai pūva – neatsparios grybinėms ligoms, todėl būtina purkšti fungicidais. Veislė kryžmadulkė. Geros dulkininkės – ‘Bluefree’, ‘President’, ‘Stanley’, ‘Valor’, ‘Italų Vengrinė’, ‘Čačana Lepotika‘.

Auginimas

Vaismedžius su ‘Vangenheimo Vengrinės‘ poskiepiais šeima pasodino 2x4 m atstumais. Nepaklausė A. Amšiejaus patarimo ir sodinukus su skėstašakės slyvos poskiepiais pasodino tokiais pat atstumais ir vėliau pasigailėjo: ‘Kometa’ ir ‘Early Gold‘ vaismedžiai auga per tankiai. Juos reikėtų sodinti kur kas rečiau, 3x4 m atstumais, nes augantiems reikia daugiau erdvės.

Sode dirvožemis labai derlingas, tad kasė tik tokio dydžio duobes, kad tilptų sodinukų šaknys. Sodino pavasarį, balandžio viduryje. Pasodinus šaknų kaklelis turi likti 5–7 cm aukštyje virš dirvos paviršiaus. Per gilus sodinimas slyvoms kenkia, nes medelis gali suslūgti, o tai neigiamai atsilieps augimui ir vystymuisi.

Slyvos puikiai auga, nes dirvožemis yra kalkingas. Kad augantiems medeliams nepritrūktų šių medžiagų ir jie gausiai derėtų, pavasarį sodą papildomai tręšė dolomitmilčiais. Taip pat pavasarį per du kartus tręšė kompleksinėmis ir azoto trąšomis (amonio salietra) po saujelę kiekvienam medeliui. 

Per sausras medeliai laistomi žarna tiesiog iš tvenkinio.

Daugiausia bėdų slyvoms padaro slyviniai pjūkleliai ir grybinių ligų sukeliami puviniai. Todėl pavasarį du kartus reikia purkšti nuo ligų ir kenkėjų: pirmą kartą – prieš žydėjimą, o antrą – po jo.

Ankstyvųjų veislių slyvos genimos tuomet, kai būna nuskintas derlius, paprastai liepą arba rugpjūtį. Po sodinimo praėjus trejiems metams, vasarą slyvos pradedamos genėti nuolat. Vasarą trumpinami visi ilgesni negu 30 cm ant skeletinių šakų į viršų augantys ūgliai. Ilgi pjaunami per pusę. Trumpesni neliečiami, o labai ilgi (daugiau kaip 60 cm) visai nupjaunami. Sutrumpinti stipriai augantys ūgliai šakojasi, išauga daug trumpų vaisinių šakučių. Ankstyvosios slyvų veislės gali būti genimos ir tam, kad prašviesėtų vainikai. Išgenimos gulančios viena ant kitos, susikryžiavusios, sergančios šakos.

Slyvų pagardas

Reikės:

3 nedidelių svogūnų, 500 g slyvų, 1 šaukštelio juodųjų pipirų, 1 šaukštelio kalendrų grūdelių, nedidelės cinamono lazdelės, kelių gvazdikėlių, 1/2 šaukštelio nemaltų kvapiųjų pipirų, 2 česnako skiltelės, 100 ml klevų (tinka ir įprastas cukraus) sirupo, 100 ml raudonojo vyno acto, 1 laurų lapelio, rozmarinų šakelės, 1–2 šaukštų tarkuotų krienų, kelių šaukštų aliejaus, druskos.

Puode įkaitintame aliejuje pakepinkite stambiai supjaustytus svogūnus ir česnako skilteles. Kai svogūnai suminkštės, sudėkite biriuosius prieskonius ir cinamono lazdelę. Viską trumpai pakepinkite, kad aliejus ir svogūnai prisigertų prieskonių aromato. Tada sudėkite slyvas be kauliukų, užpilkite sirupu, įmeskite laurų lapelį, rozmarinų šakelę, puodą uždenkite ir vis pamaišydami virkite ant silpnos ugnies, kol padažas sutirštės. Išgriebkite prieskonius, masę atvėsinkite, supilkite į elektrinį trintuvą, sudėkite krienus, supilkite vyno actą, įberkite žiupsnelį druskos ir viską sutrinkite iki norimos konsistencijos.

Pagardą supilstykite į sterilius butelius ar stiklainius, sandariai uždarykite ir laikykite šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje. Pagardu galima paskaninti įvairius patiekalus, jis ypač tinka prie mėsiškų valgių, taip pat galima užsitepti ant duonos.

Atnaujinta „Rasų“ archyvo medžiaga