Didžiųjų Baltijos šalių įmonių lūkesčiai vėsta

SEB banko Baltijos šalyse rugsėjį atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių finansų direktorių apklausa rodo, kad, palyginti su kovo mėnesiu, bendrovių lūkesčiai dėl verslo sąlygų sumenko, tačiau Lietuvos įmonės yra optimistiškiausios iš Baltijos šalių.

Artimiausio pusmečio verslo sąlygas keturios iš dešimties (41 proc.) didžiųjų Baltijos šalių įmonių vertina palankiai arba labai palankiai, dar tiek pat (44 proc.) − neutraliai, o beveik kas septinta regiono bendrovė (15 proc.) mano, kad sąlygos verslui bus nepalankios arba labai nepalankios. Palyginti su pirmąja tokia SEB apklausa, atlikta šių metų kovo mėnesį, didžiųjų įmonių nuotaikos tapo nuosaikesnės. Šių metų kovą verslo sąlygas palankiai arba labai palankiai vertino pusė (51 proc.) didžiųjų Baltijos šalių įmonių, o nepalankiai ir labai nepalankiai − 7 procentai.

„Pirmąją apklausą atlikome, kai Rusijos ir Ukrainos konfliktas dar nebuvo įgavęs tokio masto, o daugelio pasaulio šalių augimo perspektyvos buvo palankesnės. Tačiau geopolitinė ir ekonominė situacija pastaraisiais mėnesiais pasikeitė, ir tai, be abejonės, verslą neramina. Todėl didžiosios įmonės ateitį vertina kur kas atsargiau, koreguoja metų pradžioje keltus finansinius tikslus“, − sako Aivaras Čičelis, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius.

Lietuvos didžiosios įmonės optimistiškesnės negu Latvijos ir Estijos

Apklausos duomenimis, Lietuvoje dėl artimiausios ateities  didelės įmonės yra nusiteikusios optimistiškiausiai iš trijų Baltijos šalių. Verslo sąlygas gerai arba labai gerai vertina kas antra didelė bendrovė (53 proc., kovo mėn. duomenimis, tokių buvo 55 proc.), o kas trečia (32 proc., kovo mėn. − 41 proc.) - neutraliai. Tiesa, padidėjo įmonių, kurios nusiteikusios pesimistiškai, dalis − sąlygas verslui nepalankiai arba labai nepalankiai vertina 14 proc. didžiųjų bendrovių (kovo mėn. − 3 proc.).

Finansų direktorių apklausa parodė, kad bene skeptiškiausiai dėl artimiausios ateities nusiteikusios Estijos didžiosios įmonės − čia tik 23 proc. jų tikisi, kad verslo sąlygos bus palankios arba labai palankios, o 18 proc.  mano, kad jos bus nepalankios. Latvijos didžiosios bendrovės kiek optimistiškesnės: 45 proc. jų artimiausius šešis mėnesius tikisi palankių verslui sąlygų, pesimistiškai į ateitį žiūri 11 proc. įmonių.

Pasak A. Čičelio, matyti, kad Lietuvos įmonių ilgametė patirtis dirbant su Rusija didina verslininkų atsparumą, todėl į šios dienos situaciją įmonės reaguoja racionaliai.

„Matome, kad didžiosios įmonės Lietuvoje pesimizmui nepasiduoda. Didelė dalis jų − 75 proc. − šiuo metu teigiamai ir labai teigiamai vertina savo finansinę situaciją. Be abejonės, ateities finansinius planus jos planuoja nuosaikiau, atsižvelgdamos į padidėjusį neapibrėžtumą“, − sako A. Čičelis.

Remiantis didelių Lietuvos įmonių finansų direktorių prognozėmis, per ateinančius 12 mėnesių apyvartos augimo tikisi 53 proc. įmonių (kovo mėn. − 67 proc.), jos stabilumo − 34 proc. (kovo mėn. − 23 proc.), o sumažėjimo – 10 proc. (kovo mėn. − 9 proc.).

Didžiausias iššūkis — paklausa

SEB apklausos duomenimis, Lietuvos didžiosioms įmonėms daugiausia nerimo kelia paklausos tendencijos (51 proc.). Tarp susirūpinimą keliančių verslo aspektų šalies įmonės taip pat išskiria aštrėjančią tarptautinę konkurenciją (25 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (21 proc.).

„Atsargesnės, palyginti su metų pradžia, eksporto rinkų prognozės ir prastesni šalies vartotojų lūkesčiai kelia naujų iššūkių Lietuvos didžiosioms įmonėms. Tai gali paskatinti įmones svarstyti investicijų atidėjimą. Kita vertus, dabartines finansavimo galimybes, palūkanų normas įmonės vertina palankiai, ir tai gali paskatinti kai kurias bendroves nestabdyti investicijų planų“, − sako A. Čičelis. Apklausa parodė, kad šiuo metu septynios iš dešimties (72 proc.) bendrovių finansavimo aplinką Lietuvoje vertina palankiai ir labai palankiai.

Perteklines lėšas įmonės skirtų vidaus rinkai

Kaip ir metų pradžioje Lietuvos didžiosios bendrovės, turėdamos perteklinių lėšų, jas pirmiausia skirtų vidaus rinkos plėtrai. Su tuo susijusias investicijas įgyvendintų 44 proc. įmonių. Mažesnė dalis įmonių − 30 proc. − papildomus finansus skirtų turimiems finansiniams įsipareigojimams mažinti.

Pasak A. Čičelio, tai rodo, kad didžiųjų Lietuvos įmonių veikla išliks koncentruota šalies rinkoje − jai ir toliau bus skiriamas pagrindinis dėmesys.

Apie įmonių apklausą

Antroji SEB Baltijos šalyse apklausa, kurioje dalyvavo didžiųjų Baltijos šalių įmonių finansų direktoriai, buvo atlikta 2014 metų rugsėjo mėnesį. Apklausoje dalyvavo apie 160  Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių, kurių metų apyvarta yra didesnė negu 70 mln. litų. Jos metu finansų direktoriai pateikė savo įžvalgas, kaip galėtų kisti verslo sąlygos per ateinančius šešis mėnesius, apyvartos prognozes, nurodė svarbiausius matomus iššūkius.

Pirmą tokią apklausą SEB Baltijos šalyse atliko 2014 metų vasario pabaigoje−kovo pradžioje. Tada apklausoje dalyvavo apie 200 didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovių. vasario pabaigoje—kovo pradžioje. Apklausoje dalyvavo apie 200  Latvijos, Lietuvos ir Estijos įmonių.