Dievo užmirštame užkampyje – unikalus ūkis

Daiva SKIRKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Nuo šiol Lietuva gali didžiuotis turinti unikalų ūkį, kokių Europoje yra nedaug. Kovo 27 dieną paskelbė pradedantis veiklą biodinaminis ūkis „Ilzenbergas“, įkurtas iš griuvėsių prikeltame pusės tūkstančio metų senumo dvare, prie pat Latvijos sienos. Rokiškio rajono mero žodžiais tariant, – Dievo ir žmonių užmirštame kampelyje. Dabar tas užkampis neabejotinai taps traukos centru. Ir ne tik dėl turtingą istoriją turinčio atstatomo dvaro bei jį supančio gražaus gamtovaizdžio su dviem ežerais pašonėje. Čia bus galima pasisemti patirties, kaip ūkininkauti tausojant gamtą, maksimaliai rūpinantis gyvūnų gerove ir sukuriant aukščiausios kokybės žemės ūkio produktų. Biodinaminis ūkis (BŪ) yra aukščiausia ekologinio ūkininkavimo pakopa. Jis veikia kaip natūrali uždara ekosistema, nenaudojanti jokių cheminių priedų, biodinaminiams produktams keliami ypač griežti reikalavimai.  „Siekiame, kad tai taptų vieta, kur žmonėms malonu ir dirbti, ir atvažiuoti pabūti“, - per ūkio atidarymo iškilmes sakė Ilzenbergo dvaro savininkas Vaidas Barakauskas.

Pirmieji biodinaminiai produktai – į vilniečių namus Pirmieji krepšeliai su biodinaminių produktų rinkiniu iš Ilzenbergo dvaro ūkio iškeliaus jau gegužės 1-ąją ir pasieks vilniečių namus. Krepšeliai bus formuojami iš 60 produktų: duonos, pieno, sviesto, sūrio, varškės, vištienos, žąsienos, avienos, jautienos, žuvų, kiaušinių, daržovių. Vasarą krepšelių turinys bus papildomas vaisiais ir uogomis, o žiemą juose bus džiovintų, raugintų produktų ir medaus. „Vartotojas mokės fiksuotą sumą, o mes įsipareigojame produktus tiekti visus metus. Nelygu gamtos sąlygos, ko mažiau užaugs ar visai neužaugs, tą pakeisime kitais produktais, žiemą siūlysime tai, ką galima išsaugoti iki kito sezono“, – sakė BŪ vadovas Rytis Samulis. Biodinaminiai produktai, anot R. Samulio, turi ir vieną „šalutinį poveikį“ – jų paragavus nebesinori grįžti prie chemizuotų. „Mes ne kalorijomis gyvi – gyvi energija, slypinčia produkte“, - tvirtina ūkio vadovas. Pasak jo, Ilzenbergo BŪ pasiryžęs taip ūkininkauti, kad jo produktai gautų „Demeter“ ženkliuką. „Demeter“ – pasaulinė BŪ sertifikuojančių organizacijų asociacija.

Pradėjo pirmąjį sezoną Šiuo metu Ilzenbergo ūkio svirno aruoduose saugomas pernykštis grikių derlius. Kviečiais ir grikiais praėjusiais metais buvo apsėta 60 ha. Dėl besniegės žiemos žiemkenčiai čia neišgyveno, kaip ir dauguma šiaurės Lietuvos žieminių pasėlių. Šiemet grūdiniais augalais ketinama apsėti jau 400 ha ūkio žemės. Iš viso Ilzenbergo BŪ priklauso 463 ha žemės. Iš jos daržams numatyta iki 5 ha, 1,5 ha ploto sode auga per 500 obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, abrikosų, serbentų, agrastų, šilauogių, aviečių, gervuogių. 10 bičių šeimų Ilzenbergo ūkiui pernai sunešė apie 500 kg medaus. Jau deda kiaušinius prieš porą savaičių atsivežtos 150 dedeklių vištų, apsipratusių patogioje vištidėje su joms atitverta pusės hektaro teritorija kieme su miškeliu ir kūdra. „Vištos gaus ne tik gero lesalo, bet ir kurortinį gyvenimą“, - pažada dvaro šeiminkas V. Barakauskas. 50 žąsų paukštidėje – kol kas ūkio naujokės, dar išgyvenančios aklimatizacijos laikotarpį. Pirmosios atstatyto akmeninio tvarto gyventojos – 7 Lietuvos juodgalvės avys su keturiais ėriukais. Šį sezoną jų turėtų padaugėti iki 15 ėriavedžių. Taip pat ketinama įsigyti 50 mėsinių galvijų, 5 melžiamas karves, 2 alpakas, šią savaitę atkeliaus 1000 mėsinių viščiukų. Dviejose nedidelėse kūdrose bus užveista žuvų. Šildomame šiltnamyje jau apie mėnesį auga pomidorų, agurkų, bazilikų, petražolių daigai, želia salotos, laiškiniai svogūnai, ridikėliai.

Dvarą atstato nuo ūkio Apie 15 ha dvarvietę su 150 ha žemės ūkio paskirties žemės V. Barakauskas įsigijo prieš 11 metų. Ir tvarkyti Ilzenbergo dvarą pradėjo ne nuo rūmų, o nuo aplinkos ir ūkio pastatų. Valant parką atsivėrė trys įspūdingi ąžuolai, vienas jų – apie 300 metų galiūnas – įtrauktas į valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą. Atnaujinti parko takai, išvalyti du tvenkiniai, pasodintas vaismedžių ir vaiskrūmių sodas. Laukuose surinkti ir iš tvenkinių ištraukti šimtai riedulių panaudoti atstatant arklides, svirną, amatų namą, rūkyklą, ūkinį pastatą, dvarvietės tvorą. Rekonstruotas gyvenamasis namas, jame įsikūrė ūkio valdytojai. Šalia pastatyta ledainė, malkinė, svirnas, paukštidė. „Ledainė – istorinis pastatas, jo buvo likę tik keli pabiri asmenys, o šalia – nauji pastatai, įkomponuoti į šią erdvę“, – sako V. Barakauskas. Dvaro erdvė skirstoma į kelias teritorijas. Technikos zonoje bus laikoma žemės ūkio technika, stovės benzino kolonėlė, įsikurs technikos remonto dirbtuvės. Daržininkystės zonoje – šiltnamiai ir daržai. Gyvulininkystės zonoje – tvartas, paukštidė. Reprezentacinė dvaro zona dar nesutvarkyta. Joje – tvenkiniai, parkas, iškils estrada. Prie Ilgio ežero atstatomas pirtis-bravoras. Šeši dvaro pastatai ir šiltnamis šildomi po žeme išvedžiotomis centrinio šildymo komunikacijomis. Gyvenamojo namo rūsyje įrengtą modernią katilinę prižiūri vienas žmogus. Kūrenama malkomis. Pasak dvaro šeimininko, iš 100 metų neprižiūrėto parko valant nevertingus medžius, malkomis apsirūpinta dešimčiai metų. Dvaro savininko lėšomis sutvarkytas ir kelias dvaro link, anksčiau buvęs privažiuojamas tik traktoriais.

Neįtikėtini dalykai – prie Latvijos sienos „Esame unikalioje vietoje ir stebime unikalų atvejį: kai per labai trumpą laiką sutvarkyta, atstatyta ir istorinėms ūkinėms funkcijoms pritaikyta daugybė pastatų vienoje vietoje. Drąsiai ir atsakingai galiu pasakyti, kad tai – absoliučiai išskirtinis reiškinys“, - BŪ atidarymo iškilmėse pareiškė Dia­na Varnaitė, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė. Šiuo metu apie 100 Lietuvoje restauruojamų dvarų paveldosaugininkė vadina „sugrįžtančiomis dvarų sodybomis“, o Ilzenbergo dvarą jau kurį laiką mini kaip embleminį atvejį, parodantį, kaip galima senus istorinius pastatus pritaikyti šiuolaikinėms reikmėms. Iš viešnios lūpų nuskambėjo ir itin retai kultūros paveldo objektų savininkams tariama paveldosaugininkų padėka už tai, kad jie puošia šalį. „Valstybė atstatant Ilzenbergo dvarą absoliučiai niekuo neprisidėjo, stengėmės bent jau netrukdyti“, - sakė D. Varnaitė ir išreiškė viltį, jog Ilzenbergo dvaro pavyzdys bus įkvepiantis kitiems privačių dvarų savininkams, ieškantiems savos vizijos. Rokiškio r. meras Vytautas Vilys nuoširdžiai visiems susirinkusiesiems prisipažino Ilzenbergo dvaro pakilimą iš griuvėsių laikantis beveik stebuklu, kuriuo iš pradžių nei jis, nei kiti savivaldybės politikai netikėję. „Neįtikėtini dalykai – prie Latvijos sienos, atrodo, Dievo užmirštame užkampyje! – neslėpė nuostabos meras. – Dabar galėsime ir pasigirti, kad mes, lietuviai, turime tokį ūkį. Šis dvaras garsės, matyt, ne vien ūkine veikla“, – naujomis investicijomis rajone džiaugėsi meras.

Paskutinis nekilnojamojo turto projektas „Šitas – mano paskutinis nekilnojamojo turto (NT) projektas, daugiau jų nebesiimsiu, dėl to pasirinkau būtent dvarą“, – „ŪP“ prisipažino V. Barakauskas. Iš viso jis įgyvendino penkis NT projektus, iš jų: du verslo centrai Vilniuje ir modernus rekreacijos centras „Belvilis“ Molėtų rajone. Pastarasis – Ilzenbergo dvaro – projektas, pasak V. Barakausko, bene sunkiausias, bet ne didžiausias. Pirkti sovietmečiu nuteriotą dvarą V. Barakauskas apsisprendė vienas. „Tokį sprendimą, manau, tik vienas ir gali priimti. Atsigręžiant į istoriją matyti, jog sprendimus daryti ką nors nauja visada priimdavo atskiri asmenys. Komandiniai sprendimai labiau reikalingi tobulinimo klausimais, – sako verslininkas. – Radau valstybės turto fondo skelbimą apie parduodamą dvarą, atvažiavau, man patiko šios vietos energetika ir nusipirkau. Kūriau ne sau, o užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti – kad tai būtų dvaras, ūkis. Aš pats čia negyvensiu.“ Du baigtų aukštųjų mokslų diplomus – matematiko ir verslo vadybininko – turinčiam 43 metų vilniečiui matematiku dirbti neteko, visą gyvenimą jis sukasi versle.

Varančioji jėga – noras kurti „Čia yra tik hobis, nes sukurti objektą, generuojantį tik 1 mln. litų apyvartos, tai – ne verslas, svarbu, kad užsisuktų veikla ir dvaras išsilaikytų. Iš to uždirbti aš nematau šansų, – apie Ilzenbergo dvare kuriamą BŪ sako pašnekovas. – Be to, nė vienas dvaras negeneruoja pelno. Visi atkuriantieji dvarus tai daro, nes jiems patinka. Anksčiau sukurtų mano verslų apyvarta siekia bent 10 mln. litų apyvartos.“ BŪ idėja V. Barakauskas susižavėjo Švedijoje, anot jo, ten taip ūkininkaujama jau 70 metų, ir apimtys didžiulės – bendruomenė dirba tūkstančius hektarų žemės, turi savo bankų, Rudolfo Štainerio mokymo centrą. R. Štaineris (Rudolf Steiner, 1861-1925) – austrų filosofas, ugdytojas, naujo dvasinio sąjūdžio – antroposofijos, Valdorfo pedagogikos pradininkas, biodinaminio ūkininkavimo, antroposofinės me­­dicinos pagrindėjas. „Štainerio filosofijos nesu nagrinėjęs, bet pats dvaras „prašosi“ biodinamikos. Kai išnagrinėji statinių planavimą, ūkio organizavimą ir biodinamiką, matai, jog vienas prie kito „limpa“. Atstatant Ilzenbergo dvarą V. Barakauską labiausiai skatino noras kurti. Tremtinių anūkas net ir buvusioje šalies okupacijoje įžvelgia teigiamybių. „Jei nebūtume buvę okupuoti, pas mus būtų buvę viskas sutvarkyta. Kur dar pasaulyje žmonės turi tokių galimybių – iš praktiškai sunaikinto dalyko atkurti tai, kas buvo?! Įdomu ir istoriją nagrinėti, ir statybas, ir naujoves. Ir padaryti gerai arba geriausiai. Tie dalykai motyvuoja“, – „ŪP“ sakė naujasis dvarininkas. Bendraminčių, komandos narių savo idėjai realizuoti V. Barakauskas ieškojo įvairiais būdais, taip pat – ir skelbimais spaudoje. Meistrus kvietėsi iš visos Lietuvos. Kiekvienai sričiai norėjo rasti išmanantį specialistą. Anot jo, atkuriamame Ilzenbergo dvare jokios prabangos nėra – padaryta taip, kaip turi būti.

Autorės nuotraukos

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.