Diržų veržimo galo nematyti

Europos Sąjungos (ES) ambicijos klimato srityje nuolat auga. Nespėjo atvėsti emocijos dėl siekio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį bent 40 proc., Europos Komisija (EK) pristatė naują planą, kaip iki 2030 m. ES išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Lietuva faktiškai tokį lygį pasiekusi, bet...

Naujausios 2020 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos duomenimis, 2018 m. Lietuvoje, palyginti su 1990 m., išmetamas ŠESD kiekis sumažėjo apie 58 proc., neįskaitant žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriaus poveikio, o įskaitant ŽNPKM sektorių – 61 proc. Atrodo, kad ir nauji ŠESD mažinimo tikslai Lietuvoje jau yra pasiekti.

Griežtesnė ES emisijų politika galėtų būti palanki žinia ir šalies žemdirbiams, nelygiomis sąlygomis (vienos mažiausių ES tiesioginės išmokos, 30 proc. mažesnė žalinimo išmoka už absoliučiai tapačių visoje ES klimatui ir aplinkai naudingų praktikų taikymą ir t. t.) konkuruojantiems bendroje ES rinkoje. Lietuvos žemės ūkis pagal ŠESD sumažinimo tempą taip pat yra tarp pirmūnų, nors labai džiaugtis nėra ko, nes daugiausia tai dėl iki kritinės ribos susitraukusios gyvulininkystės.

Naujausios 2020 m. Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos duomenimis, emisijos iš žemės ūkio sektoriaus sumažėjo nuo 8 853,4 kt. CO2 ekv. 1990 m. iki 4 280,7 kt. CO2 ekv. 2018 m., tai reiškia sumažėjo 52 proc.

Taigi, Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos žemės ūkio sektorius būtų galima priskirti ES ŠESD mažinimo aukščiausiai lygai, kurios dalyvės galėtų ramiai vystyti savo ekonomikas, stebėdamos, kaip kelis kartus mažesnį progresą pasiekusios šalys deda pastangas, ribodamos savo taršių sektorių veiklą ar nukreipdamos investicijas į dažniausiai nepelningas, taršą mažinančias priemones.

Deja, taip nėra. Gruodžio pabaigoje sukaks lygiai metai, kai buvo patvirtintas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021–2030 (NECP), kurio pagrindinė rengėja buvo Energetikos ministerija. Galbūt kaip tik dėl šios priežasties žemės ūkio sektoriui planuojamos priemonės nebuvo išsamiai aptartos su socialiniais partneriais. Tačiau EK tvirtinti pateiktame dokumente numatomi suvaržymai šalies žemės ūkiui, tokie kaip mineralinių trąšų naudojimo sumažinimas 15 proc. (kyla klausimas, kuo tręšime, jeigu gyvulių tankumas jau nebesiekia 0,2 SG/ha), mėšlo naudojimo sugriežtinimas (tarytum būtų didžiulis perteklius), akcizo lengvatų žemės ūkyje naudojamam dyzelinui atsisakymas (nors lengvatas numato ES teisės aktai) ir kt.

Ypač keistai atrodo EK rekomendacijos atsisakyti iškastiniam kurui taikomų lengvatų. Įvertinant tai, kad iki šiol galioja 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, kurios 8 straipsnis teikia galimybę taikyti minimalų degalų, naudojamų žemės ūkyje, apmokestinimo lygį, pagrįstai kyla klausimas, ar tokie veiksmai negali būti laikomi ne visai teisėtu spaudimu, kuriam turėtų būti duotas principingas atkirtis, kaip tai padarė kaimyninė Estija, principingai atmetusi EK rekomendacijas ir savo NECP nurodydama: „Estija neplanuoja keisti šių dviejų priemonių, nes mažesnė dyzelinio kuro akcizo norma palaiko žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą...“

Atrodo, kad Lietuvoje formuojamas kitoks požiūris.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai paskutinę praėjusių metų dieną pateikus pastabas ir pasiūlymus Nacionalinio energetikos ir klimato srities plano žemės ūkio sektoriaus priemonėms, šių metų pirmąjį pusmetį įvyko karštų, bet produktyvių žemdirbių savivaldos susitikimų su Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistais. Jų metu buvo pasiekta kompromisinių sprendimų, pavyzdžiui, žymėtojo dyzelino mokestinės lengvatos taikymą susieti su minėtos direktyvos galiojimo terminais. Taip pat sutarta, kad pakeitimai bus išsiųsti ir padaryti EK pateiktame NECP plane.

Tačiau planas kol kas taip nepakeistas, yra EK svetainėje. Su jame esančia, savivaldos pastebėta, tačiau iki šiol neištaisyta klaida, neigiamai keičiančia bendrą žemės ūkio ŠESD emisijų / sekvestracijos balansą, padaryta, nepakankamai įvertinus neariminėmis technologijomis pasiekiamą ŠESD mažinimo efektą (priemonė L14). Nepakeistos plane ir nuostatos dėl akcizų lengvatų žemės ūkyje naudojamam dyzelinui tolesnio taikymo.

Todėl Lietuvos žemės ūkio taryba kreipėsi į būsimą Vyriausybę, prašydama išlaikyti lengvatą žymėtajam dyzelinui ir kitiems degalams Lietuvoje tol, kol tokios apmokestinimo lengvatos yra taikomos kitose valstybėse narėse ir jų kitaip nereglamentuoja ES teisė, o visi pokyčiai ir valstybės intervencijos, susiję su ES žaliosiomis strategijomis, būtų numatomi ir daromi ne aklai, o tik atlikus išsamų poveikio vertinimą ūkio ir valstybės mastu.

Eimantas PRANAUSKAS

Apžvalgininkas