Durpių kasėjai prieš gyventojus: kieno interesas svarbesnis?

Prasidėjo trylikos aplink Jurbarką esančių kaimų gyventojų apklausa, kurioje jiems reikia pasirinkti – darbo vietos ir ekonominė nauda savivaldybei ar tyla, ramybė, švarus oras ir gėrybių pilnas miškas. Ši dilema iškilo beveik prieš dešimtmetį, kai paaiškėjo, kad į greta miesto esantį Dainių miškelį nusitaikė UAB „Presto durpės“. Viena apklausa jau vyko: gyventojai patvirtino, jog durpių kasėjų kaimynystės nepageidauja, tačiau teismų sprendimai rodo, kad žmonių nuomonė nieko nereiškia.

Kėsinasi iškirsti mišką

Sprendimas visai šalia Jurbarko esantį Dainių mišką paversti durpių kasybos karjeru bręsta nuo 2003 metų.

Dainių durpynas buvo eksploatuojamas 1958–1989 metais – iš viso iškasta 234 tūkst. t durpių. Tačiau 2004 metais atlikus papildomą geologinę žvalgybą, Žemės gelmių išteklių aprobavimo tarnyba suskaičiavo, kad 200 ha plote liko neišeksploatuota 365 tūkst. t durpių. Durpių klodų storis šioje vietoje, pasak žvalgytojų, nuo 0,5 iki 3 metrų, todėl kasmet iškasant po 5–6 cm, durpes būtų galima eksploatuoti maždaug 50 metų.

Gal niekas per daug verslininkų planams ir neprieštarautų, jei per 30 metų neeksploatuojamas durpynas nebūtų apaugęs mišku. Dar 2004 m. Miškotvarkos institutas nustatė, kad Dainių miške yra 27 tūkst. kietmetrių medienos. Miškininkai tvirtina, jog tai pats geriausias, pirmo boniteto, miškas, kuriame auga maždaug 50 metų drebulės, apie 60 metų beržai. Valstybinės miškotvarkos tarnybos duomenimis, kasmet Lietuvoje 1 ha miško priauga vidutiniškai 8 kub. m medienos.

Leidimą eksploatuoti durpyną turinčios UAB „Presto durpės“ ketina iškirsti apie 150 ha miško. Senieji šių apylinkių gyventojai piktai sako, kad verslininkams reikia ne durpių – ras jie čia jų ar neras, o mišką iškirs ir parduos pirmiausia. Net ir sumokėję valstybei už gamtos išteklius daugiau nei 832 tūkst. eurų, dar turės nemažai pelno.

Dainių miškas Jurbarko ir priemiestinių kaimų gyventojams svarbus ne tik dėl unikalių pelkinių augalų, visų pamėgtų spanguolynų ir grybynų. Teigiama, jog miškelis užstoja vyraujančius vakarų vėjus, nešančius miesto link kiaulių komplekso skleidžiamus kvapus. Todėl jo išlikimu suinteresuota ir jokių apsauginių medžių juostų neturinti UAB „Dainiai“.

Valstybinė  miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos buvo parengusi valstybinių miškų plotų schemą, pagal kurią Dainių miškas buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškams. UAB „Presto durpės“ skundė teismui ir savivaldybės tarybos sprendimą neformuoti žemės sklypo ir neleisti keisti jo paskirties, ir Valstybinių miškų tarnybos direktoriaus įsakymą, kuriuo Dainių miškelis buvo priskirtas valstybiniams miškams.

Pretenzijas dėl miško priskyrimo valstybiniams miškams Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė, o ieškinį savivaldybei, pasikeitus įstatymams, bendrovė atsiėmė pati. Nuo 2014 metų pradžios sklypus kaimo teritorijoje planuoja Nacionalinė žemės tarnyba, o žemės gelmių naudojimo planą tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba. Savivaldybės administracija išduoda tik planavimo sąlygas.

Dabar teisinis konfliktas vyksta dėl techninio projekto derinimo, nes Jurbarko savivaldybė reikalauja pateikti naują ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Per 16 metų, Jurbarko rajono mero S. Mockevičiaus įsitikinimu, smarkiai pasikeitė ir durpynas, tapęs mišku, ir valstybės požiūris į aplinkos išsaugojimą.

2012 metais Aplinkos ministerija patvirtino, jog planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaita galioja penkerius metus. Tačiau jos pagrindu išduotas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galioja iki 2031 metų, todėl bendrovė „Presto durpės“ savo ketinimų Dainių miškelyje neatsisako.

Aplinkos ministeriją paklaidino pelkėse?

Leidimą kasti durpes įmonė gavo dar 2003 metais, kai anuometinės savivaldybės vadovai neįsigilinę pritarė bendrovės „Presto durpės“ parengtai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Tada valdininkai neatkreipė dėmesio, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ataskaita, o tuo pačiu ir Aplinkos ministerijos sprendimas „Dėl Dainių, Baužaičių ir Balandinės durpių telkinių  naudojimo galimybių poveikio aplinkai požiūriu“ neatitiko teisės aktų.

Ministerijos sprendime buvo nurodyta, kad „Presto durpės“ planuoja ūkinę veiklą Eržvilko seniūnijoje, kur ir buvo surengti du vieši ataskaitos svarstymai. Su Jurbarkų seniūnijos gyventojais bendrovės atstovai ataskaitos nesvarstė, Jurbarko spaudoje apie parengtą ataskaitą gyventojų neinformavo, todėl Jurbarkų seniūnijos gyventojai negalėjo nei susipažinti su ataskaita, nei pateikti dėl jos savo pastabų.

Nepaisant to, šis dokumentas tapo pagrindu Aplinkos ministerijai neprieštarauti durpių gavybai Dainių durpyno vakarinės dalies trijuose sklypuose, o Lietuvos geologijos tarnybai 2006 m. išduoti leidimą 25 metus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes. Akivaizdu, kad dokumento rengėjai valstybės institucijų klerkus „paklaidino“ Jurbarko pelkėse, o savivaldybės valdininkams tie paklydimai tada neatrodė reikšmingi.

Apklausa jau buvo

Kad Jurbarkas iki 2031 metų tapo savotišku verslininkų įkaitu, sužinota tik 2011 metais, kai UAB „Presto durpės“ pateikė vietos politikams prašymą keisti žemės paskirtį ir rengti detalųjį sklypo planą.

Savivaldybės tarybai nepritarus durpių kasėjų planams Dainių miškelyje, bendrovė kreipėsi į teismą, kuris įpareigojo rajono tarybą dar kartą svarstyti UAB „Presto durpės“ prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą.

Tada sukruto netoli miškelio gyvenantys žmonės – savivaldybėje įregistravo gyventojų iniciatyvinę grupę apklausai paskelbti. Šioje apklausoje 2013 metais dalyvavo 421 Jurbarkų seniūnijos gyventojas – visi iki vieno nepritarė miško iškirtimui ir durpyno įrengimui. Tuo pat metu buvo surinkta 624 netoliese gyvenančių, bet į apklausos teritoriją nepatekusių žmonių parašai – jie taip pat nepritarė miško žemės pavertimui kitomis naudmenomis ir durpių karjero įrengimui.

Vos už 2,6 km nuo Dainių miško – Jurbarko miesto gyvenamoji teritorija. Gyventojai nuogąstauja, jog miesto pašonėje įkūrus durpių perdirbimo įmonę, Jurbarką kartu su kiaulių tvartų smarve užpūstų dar ir baisus dulkių debesis. Triukšmas, didžiulis gaisrų pavojus, galintis bet kada sukelti ekologinę katastrofą, labiausiai apkartintų gyvenimą Dainių ir aplinkinių kaimų žmonėms, tačiau, atsitikus nelaimei, nukentėtų ir miesto pakraščių gyventojai.

Toks vieningas ir aiškus gyventojų nuomonės išreiškimas parodo, koks yra šio miško išsaugojimas svarbus Jurbarko bendruomenei. Jurbarko savivaldybės teisininkai bandė įrodyti teismams, kad visuomenės dalyvavimas priimant sprendimus dėl viešojo intereso objektų yra glaudžiai susijęs su teisinės valstybės, gero administravimo, skaidrumo principų įgyvendinimu, tačiau šį argumentą teismai atmetė kaip nesvarbų.

Planai sukėlė naujų abejonių

Tik dabar, paskelbus gyventojų apklausą, UAB „Presto durpės“ atstovai pagaliau prisiruošė pristatyti Jurbarko bendruomenei Dainių miške brandinamus planus – pristatyti durpyno techninio projekto į savivaldybę atvyko UAB „GJ Magma“ savininkas, šio projekto autorius Ginutis Juozapavičius.

Paaiškėjo, kad bendrovė planuoja iškirsti beveik 150 ha miško ir iškasti 129,1 ha karjerą – tikimasi, jog šiame plote bus 125 tūkst. t durpių. Iš viso UAB „Presto durpės“ iš valstybės išsinuomojo 158 ha žemės.

Išnagrinėję techninį projektą, Jurbarko savivaldybės specialistai įžvelgė daugiau grėsmių nei gyventojus gąsdinančios dulkės ir triukšmas. Labiausiai gali nukentėti keliai ir melioracijos įrenginiai. Užnešus melioracijos sistemas durpingais nešmenimis, gali užpelkėti maždaug 300 ha aplinkinių ūkininkų laukų. Be to, sausinant durpyną, visi upeliai, į kuriuos planuojama melioracijos įrenginiais nuleisti vandenį, suteka į Mituvą. O su jos baseinu glaudžiai siejasi Jurbarką geriamuoju vandeniu aprūpinančios vandenvietės.

„Negali taip būti, kad bendrovei atiteks pelnas, o savivaldybei problemos. Mes ne prieš verslą, bet jis neturi prieštarauti viešajam interesui. Siekiame dialogo ir norime, kad gyventojai pasisakytų šiuo klausimu“, – susitikime su projekto rengėjais sakė Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.

G. Juozapavičius, gynęs UAB „Presto durpės“ interesus, pažadėjo perduoti įmonei Jurbarko bendruomenės pastabas, bet negarantavo, kad į jas bus atsižvelgta.

Kaip bendrovei, ketinančiai dirbti Jurbarke, svarbūs gyventojų interesai, paaiškėjo iškart po projekto pristatymo: UAB „Presto durpės“ apskundė teismui Jurbarko rajono mero S. Mockevičiaus sprendimą inicijuoti vietos gyventojų apklausą, ir gavo vykdomąjį dokumentą, kuriuo bandys priversti savivaldybę suderinti pateiktą Dainių durpių telkinio kasybos–rekultivavimo projektą.

Žemės turtai – eksportui

2000 metais Lietuvoje įkurta bendrovė „Presto durpės“ savo interneto puslapyje skelbia, jog dirba trijuose durpių telkiniuose, kurių bendras plotas – daugiau kaip 500 ha. Net 98 proc. produkcijos įmonė eksportuoja į užsienį.

Tačiau „Rekvizitai.lt“ duomenimis, bendrovėje yra tik penki darbuotojai, ir nuo 2014 metų daugiau kaip 8 darbuotojų ši įmonė nėra turėjusi. Taigi panašu, jog ir Jurbarke darbo vietų pasiūla bus minimali.

Panašu, kad UAB „Presto durpės“ nenori bendradarbiauti ne tik su vietiniais gyventojais, bet ir su visuomenės informavimo priemonių atstovais. „Ūkininko patarėjui“ paskambinus bendrovės vadovui Andrej Kirillov, smarkiai laužyta lietuvių kalba buvo pareikšta, jog į visus klausimus atsakys bendrovės advokatai.

„Mes jau prieš penkiolika metų viską pasakėme. Buvo viskas sutarta“, – tvirtino A. Kirillov.

Paprieštaravus, jog per 15 metų užaugo nauja žmonių karta ir pasikeitė bent trys Jurbarko merai, UAB „Pesto durpės“ direktorius tapo visiškai nekalbus: „Valdžios nepasikeitė. Pagrindinė valdžia liko. Aš tikrai jums šito neaiškinsiu“.

Taigi investuotojų pozicija aiški ir be advokatų išaiškinimų. Belieka spėlioti, kas ir su kuo prieš 15 metų Aplinkos ministerijoje, Geologijos tarnyboje ar Jurbarko savivaldybėje buvo susitaręs „parduoti“ užsieniečiams Jurbarke esančius gamtos turtus, ir kokią naudą iš šio susitarimo gavo, kad dabar Lietuvos žemės gelmių turtus iš mūsų šalies išgabenantiems investuotojams vietinių gyventojų nuomonė tapo tarsi skuduru kojoms nusivalyti.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė