Dzūkijoje apgyvendinti nelegalūs migrantai vietiniams kelia nerimą

Baltarusijai tęsiant hibridinį karą, mūsų šalyje kasdien auga nelegalių migrantų skaičius, o kartu ir gyventojų nerimas – kas bus toliau, ar galima jaustis saugiai. Ir nors valdžios atstovai tvirtina, kad daro viską, kas įmanoma, gyventojai, ypač kaimo, ramūs nesijaučia.

Apgyvendino pas dzūkus

Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusių patekti migrantų skaičius artėja prie pusantro tūkstančio ir yra beveik dvidešimt kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Dėl didelio migrantų antplūdžio valstybės mastu yra paskelbta ekstremalioji situacija.

Dzūkija ribojasi su Baltarusija, tad didžioji dalis nelegalų apgyvendinta būtent šiame regione – Alytaus miesto, Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonų savivaldybėse, o Druskininkų savivaldybėje, pasienio užkardos teritorijoje, pasieniečių saugomoje ir kontroliuojamoje zonoje, statoma apie 100 vietų palapinė pirminiam nelegalų sulaikymo etapui.

Anot Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojos, šiuo metu mero pareigas einančios Jurgitos Šukevičienės, suprasdama situacijos rimtumą ir vadovaudamasi ekstremaliosios situacijos metu apibrėžtais teisės aktais, savivaldybės administracija suteikė patalpas ir užtikrins būtiniausias pagalbos priemones iš Druskininkų užkardos pristatytiems nelegaliems migrantams. Taip pasielgė ir kitos pietinio šalies pasienio savivaldybės, nelegalus apgyvendindamos ne itin tam tinkamose vietose ir pritaikytose patalpose – kaimų mokyklose, šalia vietinių gyventojų ir visuomeninių įstaigų.

Geriau jų nebūtų

Varėnos rajono Vydenių kaimo, kuriame gyvena 278 gyventojai, buvusios mokyklos patalpose apgyvendinta 150 migrantų. „Ką aš galiu padaryti, esu valstybės tarnautoja, gaunu nurodymą ir jį vykdau. Aš jų nenoriu, mes jų nenorime, visa Lietuva nenori. Geriau jų nebūtų, bet situacija tokia, kad ją reikia spręsti“, – apie nelegalių migrantų atsiradimą Vydeniuose kalbėjo seniūnė Genė Ramaškienė.

Anot jos, žmonių nuotaikos labai įvairios, yra ir perdėtos baimės, yra ir politikos. Mokykla – kaimo pakraštyje, todėl vietos saugumui užtikrinti kaip ir yra, be to, artimiausiu metu teritoriją dar turėtų apjuosti ir tvora, saugumą užtikrina policijos pareigūnai ir pasieniečiai. Tačiau seniūnė pritaria gyventojams, kad, atsiradus migrantų, nors jie ir saugomi, kaime tapo neramu.

Kultūros centre vykusiame susitikime su rajono vadovais vieni vydeniškiai tiesiai rėžė į akis, kad migrantų atsiradimas jiems kelia baimę, jie bijo, kad nelegalūs migrantai nepasirodytų jų kieme ir ko nors blogo nepadarytų, ir liejo pyktį, kiti buvo nuosaikiau nusiteikę, esą tai žmonės, kaip ir visi, reikia jiems padėti. Tačiau kiek­vienas tvirtino, kad nori aiškumo ir saugumo.

Pagrindinis susirinkusiųjų klausimas buvo tas, kur žmonėms kreiptis skubios pagalbos. Vydeniškiai tikino, kad pagalbos numeris 112 – nėra geriausia išeitis, reikėtų kito, vietinio. „Nieko gero čia nebus. Žada, kad atvykėliai bus tik laikinai. Aš tuo labai abejoju. Manau, kad jie čia liks ilgam, taip tęsis metai iš metų. Ką mes, paprasti žmonės, galime padaryti, papriekaištauti? Čia valstybės reikalas, o valstybei paprastų žmonių nuomonė neįdomi. Tik šneka, kad svarbi žmonių nuomonė, niekam ji nesvarbi. Lietuvoje irgi yra žmonių, neturinčių stogo virš galvos. Nelegaliems migrantams viskas nupirkta, paduota, pasirūpinta, tad kodėl jiems nebėgti“, – susitikime piktinosi jauna moteris.

Seniūnės teigimu, migrantai apgyvendinti klasėse po dešimt, miega lovose su miegmaišiais, įjungtas šiltas vanduo ir užtikrintos kitos higieninės sanitarinės sąlygos. Kol kas incidentų nebuvo, tik vienai moteriai prireikė medikų pagalbos. Didžiąją dalį nelegalų sudaro vyrai, mažamečių vaikų nėra.  Varėnos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas Alvydas Verbickas tikino, kad ne paslaptis, jog dalis migrantų atkeliauja turistiniais maršrutais į Minską, iš ten autobusais vežami prie mūsų sienos ir paleidžiami. Mes, remdamiesi atitinkamomis ES direktyvomis, privalome juos priimti. Tada migrantai gauna tam tikrą statusą ir keliauja toliau, kur prašosi prieglobsčio, arba grįžta į savo šalis. Anot G. Ramaškienės, jauni nelegalai pasakoja, kad juos išmetė iš universiteto, parodė kryptį ir liepė dingti iš Baltarusijos.

Iš mokyklos iškels

Lazdijų rajone migrantai įkurdinti Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės mokykloje. „Iš pradžių buvo apgyvendinta šimtas nelegalių migrantų, vėliau liko 71 nelegaliai Lietuvos–Baltarusijos valstybinę sieną kirtęs asmuo. Kiti buvo pervežti į pritaikytas patalpas, kuruojamas Vidaus reikalų ministerijos (VRM). Tarp migrantų yra vaikų nuo kelerių iki 13–14 metų paauglių. Šeimos apgyvendintos kartu, klasėse“, – tikino Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Anot jos, gyventojai labai baiminasi dėl savo saugumo ir jų baimės turi pagrindo. Merės nuomone, mokykla tikrai nėra tinkama vieta gyventi nelegaliems migrantams. Ji yra veikianti, iki praėjusio penktadienio veikė priešmokyklinė grupė, planuojama stovyklų veikla, šalia – muziejus, seniūnija.

„Reikia suprasti, kad mokykla nėra įkalinimo įstaiga, turinti grotuotus langus. Vadinasi, gali atidaryti langą ir eiti, kur nori, todėl gyventojai ir baiminasi. Kol kas viskas ramu, situacija yra stebima, valdoma“, – pasakojo A. Miškinienė.

Kapčiamiesčio mokykloje migrantai apgyvendinti priėmus skubų sprendimą, kai nebuvo kur jų dėti. Buvo prašoma 3–4 dienoms, tačiau jau tada buvo aišku, kad šis laikotarpis truks bent 10 dienų, kurios privalomos dėl karantinavimosi.  Artimiausiu metu migrantus iš mokyklos ketinama perkelti į buvusias socialinės globos centro „Židinys“ patalpas. Pastatas yra maždaug už kilometro nuo mokyklos, tačiau aptvertas tvora, todėl patogiau užtikrinti saugumą. „Turėjome vieną problemą – pandemiją, dabar turime kitą, taip pat iš „p“ raidės, tad privalome ją sėkmingai įveikti“, – optimizmo nepraranda Lazdijų rajono vadovė A. Miškinienė.

Daugiau priimti negali

Alytuje, buvusiose aerodromo administracinėse patalpose, apgyvendintas 71 migrantas: 21 moteris ir 50 vyrų, šeimų nėra. „Rūpinamės apgyvendinimu, maitinimu, visą parą juos saugo policija. VRM žada daugiau dėmesio ir pagalbos tiek saugumo, tiek finansiniais klausimais, susijusiais su laikina migrantų globa. Iš ministerijos buvo pasakyta, kad visos išlaidos bus padengtos iš valstybės rezervo, savivaldybės biudžeto lėšos tam nebus naudojamos. Iki liepos 7 dienos turėjome pateikti visus poreikius ir sąmatas“, – kalbėjo vicemerė J. Šukevičienė.

Ji pabrėžė, kad tai yra maksimalus asmenų skaičius, kurį savivaldybė galėjo priimti. Didesniam nelegalių migrantų skaičiui nei patalpų, nei galimybių Alytuje nėra.

J. Šukevičienė teigė žinanti gyventojų nuogąstavimus dėl savo saugumo ir kiekvieną dominantį klausimą, kiek laiko tai truks. „Šis klausimas buvo užduotas ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės apsilankymo Alytuje metu. Pradinis laikas – 10 parų dėl COVID-19 pandemijos izoliacijos bei migrantų asmens tapatybės ir statuso nustatymo, tačiau ar prabėgus šiam laikui VRM jau bus pasiruošusi juos išvežti, tokios informacijos neturime“, – aiškino J. Šukevičienė.

Alytaus rajono savivaldybė tapo paskutine Dzūkijoje, į kurią buvo atvežti laikinam apgyvendinimui nelegalūs migrantai, tam pasirinkta buvusi Verebiejų kaimo mokykla. Jos teritorija dar prieš pasirodant nelegalams buvo aptverta tvora, pasirūpinta gyvenimo sąlygomis. Čia apgyvendinti 125 nelegalūs migrantai.

„Turėjome nelengvą pokalbį su kaimo bendruomene. Mačiau, kad piktavaliai kiršintojai jau prigąsdino žmones, neva pabėgėliai kels kaimui daug problemų. Žmones galima suprasti, jie sunerimo, susierzino“, – savo socialinių tinklų paskyroje rašė Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas.

Ir iš tikrųjų žmonės sunerimę dėl nelegalių migrantų apgyvendinimo. Vieni verebiejiškiai baiminasi, kad tarp nelegalų nebūtų teroristų, kiti klausia, kodėl neapgyvendino Vilniuje, Lukiškėse, esą taip būtų visiems saugiau. „Važinėdamas po Europą mačiau, kas po jų laikino pagyvenimo lieka, todėl nesinori tokios kaimynystės“, – kalbėjo Verebiejų gyventojas.

Žada pagalbą

Padėti Lietuvai įveikti migrantų antplūdį buvo atvykęs Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis. „Lietuvos siena yra Europos siena. Dėl to man buvo labai svarbu čia atvykti tam, kad labai gerai suprasčiau, kokie yra poreikiai ir ką įmanoma padaryti iš ES pusės, teikiant pagalbą Lietuvai“, – Ch. Michelis.

EVT pirmininkas žadėjo ateinančią savaitę situaciją aptarti su Irako ministru pirmininku, o artimiausiu metu tai padaryti ir su kitų šalių vadovais. „Kontaktuosime su kitomis šalimis, kad su jomis būtų galima bendradarbiauti pasiunčiant signalą, jog naudojant nelegalius įrankius ir instrumentus čia negalima patekti“, – kalbėjo Ch. Michelis.

Nežada sėdėti rankų sudėjusi ir mūsų šalies Vyriausybė. Šį mėnesį Lietuvos delegacija ketina vykti į Iraką ir Turkiją, iš kur daugiausia atvyksta migrantų, ieškoti būdų nelegalų krizei suvaldyti.  O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kovoti su nelegalais siūlo naudojant keturias pagrindines priemones. Pirma – turi būti fizinis barjeras, skiriantis Baltarusiją ir Lietuvą. Antra – visi atvykę nelegalūs migrantai privalo būti izoliuoti viename ar keliuose užkardymo centruose ir jiems nesuteikiama teisė palikti jo teritorijos, kol svarstomas individualus jų prašymas suteikti pabėgėlio statusą. Trečia – nelegaliems migrantams, kurie pageidauja savanoriškai išvykti į kilmės šalį, suteikti jiems finansinę ir kitą reikalingą paramą. Ketvirta – stiprinti diplomatines ir žvalgybines pozicijas, koordinuojantis su NATO ir ES sąjungininkais, trečiosiose šalyse, iš kurių organizuojami nelegalios migracijos srautai.

Rita KRUŠINSKAITĖ

ŪP korespondentė

VSAT  ir Alytaus r. savivaldybės administracijos nuotraukos