Šiais laikais nepakanka gerai išmanyti eismo taisyklių reikalavimus, pažinti kelio ženklus ir mokėti vairuoti transporto priemonę. Jau ir ne ralio trasoje ir net ne automobilių vairuotojai privalo turėti ekvilibristikos įgūdžių, įsisavinti virtuozo sugebėjimus, kad sankryžoje ar net lygioje vietoje, pripikuotoje gausybės atitvarų, nenudaužtų kokio vidury kelio įtaisyto stulpelio ar kito saugaus eismo elemento. Ypač sunku ūkininkams, vairuojantiems stambių gabaritų žemės ūkio techniką, kai pervažiuodami iš vieno lauko į kitą priversti kirsti šiuolaikiškai rekonstruotą kelią.
Tobulų kelių vengia Kretingalės kooperatinėje žemės ūkio bendrovėje daug didelių dirbamų laukų, todėl plačiabarė technika čia labai praverčia. Ūkis stiprus, technika daugiausia nauja, šiuolaikiška, pritaikyta ir prie dabartinių kelių eismo reikalavimų. Bendrovės vadovas Gerardas Liorenšaitis sako, kad esminių problemų dėl važiavimo atnaujintais keliais nekyla. „Gyvename prie judraus kelio Kretinga–Klaipėda, tačiau ypatingų problemų važiuojant juo nekyla. Tiesa, sunkumų būdavo anksčiau, kai dirbome su kombainais, kurie neturėjo vežimėlių kombaino pjovimo agregatui vežti. Platus pjovimo agregatas trukdo prasilenkti su kitais automobiliais, o važiuoti su tokia technika per naujai įrengtas sankryžas, kuriose važiavimo plotį riboja įvairūs stulpeliai, būtų tiesiog neįmanoma. Dabartiniai kombainai šios problemos išvengia. Šešių metrų pločio sėjamosios, kultivatoriai susilanksto iki 3 m, važiuoti su tokia technika nėra sudėtinga“, – mechanizatorių patirtimi dalijosi bendrovės vadovas. Tiesa, ir tarp šiuolaikiškų agregatų pasitaiko nestandartinių, kurie kelininkų nutiestose trasose išsitenka sunkiai. „Turime vieną sėjamąją, kuri yra 4 m pločio. Tai gera technika laukuose, tačiau važiuoti ja modernizuotu keliu – tikras vargas. Reikia labai jau saugotis, kad kokio stulpelio nenudaužtum ir technikos nesugadintum. Nesusipratimų dar nebuvo, tačiau su šia sėjamąja stengiamės pagrindiniais keliais nevažinėti“, – atskleidė G. Liorenšaitis.
Ne viskas logiškai paaiškinama Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Romaldas Kontrimas neslepia, kad kai kurie kelininkų sprendimai sunkiai paaiškinami logiškai, ir nebūtinai tai susiję su žemės ūkio technikos eismu. „Daug rajono ūkininkų įsikūrę prie pagrindinės šalies automobilių magistralės, ir nors ja žemės ūkio technika nevažinėja, kirsti tenka dažnai. Nepasakyčiau, kad ši problema būtų ypač skaudi, tačiau vairuojantiems žemės ūkio techniką kartais tenka pasukti galvą, kaip vienu ar kitu keliu važiuoti. Mane labiausiai stebina kai kurie kelininkų sprendimai, kurie, atrodytų, neturi jokio logiško paaiškinimo. Lengvuoju automobiliu dažnai tenka važiuoti per Plikių miestelį. Kelio vietoje, kur nėra jokios sankryžos ar kitų eismą komplikuojančių sąlygų, įrengta greičio salelė. Galbūt ji padaryta tam, kad sukoncentruotų dėmesį į kelią, tačiau kokiu greičiu važiavai, tokiu ir toliau važiuoji, o štai dėmesį blaško, manau, saugumo dėl tos salelės daugiau neatsiranda. O kombainininkas, nenorėdamas užkliūti už įrengtų atitvarų, turi atlikti papildomą viražą. Kam tokios perteklinės saugumo priemonės reikalingos?“ – stebisi R. Kontrimas. Žemės ūkio technikos specialistas pastebi, kad plačiabarės technikos pirkimo bumas liko kažkur praeityje, galbūt todėl šiame krašte nėra ir didelės įtampos dėl jos judėjimo keliuose. „Mūsų skyriuje registruojama ūkininkų įsigyjama technika, matome, jog galingos technikos pirkimas yra aprimęs. Galbūt dėl to ir problemų neiškyla. Aišku tik viena: jei dėl to į atitinkamas tarnybas kreipsis pavieniai ūkininkai, jie nieko nelaimės. Ne be reikalo žemdirbiams nuolat primenama, kad jie turi jungtis į asociacijas ir per įvairias visuomenines organizacijas pateikti savo nusiskundimus tiems, kurie galbūt galėtų kažkaip daryti įtaką sprendžiant kamuojančias problemas“, – patarė ŪP pašnekovas.
Galbūt taip reikia? Mažeikių r. Žemės ūkio skyriaus inžinieriaus Almanto Viskanto manymu, jei keliuose tokios saugos priemonės įrengiamos, vadinasi, jos reikalingos. „Jei tų elementų pridėliota, tai, matyt, dėl mūsų visų saugumo. Nemanau, kad jie nereikalingi. Juo labiau kad ir technikos gamintojai taikosi prie situacijos, gamindami mašinas, kad keliuose problemų nekiltų ir nekeltų jos pačios. Naujausių modelių kombainai savo pjovimo agregatus veža prisikabinę, plačiabariai kultivatoriai, sėjamosios ir kiti agregatai susilanksto, tokiu būdu tampa labiau pritaikyti važiuoti judriais keliais. Bent jau mūsų rajone neteko girdėti nusiskundimų, kad kas nors kur nors būtų neišvažiavęs“, – paaiškino A. Viskantas.
Juozas SKRIPKAUSKAS ŪP korespondentas