Elektros rinkoje – „Laukiniai Vakarai“

Į elektros rinką išmestų vartotojų gaunamos šokiruojančios sąskaitos verčia suklusti: ar valstybinį elektros tiekimą pakeitę nepriklausomi tiekėjai reiškia aukštas elektros kainas? Kas dabar kontroliuoja tokius tiekėjus? Ar valstybė nusiplauna rankas, elektros tiekimą – vieną pagrindinių paslaugų žmonėms – palikdama savieigai? Kai kurie politikai tiesiai šviesiai rėžia: elektros rinkoje vyksta žaidimai be taisyklių, prasidėjo vartotojų plėšikavimas – jie atiduoti tiesiai vilkams į nasrus. 

Mato chaosą

Liejasi žmonių skundai, kad, patekus pas nepriklausomą elektros tiekėją, kelis kartus išaugo kainos, gaunamos didelės sąskaitos atima žadą. „Ūkininko patarėjui“ ne vienas pilietis skundėsi, kad, jų požiūriu, elektros rinkoje vyksta chaosas – dar egzistuojančio valstybinio tiekėjo elektros kainos daug mažesnės nei nepriklausomų tiekėjų. Visuomeninio tiekimo standartinis vienos laiko zonos tarifas – 16,7 cento už kilovatvalandę (kWh), o nepriklausomų tiekėjų kainos kopia aukštyn.

Iki šiol Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad elektros tiekėjams konkuruojant dėl vartotojų, laimi pastarieji. „Tai ne tik sumažėjusi kaina, bet ir visiškai nauji paslaugų paketai, kurių gali tikėtis vartotojai: lankstesni planai, atspindintys vartotojo elektros vartojimo įpročius, reaguojant į elektros kainas biržoje dienos eigoje, kelių paslaugų sinergija – energetikos ar energetikos ir kitų, tarkim, telekomunikacijų paslaugų“, – privačius tiekėjus giria nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija.

Tačiau vartotojai, kurių teisių ir teisėtų interesų apsauga turėtų rūpintis ta pati VERT, mato paradoksą: laisva rinka žmonėms turėjo būti naudinga, bet gavosi priešingai.

Tvirtinama, kad elektros rinkos liberalizavimas vyksta įgyvendinant ES teisės aktų reikalavimus. Primename, kad komerciniai vartotojai elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų privalomai perka nuo 2013-ųjų. Buitiniai vartotojai elektrą pirko iš visuomeninio tiekėjo, o jos kainą nustatė VERT. Nuo 2021 metų buitiniai vartotojai, suvartojantys daugiau nei 5 000 kWh elektros per metus, privalėjo pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Mažiau elektros suvartojantys vartotojai į laisvą rinką bus išstumiami palaipsniui iki 2023 metų.

Įsiliejant į laisvą rinką, laisvo pasirinkimo tarp visuomeninio ir nepriklausomo tiekimo nebus – būtina pasirinkti nepriklausomą tiekėją, nes visuomeninio tiekėjo nebelieka. Tiesa, nepasirinkus nepriklausomo tiekimo, elektra nebus iškart išjungiama – tam tikrą laiką bus užtikrinamas garantinis elektros tiekimas. Tačiau jis bus brangesnis 25 proc. – tokią „bausmę“ nepasirinkusiesiems patvirtino praeitos kadencijos valstietiška valdžia.

Siūlė neskubėti

Kai kurie ekspertai tokį chaosą elektros rinkoje pateisina sutapimu – Lietuvos elektros rinkos liberalizavimas sutapo su energijos pabrangimu. Kai kurie politikai įsitikinę, kad to buvo galima išvengti, neskubant visų vartotojų įtraukti į liberalizuojamą elektros rinką, kuri dabar kelia daug klausimų. „Buvo daug planų ir siūlymų, kad reikėtų daryti kitaip, neskubėti. Iš pradžių pažiūrėti, kaip tai veiktų. Matome, kad liberalizavimas nieko neduoda dėl kainų mažinimo. Rinkos dėsnis toks: jeigu neturi alternatyvos, kainos būna pakeltos“, – ŪP sakė Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Zigmantas Balčytis.

Politikas svarstė, kad jeigu Lietuva gamintų daug energijos, galbūt būtų galima patiems planuotis ir turėti adekvatesnes kainas, bet dabar mes esame priklausomi nuo tiekėjų. „Nėra atominės elektrinės, turime tai, ką dabar turime. Jeigu tiekėjai pakelia kainas, liberalizavimas jų nesumažins. Mūsų šiokia tokia pagalvė – suskystintųjų dujų terminalas, bet jis yra palyginti brangus, didelis. Manau, kad liberalizavimas yra tik dalinis sprendimas, nes Lietuva neturi didelio kiekio elektros ar kitos rūšies energijos gamybos“, – konstatavo parlamentaras.

Tiekimo paslauga pabrango

A. Skardžius

A. Skardžius

Seimo narys Artūras Skardžius, ŪP kalbėdamas apie Lietuvos energetikos sektoriaus kelius ir klystkelius, žodžių į vatą nevyniojo: „Liberalizavimą paleido Sauliaus Skverelio vadovaujama Vyriausybė, kai energetikos ministru buvo Žygimantas Vaičiūnas. Bet čia greičiau slypi valstybinių energetikų monopolininkų – buvusios „Lietuvos energijos“, o dabar „Ignitis grupės“ – noras pasididinti savo pelnus. Esu įsitikinęs ir galiu pagrįsti tai, kad ES nereikalavo tada, pandemijos metu, pradėti įgyvendinti elektros rinkos liberalizavimą ir užkrauti dar vieną galvos skausmą elektros vartotojams. Kai atėjo konservatorių valdžia, procesas buvo paleistas kuo didesniu tempu.“ Pasak jo, nepriklausomu elektros tiekėju galėjo tapti kas tik norėjo. Iš pradžių jų buvo daugybė, bet liko tik keletas didžiausių. „Noriu pabrėžti, kad elektros energija yra perkama biržoje, tiekėjas užsideda sąskaitų administravimo mokestį, todėl bet kas galėjo tapti tiekėju. Tai panašu į praūžusį privatizavimą už investicinius čekius. Taigi tariamas rinkos liberalizavimas yra tai: elektrą biržoje perki ir užsidėjęs savo antkainį parduodi“, – aiškino A. Skardžius.

Jis teigė pastebėjęs, kaip keitėsi elektros tiekimo paslaugos kaina: „Valstybės reguliuojamo tiekėjo „Ignitis“ marža arba tiekimo paslaugos kaina buvo 0,15 cento. Tai buvo pamatuotas dydis. Kai tik prasidėjo pirmasis liberalizavimo etapas, staiga ėmė kilti ir visuomeninio tiekėjo tiekimo paslaugos kaina iki beveik pusės cento. Pretekstas – esą sumažėjo dalyvių reguliuojamoje srityje. Nepriklausomi tiekėjai pradėjo kainas kelti, kaip kas norėjo, o žmonės, ypač energetinės krizės metu, nesusigaudo, kas vyksta.“

Priekaištai ministerijai

A. Skardžius bėrė priekaištus Energetikos ministerijai (EM), kuri esą tinkamai nesuvaldo proceso, todėl nukenčia vartotojai. Pasak jo, ministerija neparengė deramos tvarkos, kaip reguliuoti nepriklausomus tiekėjus. „Įstatyme įrašyta, kad tiekėju nepatenkintas vartotojas gali išeiti pas kitą tiekėją. Bet kas iš to, jeigu galimi didžiųjų tiekėjų karteliniai susitarimai dėl tiekimo maržos? Tokiu atveju, bėgdamas nuo vilko užšoksi ant meškos. Juk jų nekontroliuoja, kaip ir niekada energetikos sektoriaus niekas nekontroliavo, nebent kartais būdavo koks nors politinis užsakymas“, – tvirtino politikas.

Žmonės patys kalti

L.Kimutytė

L.Kimutytė

VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėja Loreta Kimutytė ŪP aiškino, kaip nustatoma visuomeninio elektros tiekimo kaina ir kodėl ji žymiai mažesnė nei nepriklausomų tiekėjų. „Buvo skaičiuojama vidutinė svertinė pastarųjų 12 mėnesių biržos kaina, kuri buvo 56,49 Eur už megavatvalandę (MWh), įvertintos ir rinkos tendencijos 2022 metams. Atsižvelgus į dujų, anglies, naftos, elektros energijos produktų ateities sandorius, jau sudarytus 2022-iesiems, kitas būtinas elektros nupirkimo biržoje sąnaudas, į visuomeninius elektros energijos tarifus, galiojančius nuo 2022 metų sausio 1 d., buvo nustatyta elektros energijos kaina – 64,5 Eur/MWh. Taigi, kai skaičiavome, pastarųjų 12 mėnesių kaina buvo gana žema, o ateities sandoriai nerodė, kad taip klostysis situacija. Dabar sausį biržoje elektros energijos kaina siekia 146 Eur/MWh“, – teigė VERT Veiklos valdymo skyriaus vedėja.

Pasak jos, tie, kurie sudarė nepriklausomo tiekimo sutartis, galėjo neapsižiūrėti, kad pasirašo ne fiksuoto tarifo, o biržos kainas. Todėl jie moka brangiau. Nereguliuojamos yra elektros įsigijimo biržoje ir tiekimo (ji priklauso nuo pasirinkto tiekėjo) kainos.

„Tiek visuomeniniam tiekimui, tiek nepriklausomiems energijos tiekėjams VERT reguliuoja infrastruktūros dalį (perdavimas, skirstymas ir kt. papildomos infrastruktūros išlaikymo dalys). Ši dalis prie galutinio tarifo nesiskiria visiems vartotojams. Vartotojams, kurie pasirašo sutartis su nepriklausomu tiekėju, būtina atkreipti dėmesį, ar sutartyje numatytas fiksuotas tarifas, ar tarifas bus taikomas pagal biržoje susiformuojančią kainą“, – atkreipė dėmesį L. Kimutytė.

Kas gina vartotoją?

VERT, kuriai priskirta rūpintis vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga, aiškino, kad vartotojų teisių apsaugai užtikrinti yra sukurtos teisinės priemonės: nesąžiningų sutarčių sąlygų institutas, standartinės sutarčių sąlygos, sutarties nuostatų aiškinimas sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai, vartotojo teisė neatlygintinai nutraukti sutartį, ikiteisminis vartojimo ginčų nagrinėjimas ir t. t. Ir pabrėžė, kad, nepaisant valstybės sukurtų vartotojų teisių apsaugos mechanizmų, tam tikra atsakomybė tenka ir vartotojui. Vartotojas, pasirašydamas sutartį su nepriklausomu tiekėju, kaip ir bet kurią kitą sutartį, privalo būti atidus, perskaityti ją, įsitikinti, kad jam siūlomas tarifas ir sutarties sąlygos atitinka jo poreikius. „Jeigu vartotojui prieš pasirašant sutartį kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jis gali pasikonsultuoti su nepriklausomu tiekėju ar VERT darbuotojais“, – tikino VERT atstovai.

Palikti likimo valiai

Z. Balčytis

Z. Balčytis

Teorinių galimybių vartotojams apginti lyg ir pakaktų, o kokia realybė? Z. Balčytis pripažino, kad norint įsigilinti į elektros tiekimo sutartį, reikia išmanymo. Pasak jo, net ir išmanydamas gali apsigauti, nes situacija rinkoje greitai keičiasi. „Vartotojų asociacijos turėtų ginti žmogų, bet jų nesigirdi, o valstybė turi numatyti saugiklius žmonėms, nes energetikos klausimai yra sudėtingi“, – sakė parlamentaras.

A. Skardžius įsitikinęs, kad Konkurencijos taryba neatlieka savo pareigos, ministerija neparengė reikiamų teisės aktų, su tiekėju piliečiui sunku bendrauti. „Paskambinus gali laukti valandų valandas ir klausytis muzikėlės, kol kas pakels ragelį. Palikta galimybė plėšikauti vartotojų sąskaita – be jokio reguliavimo, aiškių elektros tiekimo taisyklių nepriklausomiems tiekėjams ir kontrolės. Tai – gryniausi „Laukiniai Vakarai“. Vartotojai atiduoti tiesiai vilkams į nasrus“, – rėžė politikas.

Jis mano, kad nepriklausomas valstybinis reguliuotojas galėtų skelbti kiekvienos dienos biržos elektros kainas, statistinius duomenis. Tai padėtų gyventojams susiorientuoti. „Jeigu žmogus ir išmano tuos reikalus, jis neturi galimybės priimti teisingą sprendimą. Žmonės priverstinai įstumti į rinką ir palikti likimo valiai. Štai kur didžioji valstybės atsakomybė ir aplaidumas. Pirmosios sutartys su nepriklausomais tiekėjais buvo žodinės ir dabar tokių yra, o valstybė to nepažaboja.

Ką dabar daro nepriklausomi tiekėjai? Esant tokioms aukštoms kainoms, jie ragina pasirašyti fiksuotas kainas 1–2 metams į priekį. O jeigu kaina pavasarį kris, vartotojai vėl praloš? Čia valstybė nusiplauna rankas. Žvelgiant į penkerių metų ateities sandorius, kažkuriuo metu tiekimo kaina turėtų grįžti ankstesnį lygį“, – kritikos negailėjo Seimo narys.

ŪP vasario 15 d. klausė EM, kaip kontroliuojami nepriklausomi elektros tiekėjai? Ar eilinis vartotojas, neperpratęs visų elektros rinkos ir kainos dedamųjų niuansų, neatsiduria silpnesnėje pozicijoje, kai sudaro tiekimo sutartį? Ar tokiu atveju sutartį pasirašantys subjektai yra lygiaverčiai? Tačiau EM paaiškinimų, kas vyksta liberalizuojamoje elektros rinkoje, nesulaukėme. Vasario 18 d. EM Komunikacijos grupė atsiuntė redakcijai atsakymą, kad šiuo metu jie renka informaciją ir planuoja pateikti atsakymą.

 

2022.02.23

ŪP korespondentė – Vida TAVORIENĖ

Susijusios temos – skaitykite: elektros energija; energetikos kainos; VERT;