Energetikos kainos – vieni smaugiasi, kiti ieško išsigelbėjimo

Lietuvos ūkininkų bendruomenę sudomino Lenkijoje neseniai priimtas planas mažinti įvairių energijos rūšių PVM. Pasidomėjome, ką iš tikrųjų sumažino lenkai ir kokia kitų kaimyninių bei tolimesnių valstybių politika šiuo klausimu.

Lietuviai mokės brangiau

Lietuvos Seimas priėmė penkių įstatymų pakeitimus, kurie leis energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau nei jos kiltų nieko nedarant. Antai prognozuota, kad nieko nedarant dujų, naudojamų maistui gaminti, kaina augtų
50 proc., o šildantiems būstus – daugiau nei 80 proc. Dėl šių pakeitimų bendrovei „Ignitis“ teks skolintis iki 190 mln. Eur.

Vis dėlto nuo sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos elektros ir dujų kainos tikrai nebus mažesnės nei buvo iki šiol. Dujos maistui gaminti nuo 63 ct/kub. m didės iki 80 ct/kub. m (27 proc. brangimas), būstui šildyti nuo 41 ct/kub. m iki 55 ct/kub. m (34 proc. brangimas). Didės ir elektros energijos kainos. Pavyzdžiui, standartinio plano vartotojai vietoje 0,152 Eur/kWh mokės 0,167 Eur/kWh (10 proc. brangimas). Atitinkamai brangsta ir kiti planai.

Šią savaitę Seimas priėmė įstatymo pataisas, numatančias valstybės remiamų pajamų didinimą nuo 128 iki 253–384 Eur, priklausomai nuo šeimoje esančių narių skaičiaus. Tai leis didesniam Lietuvos gyventojų skaičiui gauti kompensacijas už šildymą.

Kalbant apie automobilių degalų kainas, vaizdas gerokai niūresnis. Per keletą mėnesių jos pakilo kone 50 proc. ir kyla toliau, o iš valdžios lūpų sklinda tik „pažadai“ dyzelino apmokestinimą nuo 2023 m. padidinti tiek, kad gyventojams nekiltų noras įsigyti dyzelinių automobilių ir jie rinktųsi elektromobilius. Apie akcizo mažinimą šiai kuro rūšiai nė negalvojama.

Lenkų antiinfliacinis skydas

Lietuviškos tikrovės fone tai, kas daroma Lenkijoje, atrodytų, skiriasi lyg diena ir naktis. Lapkričio 25 d. šios šalies premjeras Mateuszas Morawieckis pranešė, kad šalis imasi „antiinfliacinio skydo“ priemonių, padėsiančių pažaboti sparčiai augančią infliaciją. Jis pristatė benzinui ir energijai taikomų mokesčių sumažinimo planą bei subsidijas nepasiturintiems namų ūkiams.

Detalizuokime šį planą. „Antiinfliacinį skydą“ sudaro kainų mažinimas per mokesčius. Benzinui bus laikinai sustabdytas akcizo ir PVM taikymas. PVM dujoms sausio–kovo mėnesiais vietoje 23 proc. sumažės iki 8 proc., o elektros energijai – nuo 23 proc. iki 5 proc.

Taip pat numatyta nepasiturintiems namų ūkiams skirti socialines išmokas. Antai vieno asmens namų ūkiams, kurie per mėnesį uždirba ne daugiau kaip 2 100 zlotų (457 Eur), bus skiriama 400 zlotų (87 Eur) dydžio metinė subsidija. 2–3 asmenų namų ūkiams, kurių pajamos vienam asmeniui per mėnesį siekia iki 1 500 zlotų (326 Eur) – 600 zlotų (131 Eur) metinė subsidija. Tiek pat uždirbantiems 4–5 asmenų namų ūkiams – 850 zlotų (185 Eur) metinė subsidija, o jei namų ūkyje yra 6 ir daugiau asmenų ir jų pajamos kiekvienam asmeniui per mėnesį neviršys tų pačių 1 500 zlotų, bus teikiama 1 150 zlotų (250 Eur) metinė subsidija. Skaičiuojama, kad pašalpa galės pasinaudoti maždaug 5,2 mln. namų ūkių, o pinigai bus išmokėti dviem dalimis per 2022 metus. Realiai tai reiškia, kad vienam žmogui per metus bus skirta apie 40–87 Eur pašalpa.

Ar tai tikrai tokios priemonės, dėl kurių turėtų skaudėti galvas Lietuvos politikams?

Ekonomistai skeptiški

Patys Lenkijos apžvalgininkai ir ekonomistai skeptiškai vertina tokius savo šalies Vyriausybės planus. Lenkų spaudoje ir internetinėje erdvėje daug diskutuojama, kiek tai prisidės prie infliacijos ir kainų šuolio sušvelninimo.

Regioniniame interneto portale trojmiasto.pl cituojami Gdynės jūreivystės universiteto mokslininkės Monikos Szydos žodžiai, kad tokios trumpalaikės priemonės jokios įtakos neturės.

„Tai per trumpas laikotarpis – „skydo“ sprendimai bus prieinami tik 2022 metų pirmąjį ketvirtį. Tarifų mažinimai taikomi komponentams, kurie nėra svarbiausi kuro ir energijos kainose. Be PVM, degalų kainoje mokame didesnį akcizą ir kitus mokesčius. Vis dėlto gali būti, kad kainų mažėjimas bus pastebimas ir mes tai pajausime savo piniginėse, tegu ir laikinai“, – teigė M. Szyda.

Kitas kalbintas portalo pašnekovas dr. Marekas Szymanskis iš Gdansko WSB (aukštoji bankininkystės mokykla) universiteto teigia, kad toks planas gali net pakenkti.

„Ilgalaikis „skydo“ poveikis – tiek infliacijai, tiek ekonomikai apskritai – nebus teigiamas. Visų pirma, toks manipuliavimas svarbiais prekių ir paslaugų kainų komponentais mažina ekonominių sąlygų nuspėjamumą. Namų ūkiai ir įmonės nustoja suvokti kainų esmę, o intervencijos į jas sumenkina rinkos mechanizmą. „Antiinfliacinis skydas“ susilpnins paskatas ekonomiką pertvarkyti į mažesnį energijos suvartojimą. Be to, po sumažėjusių biudžeto pajamų greičiausiai nesumažės valstybės išlaidos, o tai gali būti priežastis dar vienai infliacijai“, – spėja M. Szymanskis.

Anot M. Szymanskio, „veiksmų, kurių imamasi, tikslas – pasiųsti signalą rinkėjams, kad valdžia bando mažinti aukštas kainas“.

Iš tokių komentarų galėtume daryti prielaidą, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose šalyse vyriausybės daugiausia dirba sau, savo reitingams ir išlikimui.

Kas nuo ko nusižiūrėjo?

Kaimyninės Latvijos politika kuro kainų klausimu panaši į Lietuvos. Šioje šalyje nesiimama priemonių stabdyti automobilinio kuro kainų augimą. Kadangi čia, kaip ir Lietuvoje, stengiamasi ateityje sumažinti benzininių ir dyzelinių automobilių skaičių, taip skatinant elektromobilių plitimą, kompensuojamas elektromobilių pirkimas ir skatinamas elektros įkrovos stotelių statymas. Galėtume tik retoriškai klausti, ar šią strategiją lietuviai nusižiūrėjo iš latvių, ar atvirkščiai.

Gamtinių dujų kaina Latvijoje iki šiol buvo kiek didesnė nei mūsiškė. Suvartojantiems iki 250 kub. m per metus 1 kub. m kainavo
71,5 ct, suvartojantiems 250–500 kub. m – 58 ct/kub. m. Kokios bus jų kainos nuo kitų metų pradžios, informacijos dar nėra.

Didžiosios valstybės į kainų šuolį reaguoja kardinaliai, tam pasitelkdamos pajėgas, galinčias turėti įtakos energijos kainoms visame pasaulyje. Štai JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė parduoti 50 mln. barelių naftos iš JAV strateginių rezervų, taip žengiant su kitomis šalimis koordinuotą žingsnį, skirtą stabdyti spartų degalų kainų augimą.

Tad kategoriškai pasakyti, kad kitų šalių vyriausybės deda didesnes pastangas, stengdamosi sumažinti kainų augimo naštą gyventojams, negalėtume. Kiekviena šalis turi savų pliusų ir minusų, kiekviena renkasi savo kelią. Jei kuri nors valstybė surinktų visų kitų lengvatas ir jas pritaikytų savo šalies ekonomikoje, tikėtina, tokią šalį ištiktų bankrotas. O pasinaudojus visomis griežtomis kitų valstybių priemonėmis, būtų nuskurdinti gyventojai. Greičiausiai ir ateityje bus stengiamasi, kad vilkas būtų sotus, o avis sveika.

2021-12-10

ŪP korespondentas Juozas SKRIPKAUSKAS

123rf nuotraukos

energetikos kainos, degalų kaina Lenkijoje, antiinfliacinis skydas Lenkijoje