Eurokomisaras Philas Hoganas: „Laimi nebūtinai tie, kurie šaukia garsiausiai“

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingo Europos Komisijos nario išskirtinis interviu „Ūkininko patarėjui“

Lietuvių žemdirbiai seniai norėjo pasikviesti už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingą Europos Komisijos narį Philą Hoganą, kad jis pamatytų, kaip smarkiai nuo Rusijos embargo ir pasaulio ekonomikos krizių nukentėjo Lietuvos žemės ūkis, iš ES biudžeto vis dar finansuojamas prasčiau nei Vakarų ir Pietų Europos agrarinis sektorius. Šis pageidavimas išgirstas. Tiesa, ūkininkai apgailestauja, kad eurokomisaras nematė Lietuvos pieno gamintojų protesto akcijos Vilniuje jo vizito išvakarėse. Šios savaitės pradžioje eurokomisaras Ph. Hoganas, atstovaujantis Airijos konservatyviai „Fine Gael“ („Keltų genties“) partijai, šventė airių 1916 m. Velykų sukilimo prieš britų imperiją šimtmetį. Šiandien Ph. Hoganas Kauno Žalgirio arenos amfiteatre skaitys pranešimą parodos „AgroBalt 2016“ politinio forumo „Maisto tiekimo grandinė – laikas pokyčiams?“ dalyviams. Europos Komisijos narys Philas HOGANAS atsako į „Ūkininko patarėjo“ korespondento Arnoldo ALEKSANDRAVIČIAUS klausimus, kodėl ES šalių ūkininkų konkurencinės sąlygos iki šiol vis dar skiriasi ir kaip ketinama tobulinti ES Bendrąją žemės ūkio politiką. – Lietuva priklauso vadinamajai ES pokomunistinių šalių grupei. Dėl komunistinės praeities, kai sovietinės Lietuvos žemės ūkio sektorius buvo stipriai centralizuotas, neefektyvus, šiandien lietuvių ūkininkai tebėra silpnesni negu jų kolegos Vakaruose. Net ir narystė Europos Sąjungoje nesuteikė mūsų žemdirbiams tokių pat tiesioginių išmokų, kokias gauna graikai, ispanai ar airiai... Dėl to ir Rusijos embargo poveikis Lietuvos žemės ūkiui (ypač pieno pramonei) yra skausmingesnis. Kokiais būdais būtų galima kilstelėti Rytų Europos žemės ūkio lygį iki ES-15 standartų? – Dėl 2013 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformų Lietuvos žemės ūkis pajuto keletą svarbių permainų. Turbūt akivaizdžiausias pokytis – nuspręsta palaipsniui didinti tiesiogines išmokas, kol visų ES narių ūkininkai gaus ne mažiau nei 75 proc. vidutinės ES išmokos už hektarą. Turėdami tokią tvirtą pajamų garantiją ūkiai galės rinktis gamybos kryptis pagal palankiausią rinkos paklausą. Tačiau BŽŪP – ne tik tiesioginių išmokų sistema. BŽŪP sudėtinė dalis Kaimo plėtros programa taip pat atveria dideles valdų modernizavimo, investicijų galimybes, suteikia konsultantų paslaugas ir skatina kartu su kitais ūkininkais priklausyti gamintojų organizacijoms. Galiausiai norėčiau priminti, kad daugiau nei 500 mln. ES vartotojų visada laukia geros kokybės maisto produktų. Skatiname ir labiau finansuojame naujų, ne ES rinkų, paieškas. Sutinku, kad Lietuvos žemės ūkiui dar nepasibaigė struktūrinių pokyčių laikotarpis. Daugeliui Vakarų Europos šalių jį sunku įsivaizduoti. Tačiau drauge tai ir galimybė jums taip modernizuoti savo agrarinį sektorių, kad jis sugebėtų įveikti XXI a. iššūkius. – Lietuvos ūkininkams nepatinka, kad dabartinė BŽŪP aiškiai „ekologizuota“, „nužalinta“, palyginti mažiau dėmesio skiria žemės ūkio produkcijos gamybai, nors pasaulyje trūksta maisto. Ar numatoma netolimoje ateityje prekinio žemės ūkio naudai kažkiek keisti BŽŪP? – Pasauliui svarbu apsirūpinti saugiu, sveiku maistu. Tačiau šis siekis negali būti atsietas nuo klimato kaitos grėsmės, su kuria taip pat susiduriame. Ūkininkai turbūt labiau nei bet kas kitas tai žino. Iš BŽŪP biudžeto (ES šalių piliečių pinigų) remiamos ūkių pajamos, o ne tiesiog žemės ūkio produkcijos gamyba. Vienas iš „žalinimo“ (arba išmokos už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) tikslų – įrodyti įtariems mokesčių mokėtojams, kad ūkininkavimas suteikia visuomenei aplinkosauginę naudą, neapskaičiuojamą rinkos kainomis. Nepastebėjome, kad dėl „žalinimo“ būtų labai pakitę agrarinės paskirties žemės plotai. Dabar Komisija nagrinėja, kaip supaprastinti „žalinimo“ taisykles, sumažinti administracinę naštą ūkininkams, padaryti šią priemonę veiksmingesnę. – Lietuvos pridėtinės vertės mokestis (PVM) mėsai, žuvims, vaisiams ir daržovėms (21 proc.) yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Jis tapo rimta kliūtimi Lietuvos maisto gamintojams konkuruoti su kaimyninių šalių ūkininkais ir prekybos centrais. Lietuvos parlamentarai gana dažnai bando sumažinti lietuvišką PVM arba siūlo visose ES šalyse jį suvienodinti. Pasak parlamentarų, tada ES ūkininkų konkurencijos galimybės būtų tokios pačios. Ką manote apie panašias iniciatyvas? – Mokesčių politika ir PVM tarifas yra kiekvienos ES valstybės reikalas. Negaliu nei patarti nacionalinėms valdžios institucijoms, nei siūlyti joms kokių nors savų variantų. – Prieš keletą metų Europos Komisija uždegė žalią šviesą ES šalyse auginti genetiškai modifikuotas bulves krakmolui ir pašarams gaminti. Tiesa, ES Bendrasis Teismas po kelerių metų panaikino šį sprendimą. Daugelis ES ūkininkų ir žalieji priešinasi genetiškai modifikuotų organizmų invazijai į žemės ūkį, nes iki šiol neaiškus genų inžinerijos produktų poveikis žmonių sveikatai. O koks Jūsų požiūris į GMO? – Kadangi Komisija prieš kelerius metus žemės ūkį nusprendė atskirti nuo maisto saugos, šį klausimą būtų teisingiau adresuoti mano kolegai Vyteniui Povilui Andriukaičiui (Europos Komisijos įgaliotiniui, atsakingam už sveikatą ir maisto saugą – red. past.). Jeigu įdomi mano nuomonė, ES pareigūnai leido auginti GMO bulves tik perskaitę autoritetingus mokslines studijas apie produkto poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) galutinė nepriklausoma išvada buvo tokia: bulvės ‘Amflora’ yra saugios. Kadangi daugelis vartotojų vis dar priešinasi GMO, Komisija nustatė naujas taisykles, kaip ES valstybės ne tik dėl žmonių sveikatos ir aplinkosauginių priežasčių savo teritorijoje gali uždrausti Bendrijoje leidžiamas auginti žemės ūkio kultūras. Tvirtai pasisakau už naujas technologijas, padedančias pagaminti daugiau maisto, bet taip, kad nebūtų alinama gamta. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad ES iki 2020 m. dvigubai padidino lėšas žemės ūkio mokslo tyrimams. Pagal Europos inovacijų partnerystės (European Innovation Partnership) programą žemės ūkį suartiname su taikomuoju mokslu, skatiname mokslininkus imtis projektų, kurių tikrai reikia ūkininkams. Manome, kad tada naujos technologijos iš laboratorijų greičiau pateks į laukus. – ES ūkininkų protestai Briuselyje – įprastas dalykas. Tačiau Vakarų Europa dėl savo teisių kovoja labai piktai – laisto pieną ant Europos Komisijos, Europos Parlamento pastatų, susiremia su Belgijos policija, degina padangas ir šieną išpuoselėtose Briuselio aikštėse. Baltijos šalių ūkininkai iki šiol protestavo taikiai: dainavo, bandė kalbėtis su savo ministrais, vietiniais parlamentarais ir Europos Parlamento nariais, eurokomisarais. Tačiau štai Lietuvos pieno gamintojų asociacija savo vakariečių kolegų pavyzdžiu kovo 30-ąją surengė „100 karvių paradą“ šalies sostinėje Vilniuje (įsikišus veterinarams, karvės mieste nepasirodė, bet tai jau kita istorija...). Kuris protesto būdas daro didesnį įspūdį politikams, planuojantiems ES šalių ir visos Bendrijos žemės ūkio politiką? – Europos Komisija atidžiai seka, kokia padėtis klostosi ES šalių rinkose. Artimai bendradarbiaujame su nacionalinėmis valstybių institucijomis. Viešieji protestai tikrai nepaveikia mūsų išvadų. Pripažįstu kiek­vieno piliečio arba jų grupės teisę civilizuotai protestuoti, tačiau netikiu protestų politika. Iš daugelio mūsų priemonių Rusijos embargo pasekmėms švelninti visiems turėtų būti aišku, kad Komisija nebūtinai skuba patenkinti tuos, kurie šaukia garsiausiai. Pastaraisiais mėnesiais susitikau su dauguma ES žemės ūkio ministrų. Drauge ieškojome išeičių iš ypač sudėtingų ​​situacijų. Nuolat bendravau ir su Lietuvos žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šią savaitę lankausi Lietuvoje, – galėsiu savo akimis ir ausimis tiesiogiai patirti, ką dabar išgyvena Lietuvos žemės ūkis.

Europos Komisijos nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.