Galimybės efektyviai ir integruotai Lietuvos žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemai sukurti

Efektyvios ir integruotos Lietuvos Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (toliau ŽŪŽIS) 2021-2027 m. funkcinis modelis, jo kūrimas ir įgyvendinimo koordinavimas yra imperatyvi Europos Komisijos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų rengimo reglamente numatyta prievolė priskirta LR Žemės ūkio ministerijai. Šio modelio sukūrimas ir jo praktinis įgyvendinimas yra reikšmingas siekiant efektyvios ir integralios BŽŪP ir ŽŪŽIS įgyvendinimo šalyje. Todėl modelio praktinis taikymas tiesiogiai palies visus ŽŪŽIS sistemos dalyvius: švietimo ir mokslo institucijas, konsultacines paslaugas teikiančius viešuosius ir privačius subjektus, eksperimentinės plėtros centrus, ūkininkus, miškininkus, kitas su žemės ūkio veiklomis susijusias asocijuotas organizacijas, Europos inovacijų partnerystės veiklos grupes ir kitas mokslininkų, konsultantų, ūkininkų partneryste grįstas ir formalizuotas veiklas.

zuzis, žužis, bžūp, žūm

Tačiau iki šiol šalyje pasigendama pavyzdinio funkcionalaus ir integruoto ŽUŽIS modelio. Dėl šios priežasties, LR Žemės ūkio ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas, kurio metu ištirtas ŽŪŽIS dalyvių vaidmuo ir  jų integracijos tendencijos, taip pat numatytos funkcionalaus ir integralaus ŽŪŽIS veiklos sritys.

Efektyvios ir integruotos ŽŪŽIS Lietuvoje problematika

Efektyvi ir integruotos žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema laikoma tokia ekosistema, kurios veikimas yra grindžiamas koordinuotais, partneryste ir tinklaveika sukurtais žinių srautais tarp asmenų, organizacijų ir institucijų, kuriančių ir diegiančių žemės ūkiui ir susijusiems sektoriams skirtas žinias ir inovacijas, siekiant pažangos, tvarumo ir konkurencingumo sektoriuje.

Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai dėl BŽŪP Strateginių planų rengimo, pateiktos pastabos ir siūlymai susiję su papildomomis intervencinėmis priemonėmis žemės ūkio žinioms ir inovacijoms paremti. Lietuvos ŽŪŽIS lyginant su kitomis ES šalimis yra laikoma pakankamai efektyvi, tačiau labai susiskaldžiusi, o jos veikimas fragmentuotas. Tai galima pagrįsti argumentu, kad Lietuvoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros politika neturi tęstinumo, žemės ūkio inovacijų lygis dar pakankamai žemai lyginant su kitomis ES šalimis, o maisto, žemės ir miškų ūkio subjektai dar neišnaudoja visų potencialių bendradarbiavimo galimybių.

Pasiūlymai dėl Lietuvos ŽŪŽIS

Lietuvai siūloma į BŽŪP strateginį planą įsitraukti intervencines priemones skatinančias žemės ūkio konsultantų ir ūkininkų kvalifikacijos kėlimą, konsultavimo paslaugų kokybės didinimą. Su tuo yra susijusi ir mokymų programų pasiūlos bei kokybės monitoringo sistema, taip pat konsultantų akreditacijos sistemos ir procedūrų peržiūra.

Kita itin reikšminga intervencinė priemonė, galinti stipriai prisidėti prie ŽŪŽIS integralumo didinimo yra Europos Inovacijų partnerysčių (toliau EIP) projektų skatinimas, tikslingas/kryptingas prioritetinių temų atsirinkimas. Taip pat labai svarbu skatinti EIP veiklos grupių projektų tęstinumą, kad sukurtos žinios multiplikuotųsi, o įdiegti technologiniai ir/arba vadybiniai sprendimai sukurtų inovacinę pažangą sektoriuje. Europos komisijos rekomendacijose Lietuvai, ypač akcentuojamas poreikis stiprinti žemės ūkio konsultantų, ūkininkų ir mokslininkų bendradarbiavimą, kurio dėka stiprinama tinklaveika, o tuo pat metu ir žinių srautai tarp visos sistemos dalyvių.

Įgyvendinant LR ŽŪM finansuotą projektą „Tyrimas dėl efektyvaus ir integruotos žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos koncepcinio modelio parengimo“ buvo atlikta ŽŪŽIS dalyvių apklausa. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad iš visų maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriaus dalyvių svarbiausią vaidmenį plėtojant žemės ūkio žinių ir inovacijų procesus turi LR Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė Mokėjimo agentūra prie LR Žemės ūkio ministerijos, taip pat institucijos administruojančios informacines sistemas, registrus, duomenų bazes. Viena iš reikšmingiausių institucijų nurodyta Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, kuri administruoja pagrindinius šalies IT įrankius skirtus žemės ūkio veiklų monitoringui ir prognozėms.

Lietuvos kaimo tinklas ir  kitos tinklaveikos pagrindu veikiančios institucijos, anot tyrimo dalyvių turi ypatingai didelę reikšmę plėtojant ŽŪŽIS veiklas. Todėl tikslinga būtų paskatinti EIP veiklos grupių jungimąsi į bendrą tinklą, kurio tikslas galėtų būti ne tik telkti EIP veiklos grupių projektuose dalyvaujančius ūkininkus, mokslininkus ir konsultantus, bet ir platesniame tinkle dalintis žiniomis ir sukurtomis, patikrintomis inovacijomis, tuo pat metu skatinant mokslinių tyrimų gilumą, tęstinumą, geresnį inovacinių sprendimų pritaikymą šalies ūkiuose. Taip pat dalyvavimas koordinuotame tinkle sustiprintų EIP veiklos grupių kompetencijas ir pajėgumus, galbūt paskatintų ir tarptautines EIP veiklos grupės ir kitus partneryste grįstus projektus bei iniciatyvas.

Efektyvios ir integruotos ŽŪŽIS modelis

Kaip vienas galimų sprendimų efektyviai ir integraliai ŽŪŽIS sukurti yra siūlomas ŽŪŽIS klasteris, kuris apjungia stipriausius sektoriaus dalyvius bendrai veiklai ir yra pajėgus prisiimti atsakomybę koordinuoti ŽŪŽIS veiklų įgyvendinimą, planuoti kryptingas su ŽŪŽIS intervencinėmis priemonėmis susijusias veiklas, plėtoti tikslingus mokslinius tyrimus bei teikti kokybiškai konsultavimo paslaugas.

ŽŪŽIS klasterio veikimo pagrindas – atstovauti maisto, žemės ir miškų ūkio sektoriaus dalyvių interesams bei koordinuotomis priemonėmis telkti bei skatinti ŽŪŽIS dalyvius prisidėti siekiant strateginių šalies tikslų numatytų BŽŪP Strateginiame plane, bei Europos Žaliojo kurso, Biodiversifikacijos ir kituose strateginiuose dokumentuose.

ŽŪŽIS klasteris steigiamas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) iniciatyva, kartu su partneriais Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) , Žemės ūkio taryba (ŽŪT), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos Akademija (LSMU VA), LSMU mokomuoju ūkiu, VŠĮ ASU mokomuoju ūkiu bei Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC). Klasterio steigėjai tikisi atviro bendradarbiavimo su LR Žemės ūkio ministerija, Lietuvos kaimo tinku bei kitais ŽŪŽIS dalyviais.

Efektyvios ir integruotos ŽŪŽIS modelis ir jo praktinis taikymas įmanomas tik tuomet, kai aktyvūs ŽŪŽIS dalyviai sutelkia bendram tikslui, o tie tikslai yra suderini su strateginiais BŽŪP įgyvendinimo pažangos rodikliais. Taip pat labai svarbu, kad ŽŪŽIS intervencinėms priemonėms ir ypač žinių ir inovacijų sklaidai būtų skiriama pakankamai finansinių lėšų, įskaitant tokioms priemonėms kaip konsultavimas ir mokymas, moksliniai tyrimai, EIP veiklos grupių parama (bendradarbiavimas), Skaitmeninimas ir žemės ūkio inovacijos.

žužis, zuzis

 

 

 

 

 

Tyrimas finansuotas Žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2015–2022 metų programos lėšomis

 

2022.06.30

Susijusios temos – skaitykite: ŽUŽIS, Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema, BŽŪP, žemės ūkio inovacijos, VDU ŽŪA

185/7