Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Gražūs ir pavojingi grėsviai

2020/03/26


Šie nuostabaus grožio augalai vis dar retai auginami mūsų sodybose, o visai be reikalo. Įspūdingi žiedynai ir visada žaliuojantys lapai puikiai dera kartu su kitais augalais ar šalia jų. Grupėmis sodinamos skirtingos veislės šalia pušaičių ar rododendrų, gerai atrodo augdamos pavieniui ar savo genties veislių deriniuose. Augalai dekoratyvūs pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Ypač džiugina žydėjimo laikotarpiu, kai ūgliai pasipuošia varpelių ar plačios taurės formų skėčiuose sutelktais įvairiaspalviais žiedynais.

VDU Botanikos sodo vyresnioji specialistė Jolanta ŠABŪNAITĖ

Grėsvis (Kalmia L.) – gana agresyvus šio gražaus augalo vardas, kurį jam suteikė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaudamasi žymaus XIX a. lietuvių kultūros veikėjo Lauryno Ivinskio (1810–1881) vienu svarbiausių išlikusių gamtos mokslų darbų – rankraščiu „Prigimtumēné turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo“, kuriame kalmija ir pavadinta grėsviu tikriausiai dėl savo nuodingumo. Suvalgius šio rododendro giminaičio lapų, šakelių galima mirtinai apsinuodyti. Grėsvio sultyse daug toksinų, kurie pirmiausia sukelia gausų ašarojimą, skysčių tekėjimą iš nosies ir burnos, o vėliau astmą, inkstų nepakankamumą, konvulsijas, paralyžių ir netgi mirtį. Grėsvis, kitose šalyse vadinamas kalmija, labai populiarus JAV, kur savo dekoratyvumu ir populiarumu prilygsta rožėms ar rododendrams. Lietuvoje plačiau auginamos dvi rūšys bei jų veislės. Natūralios grėsvių augavietės yra Šiaurės Amerikoje ir Kuboje, kur auga lapuočių medžių trakuose, ąžuolynuose. Pirmą kartą gamtoje jos atrastos 1624 m., bet suklasifikuotos vėliau nei po šimtmečio. Nors Markas Catesbay keliaudamas po Karoliną matė šiuos augalus ir 1726 m. parsivežė sėklų, tačiau šiai genčiai Kalmia vardą suteikė botanikas Karlas Linėjus savo draugo, parvežusio jam grėsvio sėklų pavyzdžių, Pehro Kalmo garbei. Labai nustebau radusi informacijos apieEuropos grėsvių draugiją (European Kalmia Society). Ji įkurta 2007-ųjų vasario 7 d. Brėmene. Čia užregistruotos 33 rūšys ir 201 veislė, įskaitant sinonimus. Jau šiemet užregistruotos dvi naujos veislės: ‘Juwelia’ ir ‘Windmill’. Veislei sukurti reikia maždaug 6 metų. Norintiesiems daugiau sužinoti apie Kalmia gentį informacijos reikia paieškoti internete.

Grėsvių rūšys ir veislės

Paminėčiau kelis taksonus, auginamus mūsų sode. Vienas senesnių – siauralapis grėsvis (Kalmia angustifolia) savaime auga rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Į Europos sodus atvežtas 1736 m. Tai neaukštas, žiemą lapų nenumetantis krūmas, užaugantis apie 1 m aukščio ir 1,5 m pločio. Žydėti pradeda paskutinėmis gegužės dienomis ar birželį, priklausomai nuo orų, žiedai puošia aplinką apie 3–4 savaites. Žiedeliai mažyčiai, rožiniai, iki 1,5 cm skersmens, primena dubenėlius, sutelkti žiedynuose. Lapai apie 3–6 cm ilgio. Hanso Hachmanno sukurta veislė ‘Rubra’ pirmą kartą buvo parduodama 1979 m. Jos žiedai ryškesni, o krūmas žemesnis nei rūšies ir lapai siauri – 1 cm, lancetiški, žali. ‘Rubra’ plinta šakninėmis atžalomis, tačiau tai nesukelia vargo ją auginant.

Plačialapis grėsvis

Plačialapis grėsvis (K. latifolia) į Europą introdukuotas 1734 m. iš rytinės Šiaurės Amerikos. Šio augalo žiedai rožiniai, 2,5 cm skersmens, lapai 5–13 cm ilgio, blizgūs, žali, ovalūs, nusmailėjantys, žiemą apatinė jų pusė paraudonuoja. Veislės (gražūs amerikiečių, vokiečių, belgų, japonų, zelandiečių selekcininkų darbo vaisiai) skiriasi žiedų spalvomis, krūmų aukščiu. Pavyzdžiui, ‘Myrtifolia’, – mažais lapais ir žiedais, žemas, kompaktiškas krūmelis. Tamsiai raudonais su balta dėmele žiedais pasipuošianti veislė ‘Kaleidoscope’ užauga iki 1,3 m aukščio ir iki 1,8 m pločio, ‘Pristine’ – baltais žiedais, ‘Peppermit’ – baltais žiedais su tamsiai raudonais brūkšniais, o dar ‘Ostbo Red’, ‘Pink Charm’, ‘Elf’, ‘Minuet’, ‘Red Bandit’, ‘Sarah’, ‘Mitternacht’ margais lapais. Neturinti lietuviško vardo K. carolina – pietrytinės Šiaurės Amerikos augalas, introdukuotas į Europos sodus 1906 m. Jo lapai pilkesni, panašus į siauralapį grėsvį, kažkada vadintas jo varietetu.

Auginimas

Grėsviai mėgsta drėgną, rūgščią, tačiau šiek tiek toleruoja ir beveik neutralią dirvą, gerai auga augalinėje žemėje, sumaišytoje su rūgščiomis aukštapelkių durpėmis (pH 4,5–6). Tinka saulėta ar iš dalies ūksminga augavietė, per dieną jiems reikalingos tik 2–6 šešėliuotos valandos. Atsparūs užterštam orui, todėl gali būti auginami ir miesto erdvėse. Šiuos augalus galima genėti anksti pavasarį: iškirpti nudžiūvusias, kreivai išaugusias šakeles, o po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žiedynus. Amerikiečių augintojų nuomone, grėsviai net nereikalauja tręšimo, bet puri, drėgna, gausi organikos dirva būtina. Rūšys dauginamos sėklomis, o veislės atžalomis, ūgliais, skiepijant, mikrodauginimu. Tinka auginti bet kokiuose soduose – alpinariumuose (formaliuose, japoniškuosiuose), gyvatvorėse, derinami su buksmedžiais, katilėliais. Gali būti sodinami laisvos formos gyvatvorėse.

Dalintis

2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Aplinkosaugininkai ragina pamiršti pataisus ir skinti kuo daugiau invazinių sausakrūmių

Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, daugelis ieško originalių būdų papuošti namus ir šventinį stalą. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias ...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai ištyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...