Gyvūnų gerovės užtikrinimas – mitai ar faktai?

Lietuvos ūkininkai į Europos Sąjungos valstybes ir trečiąsias šalis kasmet eksportuoja apie 70 tūkst. galvijų, tad kartas nuo karto kyla diskusijų, ar užtikrinamos tinkamos gyvūnų gerovės sąlygos tolimų kelionių metu. Apie tai „Ūkininko patarėjas“ kalbėjosi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriumi Jonu MILIUMI.

– Europos Sąjungoje, vadinasi, ir Lietuvoje galioja vieni griežčiausių reikalavimų gyvūnų gerovei, todėl kyla klausimas, kaip reikėtų vertinti viešojoje erdvėje pasigirstančius kaltinimus dėl gyvūnų gerovės pažeidimų? – Lietuva griežtai ir principingai laikosi gyvūnų gerovės normų, galiojančių visoje Europos Sąjungoje. Žinoma, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kad ir žiniasklaidoje plačiai nuskambėję neprižiūrėtų galvijų ar arklių konfiskavimo, nelegalių šunų veisyklų uždarymų faktai. Dėl to dirbame, reaguojame į gaunamus skundus ir pranešimus, šviečiame visuomenę. Tačiau kartais pasigirstantys vieši visuomeninių gyvūnų gerovės organizacijų kaltinimai dažniausiai būna nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais, jie pridaro daugiau žalos, nei padeda išspręsti esamą, o gal tik menamą problemą.

– Kaip kad veršelių eksporto į Izraelį ir kitas šalis problema? – Svarbiausia šiuo atveju pabrėžti, kad problemos iš tiesų nėra. Esame nagrinėję keleto panašių „slaptų tyrimų“ medžiagą. Jau buvo paskleista informacija dėl kankinamų kailinių žvėrelių, paukštynuose laikytų paukščių, dabar – dėl veršelių gabenimo. Nagrinėjome visą mums prieinamą medžiagą, vykdėme tyrimus ir paaiškėjo faktų, kad viešojoje erdvėje išplatintos fotografijos net nebuvo susijusios su Lietuva, neįmanoma nustatyti, kada ir kur fotografuota. Išplatinta informacija nekonkreti ir klaidinanti, tad pagrįstai kyla klausimas, ko tokios informacijos skleidimu siekiama? Kalbant apie veršelių gerovę transportavimo metu, reikia pabrėžti, kad nepriklausomai nuo to, į kurią valstybę gyvulių siunta ruošiama, kiekvienas gyvūnas yra nuodugniai apžiūrimas, vertinama jo sveikata ir bendra būklė, analizuojami suplanuoti kelionių maršrutai, vežėjų pasiruošimas per kelionę prižiūrėti gyvulius ir rūpintis jų gerove. Šiuo metu galvijus eksportuojame į 23 valstybes ir pastaraisiais metais negavome nė vieno pranešimo ar skundo, kad siuntoje būtų ligotų, nugaišusių ar dėl žiauraus elgesio kelionės metu nukentėjusių gyvūnų. Gyvūnai, ypač vežami veislei ar auginti, yra brangi ir vertinga prekė, todėl visi suinteresuoti, jog transportavimo metu gyvūnai patirtų kuo mažiau streso ir kelionės tikslą pasiektų sveiki.

– Gyvūnų gerovės organizacijų atstovai pasisako už mėsos, o ne gyvų gyvūnų eksportą. – Suprantu šią poziciją ir manau, kad plėtodami gyvulininkystę, po truputį eisime šiuo keliu, tačiau  gyvūnų eksportas yra visiškai teisėta veikla, kurią labai aiškiai ir griežtai reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. Mūsų uždavinys – užtikrinti, kad šių teisės aktų būtų laikomasi. Uždrausti ar riboti gyvų gyvūnų eksportą – reikštų sumažinti Lietuvos ūkininkų galimybes konkuruoti tiek Europos, tiek pasaulinėje rinkoje. Gyvų gyvulių eksportas vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse, tad bandydami įvesti nepagrįstus ar griežtesnius nei kitose šalyse apribojimus, tiesiog šią eksporto nišą užleistume kaimyninių šalių ūkininkams.

– Galbūt visuomenė per mažai žino apie gyvūnų gerovės reikalavimus ir todėl plinta įvairūs mitai? – Manau, kad kaip tik šioje – visuomenės švietimo – srityje pasigendame konstruktyvaus ir nuoseklaus bendradarbiavimo su visuomeninėmis gyvūnų gerovės organizacijomis. Paradoksalu, tačiau kai kurių aktyvistų domėjimasis gyvūnų gerove pasibaigia drauge su žiniasklaidos dėmesiu. Mano manymu, būtent šios organizacijos galėtų ir turėtų visas jėgas skirti ne skandalams, o prevencijai, sąmoningai ir atsakingai jaunajai kartai ugdyti, visuomenei šviesti. Žinoma, būtina kelti ir problemas, viešinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus. Bet juk negalima dėl savų interesų ar tikslų, skleisti klaidinančią informaciją, nepagrįstus kaltinimus. Tačiau, kita vertus, galiu pasidžiaugti, kad įvairios ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos ima suprasti savo veiklos viešumo ir skaidrumo svarbą, organizuoja atvirų durų dienas ūkiuose, rengia atviras pamokėles moksleiviams ir pan. Kuo daugiau bus tokios visuomeninės veiklos, tuo mažiau reikės baimintis įvairių mitų.

Redakcijos nuotrauka