Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paskelbė organizuojanti maisto produktų, skirtų valstybės rezervui formuoti ir gyventojams nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu aprūpinti, viešąjį pirkimą ir pakvietė Lietuvos gamintojus bei tiekėjus jame aktyviai dalyvauti, kol kas įmonės entuziazmo nerodo.
Kai kurios įmonės tik svarsto, ar pateikti paraišką per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). Terminas – iki rugsėjo 29 dienos.
Viešojo konkurso sąlygose yra nurodyta, kad maisto produktus jų tiekėjai ir saugotojai turėtų pradėti kaupti nuo spalio, o pirkimo sutartis galiotų dvejus metus. Rezerve saugomi maisto produktai bus perkami tik prireikus. Taigi, juos saugoti privalės tiekėjai savo arba verslo partnerių saugyklose. „Maisto produktų, skirtų valstybės rezervui, viešasis pirkimas yra svarbus žingsnis, galintis padėti užtikrinti, kad nepaprastosios padėties, mobilizacijos ar karo padėties metu valstybė turės maisto produktų šalies gyventojams aprūpinti.
Lietuvos įmonės, dalyvausiančios formuojant valstybės rezervą, prisidės prie šio saugumo ir šalies stabilumo“, – teigiama ŽŪM pranešime. Ministerija numato įsigyti maisto produktus pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis.
Valstybės rezervui numatyti ilgai negendantys maisto produktai yra suskirstyti į 15 grupių.
Pasiūlymą teikiantys ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, turi atitikti tam tikrus reikalavimus ir pateikti užpildytus Europos bendruosius viešųjų pirkimų dokumentus.
ŽŪM „Ūkininko patarėją“ informavo, kad teikdami pasiūlymus produktų gamintojai ar tiekėjai į pasiūlymo kainą (maisto produktų kainą) turi įrašyti ir visus mokesčius bei galimas transportavimo, krovimo, sandėliavimo ir kitas išlaidas. Maisto produktų pristatymą atsiradus poreikiui turės užtikrinti viešojo konkurso laimėtojas arba laimėtojai, su kuriais bus pasirašytos sutartys. Specialaus sandėliavimo paslauga nenumatyta. Ministerija tikina, jog pasiūlymams, teikiamiems iki rugsėjo 29 d., jokių limitų nėra numatyta.
Pakeitė kaupimo principus
ŽŪM, kaip atsakinga valstybės rezervo tvarkytoja, ŪP teigė negalinti atskleisti visos informacijos apie valstybės rezervą, nes, vadovaujantis Valstybės rezervo įstatymo 7 straipsniu, tokia informacija yra įslaptinta.
Ministerijos atsakyme teigiama, kad 2008–2011 metais valstybės rezerve buvo kaupiama kai kurių konkrečių maisto produktų, kuriuos buvo sudėtinga ne tik sandėliuoti, bet ir realizuoti. Todėl Vyriausybė 2010 m. priėmė sprendimą ir apsiribojo valstybės rezerve kaupti tik kelių pavadinimų ilgos saugojimo trukmės maisto produktus. Po kelių metų ŽŪM, išanalizavusi esamą padėtį dėl kaupiamų ir saugojamų valstybės rezerve maisto produktų, taip pat įvertinusi užsienio šalių patirtį, pateikė tuometei Ūkio ministerijai siūlymus keisti žemės ūkio ir maisto produktų valstybės rezervo formavimo principus, grįžtant prie platesnio kaupiamų maisto produktų asortimento.
Praėjusių metų lapkritį įsigaliojo nauja Valstybės rezervo įstatymo redakcija, o joje numatyta, kad valstybės rezerve gali būti kaupiamos finansinės atsargos, valstybės lėšomis įsigytos materialinių išteklių atsargos, taip pat materialinių išteklių atsargos, kurių pirkimas valstybės lėšomis nustatytas pagal preliminariąsias viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. Dabartinis viešojo pirkimo konkursas organizuojamas vadovaujantis pastaruoju principu.
Verslo intereso maža
ŪP kalbintų asocijuotų maisto pramonės struktūrų atstovai ir konkrečios įmonės kol kas neskuba teikti paraiškų dėl konkurso sąlygų neapibrėžtumo ir labai siauro bei riboto produktų asortimento. Be to, valstybės rezervui atidėti produktai turėtų užimti nuolatinę vietą saugyklose, kurių ploto ne visada užtenka ir einamiesiems produktams.
Nemažai įmonių, pavyzdžiui, UAB „Alantos agroservisas“, nė nesvarsto dalyvauti konkurse, nors prekiauja ir sąraše esančiais produktais, tačiau, kaip ŪP teigė bendrovės direktorius Raimundas Gražys, įmonė nėra didelė ir daugumą produktų tiekia tiesiogiai vartotojams pagal užsakymus, tad sandėliuose jie neužsibūna.
Grūdus, kruopas, makaronus gaminančios ir fasuojančios įmonės orientuojasi daugiausia į paklausios aukščiausios kokybės produkcijos gamybą, o valstybės rezervui turėtų saugoti antrarūšę, kurią vėliau būtų dar sudėtingiau realizuoti.
Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė ŪP teigė, kad anksčiau ministerijoje buvo kalbama ir apie konservuotų daržovių rezervo kaupimą, tačiau šią poziciją panaikinus asociacijos narės nelabai turi ko pasiūlyti. Anot jos, anksčiau konkursu buvo susidomėjusi asociacijos narė, mineraliniu ir gėlu vandeniu prekiaujanti UAB „Neptūnas“, tačiau ši bendrovė dėl savo ketinimų dar neapsisprendusi.
„Nėra apie ką šnekėti, kai kalbama tik apie bazinius produktus, kurių valstybei gal prireiks, o gal ir neprireiks, o jų tiekimą bet kuriuo metu turės garantuoti konkurso laimėtojai. Kai kalbama tik apie ketinimus, o ne garantuotus pirkimus, verslas tokiomis galimybėmis nėra suinteresuotas“, – konstatavo ir Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė.
Kazimieras ŠLIUŽAS
ŪP korespondentas