Net sunaikina augalus
Visame pasaulyje seniai žinoma paprastųjų voratinklinių erkių (Tetranychus urticae) – kaip šiltnamių daržovių, dekoratyvinių ir sodo augalų kenkėjo – žala. Kokie požymiai išduoda, kad augalas nuo jų nukentėjo? Lapų bronziškumas, chlorozė (prarandama žalia lapų spalva) ir net augalo mirtis – tokie didelės žalos požymiai.
Kai erkė maitinasi augalo sultimis, sumažėja lapo plotas, tad sumenksta ir fotosintezės apimtis, kuri paveikia derlingumą. Viena kenkėjų generacija išsivysto per 10– 14 dienų, kai temperatūra 21–23 °C, ar per 7 dienas, kai ji viršija 30 °C.
Nustatyta, kad erkė per valandą suėda pusei savo svorio lygų maisto kiekį.
Patelė per gyvenimą padeda nuo 90 iki 110 kiaušinių, o palankiomis sąlygomis – 30–50 vnt. per parą. 22 °C temperatūroje kiaušiniai išsirita per 1–2 paras. Populiacijos augimo greitis priklauso nuo oro temperatūros, augalo veislės, augimo tarpsnio, santykinės drėgmės ir kt. Net nedidelis vėjo greitis palankus erkių populiacijai didėti.
Saugo voratinkliai
Paprastoji voratinklinė erkė audžia voratinklį ir po juo deda kiaušinius, o lervos ir nimfos vystosi ant jo. Voratinklis saugo erkių kolonijas nuo lietaus, vėjo ar net insekticidų.
Jos gali gyventi ant abiejų lapų pusių, tačiau labiau mėgsta apatinę. Kiaušinius taip pat ten deda, nes jie labiau apsaugoti nuo kenksmingų aplinkos sąlygų, natūralių priešų ir pesticidų.
Kai kenkėjų populiacija išauga tiek, kad augalas maitintojas jos neišmaitina, – laikas susirasti naują. Erkės gali lengvai judėti augalu, o per voratinklius – ir tarp augalų. Paprastai jos susikoncentruoja viršutinėje augalo dalyje ir ten iš voratinklio formuoja kamuolį, kurio viduje tūno suaugėliai, lervos ar kiaušinai, ir laukia palankaus vėjo, galinčio nunešti kelis ar keliasdešimt kilometrų. Jas taip pat perneša žmonės ir gyvūnai.
Įvežtiems ar parduotuvėje pirktiems augalams reikėtų taikyti karantiną – bent kelias dienas palaikyti atskiroje patalpoje, kad išryškėtų erkių pažeidimai.
Be sniego žūsta
Dienoms trumpėjant, paprastoji voratinklinė erkė pradeda ruoštis žiemoti. Ji nustoja maitintis, nebededa kiaušinių, tampa nejudri, pakinta net jos spalva – virsta raudona su oranžiniu atspalviu. Žiemoti pasiruošusios erkės slepiasi po lapais ir kitomis augalų liekanomis, lenda į plyšius ar po žieve. Jos gali ištverti –27 °C temperatūrą, bet žūsta ir –19 °C, jei nėra sniego dangos.
Peržiemojusios pereina į aktyvų tarpsnį, kai temperatūra pakyla iki 10,5–11,7 °C. Jei peržiemoja apvaisintos patelės, jos deda kiaušinius, iš kurių ritasi patelės, o jeigu peržiemojo neapvaisintos patelės – iš jų kiaušinių ritasi tik patinėliai, kurie kiaušinių nededa.
Taigi spartus vystymasis, didelis reprodukcinis potencialas, kai aplinkos sąlygos yra palankios, skatina greitą populiacijos augimą ir augalų naikinimą. Sparčios plitimo galimybės dar labiau sustiprina žalingumą.
Nuo chemijos iki karšto vandens
Atlikdami tyrimus, mokslininkai įvairiose Lietuvos vietose iš lauko daržovių surinko paprastųjų voratinklinių erkių. Buvo nustatyta, kad šie kenkėjai vis dar atsparūs fosforo organiniams insekticidams, nors jie jau seniai nenaudojami. Pastebėta, kad erkės atsparios ir piretroidiniams insekticidams.
Apsaugoti augalus nuo paprastosios voratinklinės erkės labai sunku, nes daugelis populiacijų dėl spartaus vystymosi ciklo po keleto metų įgyja atsparumą įvairių cheminių grupių veikliosioms medžiagoms. Svarbu užtikrinti erkes naikinančių registruotų insekticidų naudojimo kaitą ir užkirsti kelią atsparumui.
Kaip alternatyvią priemonę galima naudoti karštą vandenį: braškių lapus 30 sekundžių apdoroti 55 °C temperatūros vandeniu. Kambarinius augalus galima apipurkšti insekticidais, kurių pagrindą sudaro azadirachtinas.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkytės ir daržininkystės Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Laisvūnė DUCHOVSKIENĖ
123rf nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.