Praėjusių metų balandį tuometis žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis parengtame ir pateiktame derinti Melioracijos fondo įstatymo projekte atkreipė dėmesį, kad bendras mūsų šalies MIS nusidėvėjimas siekia 73,19 proc. Nors MIS būtina rekonstruoti, tačiau iš valstybės biudžeto daugelį metų rekonstravimui lėšų buvo skiriama nepakankamai. Iš visų finansavimo šaltinių skiriamos lėšos sudarė tik nuo 1 iki 5 proc. MIS nusidėvėjimo vertės. „Skiriant nepakankamą finansavimą MIS rekonstrukcijai, MIS nusidėvėjimas tik didėja – kasmet MIS nusidėvi apie 1 proc. Nusidėvėjimas didės ir toliau, nes dėl nepakankamo finansavimo dažniausiai MIS yra tik remontuojami, o ne rekonstruojami. Neveikiančios melioracijos sistemos yra rimta problema, kuri neigiamai veikia Lietuvos žemės ūkį ir kaimo plėtrą.
Galime daryti prielaidą, kad trūkstant finansavimo bei melioracijos sistemoms ir toliau veikiant ne visu pajėgumu, priklausomai nuo klimato sąlygų ir žemės ūkio produkcijos kainų, per artimiausius 20 metų vien už negautą žemės ūkio produkciją praradimai gali sudaryti 4,3–8,4 mlrd. Eur. Tai svarbus aspektas, nes ši produkcija generuoja pridėtinę vertę ir kituose ūkio sektoriuose. Todėl visoje Lietuvos teritorijoje žemės ūkio veikla taps komplikuota, apsunkinta žemės ūkio produkcijos gamyba, smuks žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamos, o Lietuva didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos turės įsivežti iš kaimyninių valstybių. Bus sutrikdytas ekonominis ir socialinis vietos bendruomenių, visuomenės ir ūkininkų gyvenimas, kaimo teritorijos praras investicinį ir gyvenamosios vietos patrauklumą“, – įžvelgė ŽŪM.
Prieš kelias savaites „Ūkininko patarėjas“ rašė, kad daugelyje šalies rajonų dėl lietaus ir sukiužusių, netvarkomų melioracijos sistemų laukuose telkšantys ežerai jau dabar skandina būsimą derlių. Ūkininkai praras 30 proc. ir daugiau derliaus. Problemą dėl netvarkingos melioracijos sistemų iškėlęs Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kretingos skyriaus pirmininkas Rimantas Paulikas ŪP teigė nesitikintis, kad ji bus išspręsta skubiai. Juk tvarkyti drenažui, kuriam reikia kapitalinio remonto, valstybė skiria per mažai lėšų. „Pagal turimas lėšas šimtaprocentinį drenažo sistemų remontą galima atlikti per 100 metų. Todėl darbų atliekama tiek, kiek tam skiriama lėšų“, – apgailestavo R. Paulikas.
Kretingos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūnienė ŪP aiškino nežinanti, kiek šiais metais savivaldybė iš biudžeto skirs lėšų melioracijos sistemoms tvarkyti. „Dar nėra nuspręsta, tebevyksta svarstymai. Pernai ir užpernai buvo skirtos nemažos sumos, bet tai buvo prisidėjimai prie europinėmis lėšomis įgyvendinamų projektų. Mes tvarkėme hidrotechninius statinius, todėl daugiausia pinigai buvo skiriami šioms reikmėms“, – akcentavo Ž. Seniūnienė. Ji tvirtino, kad melioracijai tvarkyti reikalingos daug didesnės sumos, nei skiria ŽŪM. Daug finansinių išteklių reikalauja ir melioracijos griovių priežiūra. „Rajone yra apie 900 km griovių. Iš skiriamų pinigų suremontuoti galime tik apie 10 km“, – atviravo Kretingos r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.
LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP dėstė, kad opiausios problemos yra tuose rajonuose, kur melioracijos sistemų tinklas yra didesnis. Tai būdinga Vakarų Lietuvai, kur melioracijos darbai buvo pradėti anksčiausiai. „Melioracijos statiniai sensta, dėvisi, problema aštrėja. Visiškai atvirkščia kreive yra skiriama lėšų melioracijos sistemų funkcionavimui palaikyti. Akivaizdu, kad dabar už tuos pačius pinigus galima padaryti perpus mažiau“, – kalbėjo R. Juknevičius. Anot LŪS pirmininko, ūkininkai, patiriantys nuostolių dėl patvinusių laukų, pirmiausia pagalbos kreipiasi į arčiausiai esančią valdžią – į rajonų savivaldybių administracijas. Tačiau dažniausia išgirsta atsakymą, kad ji turi tik tokį pinigų kiekį, kokį turi ir, geriausiu atveju, melioracijos sistemas gali paremontuoti tik ten, kur kyla pavojus žmogaus gyvybei.
Kaip ŪP aiškino Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos (SŽŪSDA) pirmininkė Zita Bakanienė, pagrindinė melioracijos sistemų tvarkymo problema – pinigų stoka. „Ne tik jų stinga, bet problemų kelia ir įvairiausios melioracijai keliamos sąlygos, įvairios zonos, pertekliniai melioracijos statinių avarinių ir remonto darbų tvarkos reikalavimai. Tai – neišsemiama tema, labai daug problemų turime. Skirtinguose rajonuose – skirtingos problemos“, – dėstė Z. Bakanienė.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 31 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.