Columbus -4,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024
Columbus -4,1 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024

Žiemą vasarą žaliuojančios gebenės

2023/01/21


Žiemiškas peizažas gražus, bet nėra spalvingas, todėl, baltame-pilkame fone pastebėję bet kurią kitą spalvą, skubame ja pasimėgauti. Taigi ne šiaip sau dėmesio sulaukia visais metų laikais žaliuojančios gebenės. Jos stiebiasi aukštyn ir uždengia plikas sienas, tvoras, kyla medžių kamienais, driekiasi pomedžiuose, išskleisdamos ornamentinius kilimus. „Lietuvoje dažniausiai auginama gebenė lipikė, kartais – dar puošnesnė kolchidinė gebenė ir jų dekoratyvios veislės, tačiau kitoms rūšims pas mus, deja, per šalta“, – primena Jolanta ŠABŪNAITĖ.

Šaltis padabina purpuru

VDU Botanikos sodo vyresniosios specialistės Jolantos Šabūnaitės teigimu, nuo seno mūsų krašte auginama gebenė lipikė (Hedera helix), vadinama poviju, slanka. Jų lapai žali, odiški, blizgantys, skiautėti arba trikampiai, įvairių formų, o daugelio veislių dar ir gražiai margi ar matiniai, garbanotais pakraščiais.

Žiedinių šakučių lapai ištisiniai, rombiškai kiaušiniški, kartais su viena skiaute. Jauni lapai šviesesni, o sendami tampa tamsiai žaliais. Nesubrendę ūgliai yra vijokliniai, bet, gebenei pasiekus jai skirtos atramos viršų, pradeda augti ūgliai su trumpomis, kietomis šaknelėmis. Rudenį jų viršūnėse pražysta žalsvi žiedai, sutelkti sudėtiniuose skėtiniuose žiedynuose.

Žiedams nužydėjus, subrandina tamsiai mėlynus, žirnio dydžio kaulavaisius, kurie visiškai sunoksta tik kitų metų pavasarį. Derėti gebenės pradeda sulaukusios garbingo amžiaus, vyresnės nei 10 metų.

Dažnai šių augalų stiebai, o žiemą ir lapai žaismingai nusidažo purpuriniu atspalviu. Visoms gebenėms lipikėms būdingi besidriekiantys stiebai, tik keleto kultivarų stiebai neaukšti ir statūs.

Gebenės lipikės žiemą prie šiltesnės sienos ar grupėmis augančios medžių užuovėjoje per šalčius nenukenčia. Atviroje vietoje augančių gebenių stiebai per stipresnius šalčius kartais apšąla, bet pavasarį atželia, o po sniegu žiemoja gerai. Jei pavasarį ilgai užsilaiko įšalas, augalai gali apdegti ar apdžiūti, kai kada nukenčia ir nuo vėlyvų pavasarinių šalnų. Bet jos itin atsparios ligoms, kenkėjams ir užterštam orui.

J. Šabūnaitė sako, kad Lietuvoje iš daugybės gebenės lipikės veislių dažniausiai auginamos ‘Thorndale’, ‘Goldheart’, ‘Plattensee’, ‘Sagittifolia’ ir ‘Arborescens’, ‘Crispa’.

Stipriai auganti ‘Thorndale’ puošiasi didokais, 7–10 cm ilgio, tamsiai žaliais lapais su šviesesnėmis gyslomis. Lėtai auganti ‘Goldheart’ išsiskiria tamsiai žaliais, 4–6 cm ilgio lapais su geltona dėmele viduryje. Per metus į aukštį paauga iki 20–30 cm, gražiai driekiasi pažeme. ‘Plattensee’ žaliais, vidutinio dydžio triskiaučiais lapeliais greitai kyla vertikaliu paviršiumi arba sudaro gražų kupstą ant žemės. Žiemą lapai nuo šalčio gali įgauti rusvai violetinį apsauginį atspalvį.

Vienintelė krūmu auganti gebenės lipikės veislė ‘Arborescens’ siekia tik 1,5–2 m aukštį. Pažeme ji nesidriekia ir į vertikalius paviršius kaip liana nekyla. Blizgūs žali lapai ir tvirtos šakos suformuoja gražų, platų, tankų krūmą.

Iš kitų veislių ‘Sagittifolia’ išsiskiria neįprastais, giliai skiautėtais, žaliais ir iš dalies blizgiais lapais. Tinka sienoms pridengti, gyvatvorėms ant tinklo formuoti arba kaip žemės kilimas tose vietose, kur reikalingas lapijos kontrastas.

Ką mėgsta ištvermingosios lipikės?

„Gebenė lipikė geriausiai auga drėgname, puveningame vidutinio drėgnumo, šiek tiek kalkingame priesmėlyje ir priemolyje. Neblogai auga ir rūgščiuose dirvožemiuose, tačiau skursta grynų durpių substratuose, – pasakoja dendrologė. – Margalapės veislės spalvas geriau išlaiko tik auginamos saulėkaitoje. Prigijusios gebenės iš pradžių auga lėtai, vėliau gerokai sparčiau, lygioje vietoje tankiu kilimu užkloja didelius plotus, o jų medėjantys stiebai lipa tvoromis, sienomis ar medžių kamienais, gali aukštai užlipti kabindamosi kibiomis orinėmis šaknimis.“

Dendrologė pataria gebenes sodinti rugpjūtį–rugsėjį, taip pat pavasarį (prieš skleidžiantis pumpurams) maždaug metro atstumu vieną nuo kito. Kol prigis, svarbu dažnai laistyti, vėliau – pagal poreikį.

Jei dirba sausa, nesistebėkite, kad gebenės auga lėčiau, mažiau plečiasi. Iki liepos vidurio tręškite kompleksinėmis trąšomis, skirtomis lapiniams augalams tręšti. Jei reikia, pavasarį galite apgenėti ir padauginti naujų augalų.

Dendrologė pastebi, kad gebenių niekas negraužia, tikriausiai dėl jose esančių nuodingų medžiagų. Auginti ir liesti jas galite be baimės, bet maistui – jokiu būdu nenaudokite!

Puošnūs kilimai

Jei nežinote, ką pasodinti pavėsingoje vietoje, pasvarstykite apie dar vieną šalčiui atsparią rūšį kolchidinę gebenę (H. colchica). „Puošnų kilimą nuklojantis augalas mėgsta iš šešėlio keliauti į šviesesnę, saulės apšviestą vietą, – šypsodamasi apie šią gebenių rūšį pasakoja J. Šabūnaitė. – Jų lapai tamsiai žali, stambūs, 8–15 cm ilgio, kiaušiniški ar elipsiški, apvaliais pamatais. Tinka sodinti pavieniui, alpinariumuose, šalia atraminių sienelių, kur pakyla iki 0,5 m aukščio. Augimo poreikiai tokie pat kaip ir gebenės lipikės.“

Paprastai kolchidinių gebenių lapai tamsiai žali, tačiau margalapė veislė ‘Sulphur Heart’ išsiskiria šioje grupėje. Jos lapija spalvingesnė, lapų viduriuką puošia geltonos dėmės.

Tinka įvairiems želdynams

Dendrologės teigimu, gebenės nepamainomos, kai norisi žalia lapija uždengti didesnius žemės plotus, sienas, arkas, pavėsines, stogines, poilsio kampelius, kuo puikiausiai tinka žaliosioms skulptūroms kurti. Jos patogiai įsikuria šlaituose, patvoriuose, kur sunku gražiai nušienauti, taip pat pomedžiuose, kur prastai auga žolė, uždengti tuščią žemę tarp didesnių augalų, taip pat tinka kapui papuošti.

Kilimas vietoje vejos. Gebenės gali pagelbėti tiems, kurie labai mėgsta ir nori įrengti veją, bet sklypas ūksmingas ar pusiau ūksmingas, trūksta drėgmės arba priešingai, jos yra per daug. Nemažai tenka vargti, kai trūksta dirvožemio sluoksnio stačiuose akmeninguose šlaituose ir juose neauga arba blogai auga varpinės žolės. Bet gebenės nesunkiai padės išspręsti šią problemą. Jos greitai plinta šakniastiebiais, sudarančiais velėninį kilimą.

Žaliuojančios tvoros ir sienelės. Jaukiai atrodo, kai griežtas medines ar metalines tvoras dengia sodriai žalia ar spalvinga, vešli gebenių lapija, nors tokių tvorų priežiūra yra kiek sudėtingesnė. Pavėsingoje vietoje sodinamos žalialapės, o saulėtoje tinka auginti ir margalapes gebenes. Ištisai apželdinama tvora turi būti stipri. Jei ji dekoratyvi, šiais augalais galima apsodinti tik dalį jos. Mūrines pastato sienas, akmenines atramines sieneles, pavėsinių ar pergolių pamatus taip pat galima papuošti gebenėmis. Be šių augalų neapsieinama, kai norima pagražinti nelabai išvaizdžius ūkinius pastatus, garažus.

Nuolat žaliuojančios skulptūros. Gal norite sode iš gebenių sukurti topiarinio meno originalią visus metus žaliuojančią figūrą? Tai visai paprasta. Ant stovo, sauso medžio kamieno ar gyvos storos šakos įtaisykite iš storos vielos išlankstytą norimą figūrą, jos viduryje ar greta įtvirtinkite kelis vazonėlius su gebenėmis lipikėmis ar jų smulkialapėmis veislėmis. Laistykite, tręškite, nukreipkite ir prie karkaso pritvirtinkite gebenių ūglius. Po kelių mėnesių turėsite žaliuojančią figūrą.

Dar galima iš vielinio tinklo pagamintą figūrą prikimšti drėgnų samanų ir į jas pasodinti smulkių lianų.

 

 

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Jolantos Šabūnaitės nuotraukos

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis