Atidengtas paminklas, priminsiantis Gedimino laiškus pasauliui

Šį atminimo ženklą Lietuvos sostinei dovanojo Vilniaus klubas. Paminklo, pavadinto „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, autorius – skulptorius Martynas Gaubas.

Idėją įamžinti praeitį ir ateitį siejančius Gedimino priesakus inspiravo Vilniaus klubo tradicija miesto gimtadienį kasmet minėti skaitant laišką, kurį sostinei ir jos gyventojams rašo ir dedikuoja iškilūs asmenys. Vilniaus klubo nariai simboliškai tęsia 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą darbą: laiškuose pasauliui valdovas kvietė į Vilnių atvykti pirklius, amatininkus, valstiečius, riterius, vienuolius. Pasak paminklo iniciatorių, visais laikais didžiausias valstybės turtas buvo ir yra žmonės, o Gedimino laiškai skelbė, kad „kiekvienam geros valios žmogui atveriame savo kraštą“. Kunigaikščio Gedimino priesakuose vardijamų vertybių Vilniaus klubo nariai kviečia nepamiršti ir šiandien.

"Nė vieno laiško originalas nėra išlikęs ir Lietuvoje neturime nė vieno nuorašo, norisi, kad jie visgi būtų įamžinti ir prisimenami. Kad kiekvienas praeivis galėtų prisiliesti prie Gedimino laiškų, tapusių miesto istorijos ir architektūros dalimi. XIV a. valdęs didysis kunigaikštis Gediminas buvo labai pažangus valdovas, o Vilnius – laisvas ir liberalus miestas. Tą norime priminti tiek Lietuvai, tiek pasauliui ir įamžinti Vilniaus klubo dovanojamame paminkle,“ – sako paminklo mecenatai Ina ir Darius Zubai.

M. Gaubo sukurtas paminklas iškyla simbolinėje vietoje – Pilies kalno vakarinėje papėdėje, kur Gedimino pirmtakai XIII a. pabaigoje pastatė pirmąją ir tuo metu vienintelę mūrinę pilį Lietuvoje, o didysis kunigaikštis Gediminas ją rekonstravo ir sustiprino, pastatė galingą rezidencinį donžoną, kuris ir yra tikrasis Gedimino bokštas. Būtent šioje pilyje 1323–1324 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas padiktavo garsiuosius laiškus popiežiui Jonui XXII, Hanzos miestams ir pranciškonų bei dominikonų vienuolijoms. Tiriant Valdovų rūmų teritoriją, archeologai atkasė bokšto, kuriame gyveno valdovas, pamatus, vieną iš aukštų. Jie eksponuojami Valdovų rūmų muziejuje. Vilniaus klubo dovanojamas paminklas neatsitiktinai įkurdintas prie granito sienelės, kuri dengia išlikusią Gedimino bokšto dalį.

Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventės proga Valdovų rūmų muziejaus nuolatinę ekspoziciją papildė virtualus pasakojimas apie XIV a. pr. – XV a. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių pilies ir rūmų istoriją, valdovų ir kitų dvaro gyventojų kasdienybę nuo Gedimino iki Žygimanto Augusto laikų.

Sausio 25-ąją Valdovų rūmų muziejuje skambėjo ir naujai išversti, Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto išleisti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai pasauliui. O šalia išlikusių Gedimino bokšto pamatų muziejuje atidaryta paroda, kurioje lankytojai sužinos apie „Vilnių iki Vilniaus“ – Valdovų rūmų muziejaus archeologai ir restauratoriai atveria iki šiol mažai pažįstamą istorijos laikotarpį, Vilniaus gimimo kontekstą, supažindina su unikaliausiais išlikusiais daiktais ir net mediniu namu, statytu dar XIII a. pabaigoje!

Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas (gimė apie 1275, valdė 1316–1341) šaltiniuose dažnai vadinamas „lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi“. Tęsdamas Rusios žemių prijungimo politiką, kviesdamas į Lietuvą žmones iš Vidurio ir Vakarų Europos, jis tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – europinės didvalstybės, arba „nepasiskelbusiosios imperijos“, – kūrėju. Gedimino Lietuva įvairių tautų ir tikėjimų žmonėms tapo namais, čia gyvavo tiek bizantiškoji Rytų, tiek lotyniškoji Vakarų kultūrinės tradicijos. Būtent Gedimino valdymo metais Lietuva tapo europinės politikos žaidėja.

Gedimino vardu buvo pavadinta ir nauja valdančioji Lietuvos dinastija – Gediminaičiai. Jos atstovai (Jogailaičiai) vėliau valdė ne tik Lietuvą, bet ir Lenkijos, Vengrijos, Čekijos karalystes. Vilnius tapo Gedimino ir jo dinastijos kilties vieta, o Lietuvos sostinės pilis – svarbiausia, gimtąja Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos rezidencija, iš kur jos atstovai atėjo į Europos monarchų sostus.

Valdovų rūmų fotoinformacija

Nuotraukoje – skulptorius M. Gaubas prie savo kūrinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.