Pastarąjį mėnesį šalies žemės ūkyje besiklostanti situacija dar sykį įrodo, koks jautrus šis sektorius, priklausantis ne vien nuo žemdirbių gerų norų, oro sąlygų, bet ir politinių, ekonominių bei įvairių kitų aplinkybių. Rusijai priėmus politinį sprendimą sustabdyti maisto produktų importą iš Lietuvos ir kitų ES šalių, žemdirbiai jau pajuto akivaizdų pieno, mėsos, vaisių bei daržovių supirkimo kainų kritimą. Kiaulininkystės sektorių šiame fone dar krečia ir afrikinio kiaulių maro plitimas. Todėl Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vykusio Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstinio posėdžio leitmotyvas buvo vienas – kokių priemonių skubiai turi imtis Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bei pati žemdirbių savivalda, kad žemės ūkio gyvybingumui iškilusi grėsmė būtų amortizuota.
„Jei bent trečdalis pieno gamintojų susivienytų, jie galėtų labai rimtai derėtis su perdirbėjais dėl supirkimo kainų“, - teigė žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, siūlydamas lietuviams perimti Vakarų šalių žemdirbių savivaldos patirtį.Lietuvos siekis – labiausiai nukentėjusios statusas LŪS pirmininkas Jonas Talmantas, komentuodamas susidariusią situaciją, neabejodamas teigė, jog šiuo metu mūsų šalies žemės ūkio produkcijos gamintojams nebeįmanoma išsiversti be valstybės intervencijos, padėtį švelninančių priemonių bei kompensacijų už patiriamus nuostolius. Taip pat būtini ir nedviprasmiški sprendimai, turintys pažaboti nesąžiningus perdirbėjų veiksmus žemdirbių atžvilgiu. Apie tai, kas amortizuojant Rusijos embargą daroma Briuselyje, kalbėjęs ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pastebėjo, kad jau paties pirmojo Europos Komisijos (EK) posėdžio metu senosios bendrijos narės – pietinės Europos valstybės – savo verslo praradimus įrodyti sugebėjo labai puikiai. Esą jų žemdirbiai patiria milžiniškų nuostolių, nors iš tiesų visos ES mastu vaisių ir daržovių eksportas iki embargo į Rusiją sudarė 20 proc., pieno ir mėsos produktų – iki 8 proc. O iš kai kurių šalių – vos 1 proc. Tačiau Europos Komisija į šiuos skundus tuoj pat sureagavo. Lietuvos siekis yra mūsų, taip pat Latvijos ir Estijos, į Rusiją eksportavusių daugiausiai produkcijos, pieno ir mėsos sektorius europiniu lygmeniu pripažinti kaip labiausiai nukentėjusius nuo Rusijos embargo. „Labiausiai nukentėjusioms šalims turi būti taikomos išskirtinės priemonės. Visų pirma iš rizikų valdymo fondo turi būti skirta finansinė parama pieno gamintojams ir galvijų augintojams, kuri amortizuotų supirkimo kainų kritimą. Taip pat norėjome, kad privačiam sektoriui būtų skirta parama už lieso pieno miltelių ir sviesto sandėliavimą. EK reglamentas tam neprieštarauja. Ir artimiausiomis dienomis pieno perdirbėjai šią paramą jau gaus. Sandėliavimo kaštų padengimas nėra didelė finansinė paskata, bet ji leidžia nepatiriant nuostolių laikyti negendančią produkciją“, - pastebėjo R. Krasuckis. Anot jo, pastaruoju metu dideli lūkesčiai buvo dedami į intervencinius pirkimus, nes, jei valstybė imtų supirkti pagamintą produkciją, perdirbimo įmonėse atsirastų apyvartinių lėšų ir įmonės savo ruožtu galėtų geresnėmis sąlygomis supirkinėti produkciją iš žemdirbių. Tačiau šiuo metu nustatytos intervencinių pirkimų kainos už jautieną yra apie 30 proc., o už pieno miltelius ir sviestą – 40-60 proc. mažesnės negu buvo rinkoje liepos mėn. „Šiuo metu ir pasaulinės kainos, tikėtina, dėl politinės įtampos ir spekuliacinių įtakų taip pat yra gerokai nukritusios, bet kol kas kritimas ne itin didelis. Tačiau specialistai spėja, kad yra tikimybė, jog pienas gali atpigti iki 0,6 Lt/kg“, - nedžiuginančiomis prognozėmis dalijosi ŽŪM atstovas. Jis taip pat sakė, kad labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusios šalys reikalauja, kad būtų skirta ES parama ir už pusiau kietų ir kietųjų sūrių sandėliavimą, nes EK to nebuvo numačiusi – numatyta tik parama už sūrius su geografinėmis nuorodomis. Taip pat prašoma, kad būtų padidintas programos „Pienas vaikams“ limitas. Tai leistų šalyje šiek tiek padidinti jo vartojimą ir sumažinti spaudimą rinkai.
Vyriausybės ŽŪM prašymas nesujaudino „Lietuvos atstovų dalyvavimas EK žemės ūkio direktorato posėdyje išjudino diskusijas ir atkreipė dėmesį į išskirtinę mūsų situaciją dėl Rusijos embargo. Bet, deja, dėl eksporto grąžinamųjų išmokų, kurių pageidavome, britų, olandų, danų remiama EK priėmė sprendimą, kad tai būtų priemonė, iškreipianti rinką“, - apgailestavo ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius, pridurdamas, kad ministerijai iki šiol nepavyko sėkmingai susitarti ir su sava Vyriausybe. „Tikėjomės išprašyti 160 mln., Lt, tebūnie apie 100 mln. Lt, kad galėtume žemdirbiams suteikti paramą dėl pajamų praradimų. Matyt, Vyriausybę nelabai sujaudinome. Bet vis dėlto ji sukvietė pasikalbėti perdirbimo įmonių vadovus, vėliau iš šio pokalbio atsirado ir Konkurencijos tarybos įspėjimas, kad viešos perdirbėjų diskusijos apie supirkimo kainų mažinimą gali būti vertinamos kaip karteliniai susitarimai, už ką gresia sankcijos, kurių dydis – iki 10 proc. metinės apyvartos. Jeigu iki to būtų prieita, tai nieko gero neduotų ir žemdirbiams“, - neabejodamas kalbėjo R. Krasuckis. Anot jo, jeigu EK, didžiųjų šalių lenkiama, nesutiktų skirti išskirtinių kompensacijų nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjusioms šalims, beliktų tenkintis EK leidžiama de minimis parama iš nacionalinio biudžeto. O tai reikštų 15 tūkst. eurų kompensaciją per trejus metus. Didieji pieno ūkiai šios paramos realiai nė nepajustų. R. Krasuckio teigimu, Lietuva siūlo kurti valstybės atsargų fondą kaip alternatyvą intervenciniams pirkimams – laikinai pagelbėti žemdirbiams. Tačiau būsimi žingsniai paaiškės po rugsėjo 5-osios Europos Tarybos posėdžio.
Remtis argumentais, o ne emocijomis Itin aštrios diskusijos įsibėgėjo LŪS posėdyje prabilus apie pieno sektoriaus nuostolius dėl Rusijos embargo, supirkimo kainų kritimą, nes buvo vardijami įvairūs skirtingi skaičiai. Tačiau ŽŪM atstovas R. Krasuckis įspėjo, kad realią žalą reikia vertinti labai atsakingai, nes nepagrįstos sumos vėliau gali atsigręžti prieš pačius žemdirbius, jas „pasigavus“ ir pieno perdirbėjams. „Baikime spekuliacijas, esą ministerija ruošia paramos planą perdirbėjams. Mūsų tikslas - remti nuostolius patiriantį pieno sektorių ir visų pirma žemdirbius. Prašančiųjų paramos Europos Komisija klausia, o ką mes patys padarėme, išvengdami galimų neigiamų pasekmių. Kur žemdirbių gamintojų organizacijos? Kur kooperacija? Ar vien prašome, ar ir patys kažką darome? Ar ieškome naujų rinkų savo produkcijai?“, - klausė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius. Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, pritardamas šiai nuomonei, taip pat pastebėjo, kad žemdirbių savivalda per daug vadovaujasi emocijomis, o ne daro realius žingsnius. „Jei bent trečdalis pieno gamintojų susivienytų, jie galėtų labai rimtai derėtis su perdirbėjais dėl supirkimo kainų. Vakarų šalių žemdirbių savivalda aktyviai dalyvauja sprendžiant panašias problemas su rimtais pasiūlymais, o jų kooperacijos lygis leidžia jiems jaustis saugiau“, - nerinkdamas žodžių kalbėjo S. Cironka. ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, atremdamas pastabas teigė, kad žemdirbių savivalda nestovi vietoje – įvyko dalykiškas susitikimas su Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovais, derinant būsimą veiksmų strategiją Briuselyje, ieškoma būdų eksportuoti produkciją į Baltarusiją, bet, deja, šis procesas nėra toks greitas, kokio norėtųsi. Diskusiją patirtų nuostolių ir kompensacijų klausimu reziumavo Kupiškio r. LŪS ūkininkų atstovas Zigmas Aleksandravičius, teigęs, kad kol ŽŪR netaps savarankiški ir finansiškai apsirūpinę, kol neįstengs patys pasisamdyti kompetentingų ekspertų, tol kaip kas norės, taip galės ir manipuliuoti žemdirbių interesais.
Jaunieji ūkininkai „pašaukti ir atšaukti“ LŪS pirmininkas J. Talmantas dideliu nesusipratimu įvardijo ir situaciją dėl jaunųjų ūkininkų „šaukimo ir atšaukimo“ teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kol nėra pačios programos ir jos įgyvendinimo taisyklių. „Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie rugsėjo 1 d. pradedamą jaunųjų ūkininkų šaukimą teikti paraiškas paramai gauti, žemdirbių visuomenėje kilo ir sujudimas, ir pasipiktinimas. Visų pirma, paraiškas ketinta pradėti rinkti, nors naujoji Kaimo plėtros programa dar nėra galutinai suderinta ir patvirtinta EK, priemonės įgyvendinimo taisyklių nėra. Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai pastebi, kad klausimas nebuvo derintas su žemdirbių savivalda. Be to, diskusijos prašosi ir patys priemonės kriterijai pareiškėjams nustatyti, ypač jų žemės ūkio valdos registracijos data. Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Vilma Daugalienė į tai sakė, kad norėta kuo greičiau startuoti, todėl ir paskubėta paskelbti apie paraiškų priėmimą „ne visiškai žinant žaidimo taisykles“. Tačiau ŽŪM sulaukė EK pastabų, kuriose nurodyta, kad priimti paraiškas bus galima po to, kai bus aiškiai apsispręsta, kas yra aktyvus ūkininkas, kokio dydžio parama gali būti teikiama. Briuselis sukritikavo Lietuvos norą paremti jaunuosius ūkininkus 70 tūkst. eurų, nurodydamas, kad Lietuvos atveju tokia suma yra per didelė. Taip pat nurodyta, kad metinis 4 tūkst. EUR vertės žemės ūkio produkcijos kiekis – per mažas. Be to, EK reikalauja užtikrinti, kad parama neatitektų tyčia suskaidytų ūkių nariams. Todėl ŽŪM, sulaukusi EK pastabų, ir atšaukė anksčiau skelbtą jaunųjų ūkininkų paraiškų priėmimą. Tačiau V. Daugalienė prognozavo, kad lapkričio mėnesio pabaigoje procesas turėtų būti atnaujintas. LŪS pirmininkas J. Talmantas pasidžiaugė, kad EK pastabos bent sykį sutapo su žemdirbių savivaldos nuomone.
„Burtažodžio“ de minimis galios kiek apribotos LŪS posėdyje kalbėta ir apie valstybės saugomų žvėrių – stumbrų ir vilkų – padarytos žalos ir nuostolių atlyginimą bei de minimis principų netaikymo galimybes šiais atvejais. Šių metų gegužės 27 d. LŪS raštu kreipėsi į aplinkos ministrą, norėdama atkreipti dėmesį į ūkininkų patiriamus didžiulius nuostolius dėl valstybės saugomų gyvūnų padarytos žalos. Ypač sunki padėtis yra Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose, kur niokojami dideli ūkininkų pasėlių plotai. Minėtuose rajonuose ūkininkai per vienus metus patiria gerokai didesnius nuostolius dėl valstybės saugomų gyvūnų padarytos žalos nei numatyta de minimis pagalbos riba (15 tūkst. EUR), skiriama trejiems metams. LŪS įsitikinimu, gyvūnų padaryta žala turi būti kompensuojama 100 proc., todėl siūlo atsakingas institucijas šiuo atveju atsisakyti de minimis principo taikymo ir ieškoti kitų būdų spręsti problemą. Komentuodamas šiuos ūkininkų savivaldos lūkesčius, Aplinkos ministerijos (AM) Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas sakė, kad problema tapo aštresnė tuomet, kai EK pradėjo reikalauti taikyti de minimis pagalbos principą. „Iki 2012 m. ministerija ūkininkams išmokėdavo apie 400 tūkst. Lt ir tai kompensuodavo stumbrų padarytą žalą. Šiuo metu gera žinia yra tai, kad nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujos de minimis pagalbos teikimo taisyklės ir atsirado galimybė kreiptis į EK, kad žala valstybės vardu būtų besąlygiškai atlyginama 100 proc. Artimiausiu metu teiksime Lietuvos paraišką ES Teisės departamento ir konkurencijos tarybai notifikuoti. Tačiau kelias nėra paprastas. EK reikės įrodinėti, kad stumbrų atžvilgiu negalime taikyti jokių prevencinių priemonių. Didesnė problema – vilkų daromos žalos kompensavimas. EK nuostata tokia, kad nepaisyti de minimis principo galima tik tuo atveju, kai buvo taikytos visos įmanomos prevencinės priemonės – avys, ožkos laikomos aptvertos, jų bandose „dirba“ specialiai dresuoti šunys. Kita vertus, atvejo, kad vilkų padaryta žala būtų „peršokusi“ de minimis paramos ribą, Lietuvoje nepasitaikė“, - kalbėjo AM atstovas. V. Vaičiūnas kvietė ūkininkų savivaldą pritarti AM nuomonei neuždrausti Lietuvoje medžioklių su varovais. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tai yra pasiūliusi kaip vieną afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių. „Kiek iš tiesų padėtų prevencijai, duomenų nėra, tačiau aišku tai, kad laukiniai žvėrys liks neišmedžioti, nes su varovais sumedžiojama 50 proc. šernų ir 70 proc. elnių bei briedžių“, - teigė AM Miškų departamento vadovas. Jo nuomonei LŪS prezidiumas be išlygų pritarė. Autorės nuotraukos
Rasa PRASCEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė