„Buterbrodiniai“ kursai žemdirbiams – LŽŪT dėmesio centre

„Buterbrodiniai kursai“

Rimtą svarstymą išprovokavo balandžio 22 d. analitinis „Ūkininko patarėjo“ tiriamosios žurnalistikos rašinys „Pūlinys. Nei sėja, nei akėja, bet milijonus į savo aruodus susipila. Kas?“. Renginyje dalyvavo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, Gyvūnų mokslo fakultato dekanas prof. Rolandas Stankevičius, Veterinarijos tęstinio mokymo ir konsultavimo centro vadovas doc. Giedrius Palubinskas, VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, už žemdirbių mokymo organizavimą atsakingų ŽŪM specialistų komanda, vadovaujama Strateginių pokyčių valdymo grupės vadovės Virginijos Žoštautienės, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka, LŽŪT priklausančių pagrindinių žemės ūkio savivaldos organizacijų vadovai.

„Viešai žinoma, kad iš 125 tūkst. šalyje esančių ūkininkų „buterbrodiniuose kursuose“ apie 85 tūkst. ūkininkais tapo, siekdami prie didžiųjų miestų lengvatinėmis sąlygomis pasistatyti sodybas, o iš agrotechnikos naudodami tik žoliapjovę, – kalbėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) prezidentas Jonas Vilionis, – ŽŪR rengiami kursai kompromituoja valstybę, nes jie tėra imitaciniai, siekiant įsisavinti mokymui skirtas Europos Sąjungos (ES) ir valstybės lėšas. Apie patikrinimus pranešama iš anksto, todėl ŽŪM kontrolieriams dėl sąrašo tądien surenkami žmonės tiesiog iš gatvės.“

„Kursams rengti skiriami viešieji pinigai, tačiau už jų panaudojimo tikslingumą nėra atsakingos institucijos, – teigė Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis, – kita vertus, ar jaunajam ūkininkui, iš tėvo paveldėjusiam verslą, reikalingi kažkokie biurokratiniai kursai? Turime nevaidinti mokymų, nes visi žinome, kad tai tik formalumas. Todėl pirmiausia siūlysiu naikinti Ūkininkavimo pradmenų kursus, kurie yra visiškai niekiniai.“

Žemdirbys klausimų nestokoja

„Daugiausiai ūkininkų yra Vilniuje, – pastebėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis, – ne kiekvienas gali ūkininkauti, nes tai sudėtingas ir daugiaplanis verslas, technologijos sparčiai kinta, mokymų reikia, bet ne imitacinių.“

„Šiandien ūkininkui tenka spręsti ne tik žemdirbystės, bet ir aplinkosaugos, teisinius klausimus, kompetentingi kursai būtini“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kauno r. skyriaus vadovas Mindaugas Maciulevičius.

„Žemdirbiui būdingas mokymosi visą gyvenimą principas, – kalbėjo VDU ŽŪA kanclerė A. Miceikienė, – mokslininkai visuomet ateina į pagalbą.“

„ŽŪM nuolat peržiūri žemdirbystės minimumo mokymo programas, – teigė ŽŪM atstovė V. Žoštautienė, – pradžioje kursą sudarė 320 akademinių valandų, dabar – 165 val. Jų turinį vertina Konkurencijos taryba.“

„Tiek kursų lektoriai, tiek išklausiusieji kursus turėtų būti atestuojami, o procesas kontroliuojamas, – sakė LŽŪT pirmininkas I. Hofmanas, – ūkininko pažymėjimas privalo atitikti įgytų žinių turinį.“

LŽŪT vadovas I. Hofmanas naujai diskusijai iškėlė klausimą dėl kursus vedančių konsultantų kvalifikacijos. Paradoksalu, kai ŽŪM skiria lėšas organizacijai (ŽŪR), kuri vėliau ieško lektorių, juos pasirinkdama pagal pačių nusistatytus kriterijus.

„Licencijas formaliajam mokymui turi keletas organizacijų, tarp jų – ir ŽŪR“, – tvirtino ŽŪM atstovė V. Žoštautienė. Jos teigimu, konsultantais gali būti mokslininkai ar diplomuoti ir patyrę žemės ūkio specialistai, neturintieji komercinio intereso. Temas ir idėjas kursams turėtų siūlyti patys ūkininkai.

„Skandalinga situacija žemdirbių mokymo ir konsultavimo sistemoje susidarė dėl to, kad ŽŪR tiesiog verčiasi saviveikla, nors ir turi ŽŪM suteiktą licenciją, – taikliai pastebėjo J. Sviderskis, – LŽŪBA taip pat galėtų samdyti lektorius, tačiau palikime šią sritį mokslo ir konsultavimo įstaigoms.“

Seimo KRK pirmininkas V. Pranckietis pastebėjo, kad ŽŪR rengiami kursai – tai pinigų paėmimo iš įvairių fondų būdas. Privatus verslas suinteresuotas suteikti ūkininkams naudingų ir pačių naujausių žinių, konsultantams už dienos paslaugas firmos moka nemažus pinigus.

„Lauko dienoje, kurią surengė viena firma Juozo Staliūno ūkyje, dalyvavo apie 300 ūkininkų, mokymo, konsultavimo rezultatai buvo akivaizdūs“, – teigė V. Pranckietis.

Atsigręžkime į mokslininkus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 55, 2023 m. gegužės 18 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukoje LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.