ORO PRANAŠAI
SODE
Laikas karpyti vaismedžių vilkūglius, jaunus galite tiesiog nulaužti. Pirmąjį birželio dešimtadienį žeminkite aukštas obelų (su žemaūgiais poskiepiais) viršūnes, iškirpdami jas iki šoninės šakelės. Nužydėjusius vaismedžius ir vaiskrūmius nupurkškite universaliomis priemonėmis nuo ligų ir kenkėjų. Sode ir uogyne labai sparčiai plinta amarai, todėl kontroliuokite jų gausą. Surinkite nukritusias vaisių užuomazgas.
Azotinėmis trąšomis pastiprinkite vaismedžius, vaiskrūmius, avietes. Stebėkite kaulavaisius: jei numetė visus nužydėjusius žiedus arba vaisių užuomazgas, trūksta kalio ar kalcio – tarp šaknų reikia įterpti dolomitmilčių.
Nepamirškite palaistyti jaunų medelių – bent metus po pasodinimo, kol sutvirtės, jiems neturi trūkti drėgmės! Išravėkite sodo augalų pomedžius ir pakrūmes.
Pašalinkite arba patrumpinkite silpnesnius vynmedžio ūglius, palikite stipriausius, formuodami augalą palei atramą. Ribokite vegetatyvinių ūglių augimą – vienai vynuogių kekei išauginti užtenka 3–4 lapų.
Galite sodinti braškių ir žemuogių daigus. Jei sausa, nuolat laistykite (geriausia anksti ryte arba vakare, o ne saulėkaitoje). Neliekite ant lapų ir vaisių, skabykite nereikalingus ūsus.
Genėkite lapuočių ir spygliuočių gyvatvores, formuokite gegužę žydėjusius krūmelius.
Kartą per savaitę nupjaukite laistomą veją, bet jei jos nelaistote ir nesiekiate idealo – trumpinkite ją dukart per mėnesį. Pjovimo aukštį reguliuokite atsižvelgdami į oro sąlygas. Kai vėsu, palikite 3–4 cm, kai karšta – bent 5–6 cm (kad žolė neperdžiūtų ir neruduoti). Vejos pjovimo robotas turėtų pjauti centimetru žemiau nei vejapjovė. Bent kartą per mėnesį veją patręškite azoto trąšomis.
Antroje mėnesio pusėje galima dauginti spygliuočius ir lapuočius krūmus pusiau sumedėjusiais auginiais.
BITYNE
Iškopkite medų iš pilnų korių ir meduvių. Jas meduotas grąžinkite šeimoms.
Plėskite bičių lizdus. Radę pasiūtų motinų lopšelių su lervutėmis, šeimas perskirkite į lizdus įdėdami dirbtinių korių. Naujai sudarytas šeimas maitinkite sirupu. Kontroliuokite bičių spietimą.
Nepamirškite apžiūrėti, ar bičių nepuola ligos. Jei vis tik liga įsimetė į avilį, gydykite bites.
DARŽE
Dar galima pasisėti ridikėlių ar salotų, žalumyninių daržovių, krapų, žirnių, morkų, pupelių, juodųjų ridikų, burokėlių, žiedinių kopūstų antrajam derliui, sodinti moliūgus. Pirmą birželio savaitę dar pasodinkite ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių kopūstų daigų.
Lysvėse sodinkite agurkų, paprikų ir pomidorų daigus. Purenkite daržo lysves, tręškite ir laistykite augalus. Agurkus iš pradžių laistykite saikingai, bet gausiai. Kai augalai dera, laistykite dažniau, bet saikingai.
Mėnesio pradžioje dar galima sodinti daržoves šiltnamyje, bet nedelskite. Pradėkite įprastą jo priežiūros rutiną: laistykite, tręškite, vėdinkite (agurkams langus atverkite stoge, pomidorams – šonuose). Pomidorus ir agurkus jau galima atrišti, nuskabyti ūglius. Formuokite augalus, šalinkite ligotus apatinius lapus ir apatines atiderėjusias atžalas.
Pasirūpinkite teisingu augalinių atliekų kompostavimu, kontroliuokite piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą.
GĖLYNE
Reikia ravėti, tręšti daugiamečių gėlių gėlynus, purenti dirvą, jei reikia – laistyti. Nesprogstančius augalus pakeiskite kitais. Jei gėlynas atrodo tuščias, galima pasodinti jurginų, kanų, kardelių, begonijų arba vienmečių gėlių daigų (medetkų, aguonų, kosmėjų, patagoninių verbenų, serenčių, nasturčių, gvaizdūnių ir kitų). Pasėkite ir daugiamečių bei dvimečių (našlaičių ir kt.) augalų. Pasirūpinkite bijūnų ir lelijų atramomis, atnaujinkite gėlynų kraštus.
Gėlynų gražuoles rožes geriausia sodinti iki Joninių (augusias vazonuose galima sodinti bet kada). Skiepijimo vieta turi būti 5–7 cm po žeme, taip išsaugosite ją žiemą. Jei poskiepis nušals, iš įskiepio išaugs erškėtis. Sodindami rožę vietoje kitos, nepamirškite pakeisti žemės, kad nepersiduotų ligos ir kenkėjai – nauja rožė labai nemėgsta augti senosios vietoje.
Kas 4–5 dienas purenkite jų pakrūmes, išskinkite peržydėjusius žiedynus. Stebėkite augimą, kontroliuokite amarų plitimą jose.
Laikas tręšti daugiamečius augalus: rožes, bijūnus, vilkdalgius, flioksus, šalavijus, ežiuoles. Gavę maisto medžiagų, suvešės.
Pasirūpinkite vijoklinių rožių, raganių ir kitų gėlių atramomis, kontroliuokite naujų ūglių ir atžalų augimą.
Jei dar nesusodinote augalų į lauko vazonus arba turite tik pavasarinių našlaičių kompozicijų, laikas sodinti iki rudens juose augsiančias gėles. Į vazoną įberkite ilgo veikimo trąšų arba laistykite iškart su trąšomis. Rūpinkitės, kad augalams induose nepritrūktų drėgmės – karštą dieną mažesnius vazonus galima laistyti ir ryte, ir vakare.
Pavasarinis žydėjimas baigėsi – nukarpykite nužydėjusius krūmus (lanksvas, sidabrakrūmius, alyvas), pašalinkite nuvytusius rododendrų žiedynus ir jie atsidėkos gausiu kitų metų žydėjimu. Skabykite daugiamečių augalų viršūnes, kad šakotųsi.
Kai nugelsta tulpių, hiacintų, krokų lapai, iškaskite jų svogūnelius,– šie augalai trumpos vegetacijos, šiemet grožio nebesulauksite. Svogūnėlius išdžiovinkite ir sausai laikykite apie 20 °C temperatūroje.
Nepamirškite, kad ravėjimas – tai vienas svarbiausių darbų birželį. Neleiskite piktžolėms žydėti ir užmegzti sėklų. Kuo daugiau jų išravėsite iki Joninių, tuo mažiau rūpesčių turėsite.
Šalnų pavojui praėjus, mėnesio viduryje galima laukan išnešti kambarines gėles ir kitus didesnius augalus. Daugelis jų gali keliauti į lauką ir atos¬togauti visą vasarą (sekite prognozes, kad neužkluptų šalnos). Į namus rudenį grįš žalesni. Geriausia prie lauko sąlygų pratinti palaipsniui: iš pradžių išnešti kelioms valandoms, paskui vis ilginti laiką. Jei norite, kad augalai būtų tankesni, formuokite juos.
„Rasų“ informacija