Ritualai dėl ritualinio skerdimo prasidėjo!

Pirmąją Seimo rudens sesijos dieną į posėdį susirinkusio Kaimo reikalų komiteto nariai pirmuoju klausimu gilinosi į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimus, kuriais skerdyklose būtų įteisintas ūkinių gyvūnų skerdimas prieš tai jų neapsvaiginus. Šią vasarą įregistruotas Seimo narių B. Paužos, V. Kamblevičiaus ir K. Starkevičiaus parengto įstatymo projektas, Vyriausybei rekomendavus, svarstomas skubos tvarka. Teisės aktų pakeitimai, viliamasi, lietuviškai mėsai padės patekti į naujas rinkas, ypač musulmonišką pasaulį. Skubių sprendimų ragina ieškoti šį rugpjūtį Rusijos paskelbtas embargas visam sąrašui maisto produktų, taip pat ir mėsai bei jos gaminiams, nors Gyvūnų gerovės įstatymo peržiūrėjimo verslininkai siekė dar pernai, pasunkėjus prekybai su Muitų sąjungos šalimis. KRK šį trečiadienį pritarė įstatymo projektui, tačiau akivaizdu, kad tolesnis jo kelias nebus paprastas. Dėl ritualinio skerdimo įteisinimo kol kas daugiau klausimų nei atsakymų.

Atvers alternatyvias rinkas? Įstatymo aktuali redakcija, kuri galioja nuo pernai sausio 1-osios, buvo parengta atsižvelgiant į ES teisės aktus. Skerdimas apibrėžiamas kaip apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas nuleidžiant kraują, o skerdimas neapsvaiginus traktuojamas kaip žiaurus elgesys ir kankinimas (išskyrus teisės aktais numatytus atvejus). Dabar įstatymų leidėjai, norėdami atverti kelius platesnėms eksporto galimybėms, siūlo teisės aktą pakoreguoti: į sąrašą išimčių, kurios nelaikomos žiauriu elgesiu su gyvūnais ir kankinimu, įtraukti skerdimą skerdykloje neapsvaiginus, pagal tam tikrus religinių apeigų metodus. Galiojusią nuostatą, kad skerdimas neapsvaiginus draudžiamas taip pat ir religiniais tikslais, pakeistų nuostata, kad skersti neapsvaiginus galima, jeigu laikomasi tam tikrų metodų, kokių reikalauja religinės apeigos. Iki 2013 m. skerdimas neapsvaiginus teisės aktais nedraustas, nors praktika ūkinius gyvūnus žudyti pagal vienokius ar kitokius religinius reikalavimus nebuvo paplitusi. Iškilus naujų alternatyvių rinkų problemai, jų besidairantys verslininkai politikams ėmė priekaištauti, kad Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatos draudžia lietuviškos mėsos ir jos gaminių eksportą į musulmonišką ir žydų pasaulį. Priėmus įstatymo pataisas ir papildymus tam kliūčių, atrodo, nebeliktų. ES teisės aktai valstybėms narėms numato galimybę leisti skersti gyvūnus prieš tai jų neapsvaiginus, kai gyvūnai skerdžiami tam tikrais metodais, kokių reikalauja religinės apeigos, ir jei jie skerdžiami skerdykloje. Nemažai Vakarų Europos valstybių, kuriose yra didelės musulmonų bendruomenės, šia galimybe pasinaudoja, tos bendruomenės turi savo sertifikuotas skerdyklas. Tose valstybėse, kur ritualinis skerdimas nėra leidžiamas, košerinę ar halalinę mėsą tenka įsivežti iš kitų šalių arba ritualinį skerdimą atlikti nusižengiant įstatymams. Ne paslaptis, jog tai daroma veikiausiai ir Lietuvoje – mūsų šalyje gyvena apie 2 tūkst. islamą išpažįstančių žmonių. Tačiau šįkart dėmesio centre ne jie, o tolimesnės Azijos rinkos. Šiuo metu nėra kur dėti pusės visų Lietuvoje atvedamų pieninių veislių veršelių.

Gyvūnų teisių gynėjai pašiurpę Gyvūnų teisių gynėjai aktyviai prieštarauja, kad būtų pritarta gyvūnų žudymui pratęsiant jų kančias. Nevyriausybinė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija išplatino kreipimąsi į Seimo narius prašydama išlaikyti aukštus gyvūnų apsaugos standartus. Kreipimesi visas paketas argumentų, kuriais apeliuojama ir į „sveiką protą“, ir į jausmus, pateikiamas vaizdo įrašas su gyvūno agonija jam perpjovus arteriją. Visuomenė kviečiama taip pat pareikšti savo nuomonę. Po peticija, kuria Seimo narių reikalaujama neįteisinti gyvūnų religinio žudymo, jau pasirašė gerokai per 11 tūkst. žmonių, ir jų skaičius sulig kiekviena diena sparčiai auga. „Mane stebina, kad mes mėginame taikytis prie islamiškų religijų. Mes gyvename savo šalyje, turime savo tradicijas, savo religiją... Islamas – kur religija ir politika eina kartu. Pasisakėme už aukštesnę gyvūnų apsaugą. Ar tikrai einame ta linkme?“ – ritualinį skerdimą kaip žingsnį atgal vertina Gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. Ji atmeta pastabas, kad pas mus gyvūnai taip buvo pjaunami tūkstančius metų. Esą seneliai ir proseneliai savo laiku, skirtingai nuo mūsų, neturėjo kito pasirinkimo, be to, gyvūnų žudymą lietuviai visuomet laikė žiauriu elgesiu, todėl kviesdavo žmogų, kuris darbą sugeba atlikti greitai, gyvūnui suteikdamas kuo mažiau skausmo. O šiuo atveju kalbama apie masinį skerdimą, nors ekonominės naudos perspektyvos, pasak pašnekovės, labai miglotos.

Kyla teisinių ir kitokių klausimų Kol kas ŽŪM negali pasakyti, į kokio dydžio rinkas galėtų pretenduoti pagal ritualinio skerdimo reikalavimus paruošta lietuviška jautiena ir veršiena. Islamą išpažįsta apie 2 milijardai, judaizmą – apie 14 milijonų pasaulio gyventojų. Rinkų ištyrimas, technologiniai aspektai būtų kitas žingsnis. Šiuo metu ŽŪM siūlo susitelkti į teisinę dalį, ir čia Seimo KRK ministerijai pritaria. Įstatymo pataisos neprieštarauja ES teisės aktams dėl žudomų gyvūnų apsaugos, tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai atkreipia dėmesį į kai kuriuos niuansus. Europos Parlamento reglamentas išimtį dėl skerdimo neapsvaiginus numato iš pagarbos religinei laisvei, atsižvelgiant į tos šalies religinių bendruomenių poreikius. Keičiant teisinį reguliavimą, būtų privalu apie tai informuoti Europos Komisiją ir nurodyti sprendimo motyvus. Eksporto rinkų paieška nebūtų pripažinta tinkamu motyvu. Norint įteisinti ritualinį skerdimą, be to, reikės atitinkamai pakeisti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą. Į apibrėžimą, kas yra apeigų atlikimo vietos, šalia bažnyčių ir kitų maldos namų teks įtraukti ir skerdyklas. Svarstant gyvūnų skerdimo neapsvaiginus įteisinimą, kyla ir daugiau klausimų, taip pat susijusių ir su mūsų vartotojų teisėmis. Pvz., kaip bus panaudoti pagal ritualinį skerdimą nužudytų gyvūnų skerdenos likučiai. Teisės aktų rengimas, panašu, užtruks. Iš esmės įstatymo pakeitimui pritaręs KRK Žemės ūkio ministerijai pasiūlė nustatyti priemones, leisiančias užtikrinti tikslinio skerdimo kontrolę.